- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-03-28
- Bylos Nr.
- A5.-549-269/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00099-2018-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Pažeidėjas
- T. J.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietės, gyvenančios (duomenys neskelbtini),
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. J. būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau-įmonė) direktorė, tai yra darbdaviu, neužtikrino, kad įmonėje dirbantys asmenys būtų įdarbinti įstatymų nustatyta tvarka, leido R. G. 2017-11-29 10 val. nelegaliai dirbti pardavėjos pareigose šios įmonės pavilijone, esančiame (duomenys neskelbtini), o būtent: T. J. teisės aktų nustatyta tvarka nesudarė rašytinės darbo sutarties bei nustatyta tvarka nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui (toliau-SODRA) apie darbuotojos R. G. įdarbinimą vieną dieną, t.y. 2017-11-29 ir tuo nesilaikė Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau-DK) 42 straipsnio 1 ir 2 dalių, ir pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau-įstatymas) 56 straipsnio 1 punkto nuostatas, t .y. padarė administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 95 straipsnio 1 dalyje.
Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, t.y. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam buvo žinoma, todėl byla nagrinėtina jų atstovui nedalyvaujant.
T. J. administracinio nusižengimo tyrimo metu ir teismo posėdžio metu savo kaltę dėl inkriminuoto administracinio nusižengimo pripažino, nuoširdžiai gailėjosi. Ji parodė, kad paprašė R. G., kad ji padirbėtų už ją, nes susirgo jos motina. R. ne visą dieną tada dirbo minėtame jos paviljone, gal 3-4 val. R. gal 30 eurų įmonei uždirbo tą dieną iš klientų, nes aptarnavo gal 4-5 žmones. R. norėjo nuo gegužės pradėti dirbti pas ją. Pas ją buvo patikrinimai, niekada tokių dalykų nebuvo. Žino, kad SODR-ai reikia pranešti apie priimamą darbuotoją prieš dieną iki darbo pradžios. Supranta, kad pažeidė įstatymus ir kaltę dėl padaryto teisės pažeidimo pripažįsta, prašo skirti jai švelnesnę nuobaudą, nes jos materialinė padėtis yra sunki. Taip pat prašo baudos mokėjimą išdėstyti.
T. J. kaltė dėl inkriminuoto administracinio nusižengimo be jos parodymų administracinio nusižengimo tyrimo metu ir teismo posėdyje įrodyta administracinio nusižengimo protokolu, iš kurio nustatyta, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės; R. G. liudytojo apklausos protokolu administracinio nusižengimo tyrimo metu; iš kurio konstatuota, kad R. G. 2017-11-29 nuo 10 val. iki 18 val. dirbo pas T. J. kioske ir pardavinėjo kebabus, dirbo kai pardavėja, tai buvo jos pirmas bandymas taip dirbti; bei kitais byloje surinktais įrodymais.
Įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje nelegaliu darbu laikoma, kai fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiam kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.
Motyvuojamoji dalis
DK 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nelegaliu darbu laikytina ir tai, jeigu darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią.
Darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį ir įteikus jam antrą sutarties egzempliorių, o darbo sutartis laikytina sudaryta, kada darbdavys yra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios (DK 42 straipsnis).
Aptartų įrodymų visuma neabejotinai įrodo, kad T. J., būdama darbdave, neužtikrino, kad įmonėje dirbantys asmenys būtų įdarbinami įstatymo nustatyta tvarka ir leido R. G. 2017-11-29 10 val. nelegaliai dirbti įmonėje pardavėjos pareigose, nustatyta tvarka nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie darbuotojos įdarbinimą vieną dieną iki darbo pradžios, todėl administracinis nusižengimas jo tyrimo metu teisingai kvalifikuotas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį. Tai, kad T. J. nematė ką dirbo R. G., nes buvo išvažiavusi namo pas sergančią motiną, nepanaikina jos administracinės atsakomybės dėl nelegalaus darbo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje.
T. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji kaltę dėl inkriminuoto administracinio nusižengimo pripažįsta, nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas administracinę nuobaudą T. J., teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį bei pavojingumą, į administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, į jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į visas kitas bylos aplinkybes. T. J. dirba, yra įmonės akcininkė ir direktorė, nuo administracinio nusižengimo tyrimo momento kalta dėl inkriminuoto administracinio nusižengimo prisipažino, šį nusižengimą padarė pirmą kartą bei R. G. nelegaliai leido dirbti tik vieną dieną. T. J. motina T. A., (duomenys neskelbtini)gim. serga. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad pagal padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, T. J. kaltės formą, asmenybę, jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jog dėl jos priešingo teisei elgesio nekilo sunkių padarinių bei atsižvelgiant į tai, kad šio kodekso dalies sankcijoje nustatytos baudos vidurkis ar numatytos baudos minimumas būtų neadekvati sankcija jai kaip nusižengusiajai, taikytina ANK 34 straipsnio 5 dalis. ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti, T. J. paskiriant mažesnę nei ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda. Atsižvelgiant į pažeidėjos žodinį prašymą, paskirtos baudos mokėjimas išdėstytinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
T. J. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje ir, vadovaudamasis ANK 34 straipsnio 5 dalyje, paskirti 300 EUR (trijų šimtų eurų) baudą.
Pritaikius ANK 675 straipsnį, paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti 10 (dešimčiai) mėnesių.
Išaiškinti, kad baudos pirma įmoka turi būti sumokėta per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, baudos kitos įmokos turi būti mokamos kiekvieną mėnesį ir sumokėtos per likusius 9 mėnesius, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų administracinio nusižengimo bylos Nr. A5.-549-269/2018 bei administracinio nusižengimo identifikuojantį numerį ROIK: 18078180819.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.