- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-07-04
- Bylos Nr.
- I-4588-505/2019
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Daina Kukalienė
- Pareiškėjas
- E. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
nedalyvaujant pareiškėjui E. B. (E. B.), atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, atstovui,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. B. (E. B.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas E. B. (E. B.) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, priteisti 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas skunde (b. l. 1–3), patikslintame skunde (b. l. 8–12) nurodė, kad jis nuo 2015 m. gegužės 12 d. iki 2015 m. gruodžio 25 d. bausmę atliko Marijampolės pataisos namų 38 kv. m ploto sekcijoje, kur gyveno 28 žmonės, todėl leistina norma buvo viršyta daug kartų. Pareiškime (b. l. 23) ginčo laikotarpį patikslino ir prašė bausmės atlikimo laiką skaičiuoti nuo 2015 m. birželio 16 d. iki 2015 m. gruodžio 8 d. Teigė, kad gyvenamosiose patalpose trūko ploto, kurį dar labiau mažino ten buvę baldai. Dėl tokių kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė dvasinių sutrikimų, neigiamų išgyvenimų, kurie pasireiškė baime, nerimu, emocine depresija, stresu ir kitais nepatogumais. Akcentavo, jog sanitariniame mazge nebuvo užtikrinamas asmens privatumas. Minėjo, kad jis yra II grupės invalidas, todėl naudotis tualetu jam buvo sudėtinga dėl negalėjimo sulenkti kojos. Nurodė, kad sekcijoje buvo netinkamas natūralus apšvietimas, todėl teko nuolat naudoti dirbtinį apšvietimą, taip pat iš viso nebuvo ventiliacijos, o per langus patalpą išvėdinti buvo neįmanoma. Pažymėjo, kad prausykloje nebuvo nei langų, nei ventiliacijos, apšvietimas buvo labai silpnas, nuolat tvyrojo nemalonūs kvapai, buvo pilna musių ir tarakonų. Prašė atnaujinti senaties terminą ir skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės pataisos namų, atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko (b. l. 16–18).
Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas Marijampolės pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliko nuo 2015 m. birželio 16 d. iki 2015 m. gruodžio 8 d., todėl prašė reikalavimui dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti trejų metų senaties terminą, kadangi pareiškėjas, būdamas atidus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų laikymo sąlygų nuo pat jo apgyvendinimo pataisos namuose pradžios, nes turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius. Pabrėžė, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo pažeistas teises. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo neturtinės žalos, kurią kildina iš neteisėtų Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN) veiksmų atliekant laisvės atėmimo bausmę nuo 2015 m. birželio 16 d. iki 2015 m. gruodžio 8 d., atlyginimo priteisimo.
Atsakovės atstovas prašė teismo pareiškėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieškinio senatį (b. l. 16–18, 27–28).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą nurodęs, jog, nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.). Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarką reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio. Tikslus ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas yra itin reikšmingas, nes ieškinio senaties termino pasibaigimas reiškia asmens galimybių apginti savo teises per teismą ribojimą, kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimą praradimą, kuomet ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senaties terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).
CK 1.125 straipsnio 8 dalis numato, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintą trejų metų senaties terminą, todėl pareiškėjo reikalavimui prašomas bendras senaties terminas netaikytinas. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pagal šią teisės nuostatą, ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviąja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimą), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebūtų pažeistas civilinių santykių stabilumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009).
Kaip nurodyta, pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą kildina iš jo bausmės atlikimo sąlygų laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 16 d. iki 2015 m. gruodžio 8 d. (b. l. 23). Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo nurodytus bausmės atlikimo sąlygų jam sukeltus neigiamus padarinius, vertina, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų nuo kalinimo Marijampolės PN pradžios, t. y. 2015 m. birželio 16 d., nes, patirdamas skunde nurodytus nepatogumus, turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, kreiptis dėl netinkamų kalinimo sąlygų į Marijampolės PN, šios įstaigos vadovą, kitas kompetentingas institucijas, taip pat pasirūpinti surašyto skundo išvertimu (pareiškėjo gimtoji kalba – latvių kalba). Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti iš Marijampolės PN ar kitų institucijų reikiamos informacijos.
Pareiškėjas pareiškime (b. l. 23–24) teigė, kad jis į teismą negalėjo anksčiau kreiptis, kadangi yra latvis ir jo bendravimas lietuvių kalba buvo ribotas, o jo prašymai sudaryti galimybę jam mokytis lietuvių kalbos nebuvo patenkinti. Taip pat jis neturėjo galimybės pasisamdyti advokato bei dokumentų išversti į lietuvių kalbą. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų dėl pareiškėjo kreipimosi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis su prašymais į kalinimo įstaigos administraciją dėl jo surašyto skundo latvių kalba išvertimo į lietuvių kalbą ar dėl galimybės suteikimo mokytis lietuvių kalbos. Teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui kilo sunkumų laiku pateikti teismui skundą. Teismas pažymi, jog pareiškėjas nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar kreiptis teisinės pagalbos. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas kitose panašiose bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3421-438/2017, 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1949-858/2018).
Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo argumentus, kad jo laikymo Marijampolės PN sąlygos buvo nežmoniškos, kankinamos, pažymėtina, kad to suvokimui nereikalingas nei teisinis, nei kitoks specialusis išsilavinimas, nes asmuo neturtinę žalą (CK 6.250 str.) patiria subjektyviai. Teismas pažymi, kad tokia pozicija atitinka naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-248-858/2016, 2017 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1081-520/2017, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-146/2017, 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-437-822/2017, 2018 m. sausio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3421-438/2017, 2018 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-165-1062/2018). Šios aplinkybės patvirtina, jog apie savo teisių pažeidimą pareiškėjas turėjo sužinoti nuo jo laikymo Marijampolės PN pradžios – 2015 m. birželio 16 d., tačiau į teismą kreipėsi tik 2019 m. kovo 25 d. (b. l. 4).
CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009).
Taigi, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo ex officio atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo, o 2015 metų laikotarpiui taikytina trejų metų ieškinio senatis ir pareiškėjo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTĮ 88 str. 1 p.). Atitinkamai pareiškėjo nurodytos faktinės aplinkybės, sietinos su šiuo laikotarpiu ir galimu neturtinės žalos padarymu, nevertintinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo E. B. (E. B.) skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.