- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-10-01
- Bylos Nr.
- 2S-703-467/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė (pran.), Dalia Višinskienė, Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- V.Z.
- Atsakovas
- S.P., V.P., Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Širvintų rajono savivaldybės administracijai
- Kategorijos
- 110.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V.Z. atskirąjį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 5 d. nutarties pakeisti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovo V.Z. ieškinį atsakovams S.P., V.P., Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Širvintų rajono savivaldybės administracijai dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, sprendimo panaikinimo, įsakymo dalyje panaikinimo, restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas V.Z. 2008-01-31 kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams S.P., V.P., Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Širvintų rajono savivaldybės administracijai dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, sprendimo panaikinimo, įsakymo dalyje panaikinimo, restitucijos taikymo, prašydamas pripažinti 1998-04-15 sudarytą valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr.P 89-98-0026 su S.P. dėl 4944 kv.m žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo negaliojančia; panaikinti 1992-07-30 Musninkų apylinkės Tarybos sprendimą Nr.44 dėl žemės namų valdai skyrimo; panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1998-03-10 įsakymą Nr.702-89 dalyje, kurioje buvo nustatyta, kad S.P. (duomenys neskelbtini) namų valdos žemės sklypas yra 4944 kv.m bei leista parduoti žemės sklypą S.P.; taikyti restituciją natūra ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas V.Z. taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas – 0,4944 ha, esančio (duomenys neskelbtini), areštą, apribojant teisę šį žemės sklypą perleisti, įkeisti ar sudaryti bet kokio pobūdžio sutartis, pagal kurias tretiesiems asmenims būtų suteikta teisė naudotis žemės sklypu ar jį valdyti.
Žemesnės instancijos teismas
Širvintų rajono apylinkės teismas 2008 m. vasario 4 d. nutartimi ieškovo V.Z. reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovui S.P. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), areštą, apribojant teisę šį žemės sklypą perleisti, įkeisti ar sudaryti bet kokio pobūdžio sutartis, pagal kurias tretiesiems asmenims būtų suteikta teisė naudotis žemės sklypu ar jį valdyti.
Atsakovė V.P. pateikė teismui prašymą pakeisti areštą kita laikinąja apsaugos priemone – įrašu viešajame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo. Nurodė, kad Širvintų rajono žemėtvarkos skyrius dėl arešto negali derinti ir rengti įsakymo dėl žemės sklypo duomenų patikslinimo.
Žemesnės instancijos teismas
Širvintų rajono apylinkės teismas 2008 m. birželio 5 d. nutartimi atsakovės V.P. prašymą tenkino ir pakeitė 2008 m. vasario 4 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – S.P. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), areštą - į kitą laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešame registre dėl atsakovui S.P. nuosavybės teisių į žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimą. Teismas konstatavo, kad atsakovė ketina užregistruoti ginčo sklypo kadastrinius matavimus valstybinėje koordinačių sistemoje, o tam reikalingas Širvintų rajono žemėtvarkos skyriaus paruoštas ir suderintas įsakymo dėl žemės sklypo kadastrinių duomenų patikslinimo projektas. Iš VĮ Registrų centras 2008-05-06 pažymos Nr.S(5.1.14)-19241 nustatė, kad S.P. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo tikslios ribos gali būti nustatytos tik nustačius sklypo ribų posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. Teismas padarė išvadą, kad pakeitus pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę (turto areštą) kita (įrašu viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo), būsimas teismo sprendimo įvykdymas nebus apsunkintas, kadangi atsakovai negalės perleisti ginčo sklypo tretiesiems asmenims. Be to toks laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas užtikrins šalių interesų pusiausvyrą.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas V.Z. prašo nutartį panaikinti. Nurodo, kad pareikšto ieškinio esmė yra pripažinti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia bei taikyti restituciją. Pakeitus turto areštą įrašu viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo, nebus pasiektas laikinųjų apsaugos priemonių tikslas, kadangi tokia laikinoji apsaugos priemonė neužtikrins galimo teismo sprendimo įvykdymo. Įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo yra tik dalies disponavimo turtu teisės apribojimas ir atsakovai S. ir V.P. negalės tik perleisti nuosavybės teisių į turtą, tačiau turės galimybę žemės sklypą išnuomoti ar suteikti panaudai, taip pat įkeisti ar kitaip apsunkinti, kas iš esmės pažeistų ieškovo teises bei apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą. Prašymas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones buvo patenkintas, atsižvelgiant į melagingus atsakovės V.P. paaiškinimus, kadangi atsakovų P. žemės sklypo kadastriniai matavimai jau yra atlikti. 2008-02-19 raštu Nr.4B-(10.5)-Z-83-208 Nacionalinė žemės tarnyba informavo, kad S.P. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas suformuotas, atliekant kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškus vietinėje koordinačių sistemoje, susietoje su valstybine koordinačių sistema. Tuo tarpu atsakovė V.P. teismui pateikė klaidinantį Širvintų rajono žemėtvarkos skyriaus 2008-04-21 raštą Nr.S-431. Pagal LR žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr.522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 25 punktą žemės sklypo ribos vietovėje pažymimos, dalyvaujant žemės sklypo esamam (būsimam) savininkui (naudotojui) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams ir naudotojams. Iki šios dienos su ieškovu V.Z. niekas jokių žemės sklypo ribų nederino, su žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktu nesupažindino, dalyvauti žemės sklypo ribų ženklinime nekvietė, o kai kvietė, niekas neatvykdavo, todėl bet kokie S.P. žemės sklypo kadastrinių matavimų derinimo valstybinėse institucijose veiksmai yra neteisėti. Net ir leidus P. atlikti kadastrinius žemės sklypo matavimus, jie negalėtų būti įteisinti be gretimo sklypo savininko – ieškovo V.Z. sutikimo, kuris jo neduos iki bus išnagrinėta ši civilinė byla.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė V.P. prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovas V.Z. nepagrįstai kaltina atsakovus, nes tiek atlikdami pakartotinius namų valdos žemės sklypo kadastrinius matavimus, tiek prašydami pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, jie rėmėsi valstybinių institucijų pateiktais dokumentais. Atlikti pakartotinius namų valdos žemės sklypo matavimus nurodė Vilniaus apskrities viršininko administracijos Širvintų rajono žemėtvarkos skyrius. S.P. žemės sklypo geodeziniai matavimai atlikti 1994 m. sąlyginėje koordinačių sistemoje, kuri nesusijusi su valstybine geodezine koordinačių sistema, todėl žemės sklypo ribos VĮ Registrų centras duomenų bazėje yra su paklaida. VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2008-05-06 rašte Nr.S(5.1.14.)-19241 nurodyta, kad tikslios žemės sklypo ribos gali būti nustatytos, tik nustačius sklypo ribų posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. Nacionalinės žemės tarnybos 2008-02-19 raštas, kuriuo remiasi ieškovas, yra ypač prastos kokybės, atskiros jo vietos yra neįskaitomos, todėl kyla abejonių šio dokumento tikrumu. S.P. žemės sklypo kadastrinių matavimų derinimo valstybinėse institucijose veiksmai nėra neteisėti, nes Matininkų konsultacijos biuras 2008-03-19 V.Z. registruotu laišku išsiuntė kvietimą su informacija, kuriame prašė atvykti ir dalyvauti, nustatant žemės sklypų bendrąsias ribas. Ginčo namų valdos žemės sklypo, kuriame yra statiniai, areštas buvo neteisėtas, kadangi buvo atimtos atsakovų P. teisės tinkamai disponuoti turtu (pastatais, įrenginiais).
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos duomenis, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos aplinkybes bei taikė procesinės teisės normas, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį (CPK 329 str. 1 d.).
CPK 6 straipsnyje įtvirtintas teisingumo principas reiškia, kad pažeista ar ginčijama subjektinė teisė bus apginta tik tada, kai teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys, bus pilnai įvykdytas. Tuo tikslu įstatymų leidėjas CPK 144-152 straipsniuose įtvirtino laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės taikomos, siekiant užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, todėl jos turi atitikti ieškovo pareikšto reikalavimo esmę ir būti susijusios su galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymu. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės taikomos atsižvelgiant į bylos pobūdį, ieškinio reikalavimą, atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes.
Ginčas byloje kilo dėl 4944 kv.m namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)ir 1998-04-15 sudarytos šio žemės sklypo valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties su S.P. Ieškovas V.Z. siekia pripažinti šią pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia, taikyti restituciją natūra, t.y. atkurti jam nuosavybės teises būtent į šį žemės sklypą. Ieškovas V.Z., prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodė, kad atsakovas S.P. Nekilnojamojo turto registre registruotas kaip žemės sklypo savininkas, todėl gali nevaržomai šį žemės sklypą parduoti, kitaip perleisti arba apsunkinti, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas užtikrinti galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą, 2008 m. vasario 4 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo ginčo žemės sklypą. Atsakovė V.P. prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo nurodė, kad Širvintų rajono žemėtvarkos skyrius negali derinti ir rengti įsakymo dėl žemės sklypo kadastrinių duomenų patikslinimo, kuris reikalingas, sprendžiant ginčą dėl namų valdos ribų, kadangi būtina atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus valstybinėje koordinačių sistemoje. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas atsakovės V.P. prašymą, konstatavo, kad, pakeitus pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę (turto areštą) kita (įrašu viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo), būsimas teismo sprendimo įvykdymas nebus apsunkintas, kadangi atsakovai negalės perleisti ginčo sklypo tretiesiems asmenims. Teismas taip pat nurodė, kad toks laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas užtikrins šalių interesų pusiausvyrą. Ieškovas V.Z. nesutinka su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais ir teigia, kad, pritaikius atsakovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę, atsakovai P. negalės tik perleisti nuosavybės teisių į turtą, tačiau turės galimybę išnuomoti, įkeisti ar kitaip apsunkinti šį žemės sklypą, kas iš esmės pažeistų ieškovo teises bei apsunkintų galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria apeliantui.
Ieškovas V.Z. pareikštu ieškiniu siekia pripažinti negaliojančia 4944 kv.m valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu atsakovas S.P. įgijo nuosavybės teisę į žemės sklypą, į kurį ieškovas V.Z. siekia atkurti nuosavybės teises. Akivaizdu, kad teismui patenkinus ieškinio reikalavimus, o atsakovui S.P. įkeitus, išnuomojus ar kitaip apsunkinus žemės sklypą, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar net pasidarytų nebeįmanomas. Tuo pačiu būtų pažeisti ir ieškovo V.Z. teisėti interesai bei nebūtų pasiektas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas. CPK 146 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita, tačiau teismas negali pakeisti laikinųjų apsaugos priemonių į tokias, kurios neužtikrintų galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo.
CPK 145 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai numato tiek atsakovo nekilnojamojo daikto areštą, tiek įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo. Atsakovo nekilnojamojo daikto areštas – tai galutinio sprendimo įvykdymą užtikrinanti priemonė, kuri savo esme ir taikymo pobūdžiu labiau apriboja atsakovo veiksmus, galimai nukreiptus prieš jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą, nei įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo. Pirmosios instancijos teismas, pakeisdamas laikinąsias apsaugos priemones, sudarė prielaidas atsakovui S.P. apsunkinti nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą. Juo labiau, kad bylos duomenys tvirtina, jog tarp šalių vyksta ir kiti ginčai (pvz., dėl namų valdos ribų). Atsakovė V.P. nurodė, kad žemės sklypo geodeziniai matavimai atlikti dar 1994 m. (b.l. 19). Bylos duomenys rodo, kad ginčo žemės sklype buvo sunaikinti riboženkliai ir už tai S.P. buvo pareikšta pastaba, siūlant iki 2005-03-01 savo lėšomis atlikti namų valdos žemės sklypo kadastrinius matavimus, kurių metu bus atstatyti riboženkliai (b.l. 21). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas S.P. turėjo pakankamai laiko patikslinti žemės sklypo kadastrinių matavimų duomenis, tačiau to nepadarė. Šiuo metu, kai tarp šalių vyksta ginčai dėl žemės sklypo, bet kokie atsakovų veiksmai, susiję su šiuo žemės sklypu, kelia pagrįstų abejonių dėl tikrųjų atsakovų P. ketinimų. Pažymėtina, kad pagrindas konkrečioms laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti yra pagrįsta teismo abejonė, jog nesiėmus šių laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių skyrimas susietas su vertinamosiomis sąlygomis, sprendžiant, ar konkrečiu atveju egzistuoja tikimybė, kad nesiėmus konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti. Konkreti laikinosios apsaugos priėmonė gali būti pritaikyta tik tada, jei ji gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Be to būtina atsižvelgti į tai, kokias laikinąsias apsaugos priemones konkrečioje situacijoje yra tikslinga taikyti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo nepanaikina grėsmės galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo tikimybės, kadangi atsakovas S.P. gali apsunkinti nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą. Taigi įrašu viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo neįmanoma visiškai užtikrinti teismo sprendimo įvykdymo. Dėl to pirmosios instancijos teismas, neteisingai įvertinęs faktines bylos aplinkybes, be pakankamo pagrindo pakeitė laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjamoje byloje.
Taikant laikinąsias apsaugos priemones svarbus šalių interesų pusiausvyros balanso kriterijus, tačiau teisėjų kolegija laiko, jog jis šiuo atveju nėra pažeistas. Kaip jau minėta, atsakovai P. turėjo pakankamai laiko patikslinti žemės sklypo kadastrinius matavimus, o kadangi to nepadarė iki šiol, teismas neturi pagrįsto pagrindo daryti išvados, jog tai objektyviai būtina atlikti bylos nagrinėjimo metu kol tarp šalių vyksta ginčas. Taigi areštas neužkerta kelio atsakovams patikslinti žemės sklypo kadastrinius matavimus tada, kai bus išspręsti šalių ginčai teisme.
Paliekant galioti nekilnojamojo turto – žemės sklypo areštą, užtikrinamas teisėtas ieškovo interesas, kad galimai jo naudai priimtas teismo sprendimas tikrai bus realiai įvykdytas. Žemės sklypo areštas be pagrindo neapribos atsakovų P. teisių ir nesuvaržys jų veiksmų laisvės labiau, nei to reikalauja bylos esmė. Atsakovė V.P. nepagrįstai teigia, kad žemės sklypo areštas yra neteisėtas, nes atima jų teises tinkamai disponuoti turtu – pastatais ir įrenginiais. Ginčo žemės sklypo areštas pats savaime neapriboja atsakovų P. teisių į pastatus ar kitus objektus, esančius ginčo žemės sklype. Taigi paliekant galioti ginčo žemės sklypo areštą, užtikrinamas toks teisinis režimas, kuris garantuoja abiejų proceso šalių teisių ir teisėtų interesų gynimo pusiausvyrą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo žemės sklypo areštas yra adekvati ir proporcinga priemonė, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymas civilinėje byloje visada yra susijęs su tam tikrais laikinais suvaržymais ar apribojimais atsakovų atžvilgiu, kadangi laikinosios apsaugos priemonės ir yra taikomos tam, kad būtų užtikrintas galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo pagal pareikštą ieškinį konkrečioje byloje užtikrinimas.
Dėl kitų ieškovo V.Z. ir atsakovės V.P. argumentų teisėjų kolegija atskirai nepasisako, kadangi jie nėra teisiškai reikšmingi konkrečiu atveju.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Širvintų rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 5 d. nutartį panaikinti, atsakovės V.P. prašymo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones netenkinti.