- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2017-06-02
- Bylos Nr.
- 1-1754-935/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-40119-2016-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ugnius Trumpulis
- Kaltinamasis
- G. R.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ugnius Trumpulis, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje G. R., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 140 straipsnio 2 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. R. 2016 m. rugpjūčio 24 d., apie 06.50 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 1,80 promilių neblaivumas, sukėlė konfliktą, kurio metu savo motiną J. R. tampė už plaukų, stūmė rankomis, vieną kartą koja spyrė į sėdmenis, dėl ko J. R. parkrito ant grindų, tokiais savo veiksmais sukėlė J. R. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė J. R. sveikatą, padarydamas paviršinius kelių nubrozdinimus.
Šiais savo veiksmais G. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu G. R. savo kaltę pripažino, gailėjosi ir parodė, kad 2016 m. rugpjūčio 24 d. buvo visiškai girtas, sunkiai gali prisiminti įvykio aplinkybes. Kai yra girtas, būna agresyvus. Su mama pykstasi, bet niekada dar nėra prieš ją smurtavęs. Jei motina sakė, kad jis prieš ją smurtavo ir padarė sužalojimus, vadinasi, taip ir buvo. Jis išgėrė kazino, nes buvo labai pavargęs nuo mamos prižiūrėjimo. (b. l. 32, 37)
Ikiteisminio tyrimo metu J. R. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su sūnumi G. R.. Sūnus 2016 m. rugpjūčio 24 d., apie 06.00 val., namo grįžo girtas, triukšmavo, mėtė ir laužė namų apyvokos daiktus, keikėsi necenzūriniais žodžiais. Jai pasikėlus iš lovos sūnus sugriebė ją, spyrė dešine koja vieną kartą į užpakalį ir abiem rankomis nustūmė į šoną. Ji pagriuvo ant kambario grindų, patyrė fizinį skausmą. Sūnus smurtą prieš ją naudojo pirmą kartą. Matomų sužalojimų ant jos nėra. (b. l. 10)
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2016 m. rugpjūčio 24 d. 06.47 val. Bendrasis pagalbos centras gavo kaimyno pranešimą, jog bute girdisi muštynių garsai, didelis triukšmas. (b. l. 3)
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės patrulio tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016 m. rugpjūčio 24 d., apie 06.50 val., buvo gautas pranešimas, jog Kalvarijų g. 178 kažkur girdisi daužymai, riksmai. Nuvykus į įvykio vietą buvo nustatyta, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neblaivus G. R. mušė rankomis, spardė kojomis, tampė už plaukų po butą savo motiną J. R.. Be to, G. R. daužė taburetes į sieną šalia motinos galvos. Ant J. R. kojų matėsi nubrozdinimai, plaukai buvo išdraikyti. Į butą buvo patekta išlaužus duris. Pati J. R. paaiškino, kad jai sūnus nenustatytą skaičių smūgių rankomis sudavė per galvą, kitas kūno vietas, spardė kojomis, tampė už plaukų po butą. J. R. nurodė, kad sūnus smurtauja ne pirmą kartą, sūnus yra agresyvus. G. R. buvo labai agresyviai nusiteikęs. (b. l. 4-5)
Iš alkotesterio rodmenų kvito matyti, kad 2016 m. rugpjūčio 24 d. 07.45 val. G. R. buvo nustatytas 1,80 promilių neblaivumas. (b. l. 74)
Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus butą nustatyta, kad įėjimo durys į butą yra rudos spalvos, buto durys neužrakintos. Įėjus į butą yra koridorius, dešinėje pusėje yra virtuvė, toliau yra kambarys, kuriame matosi išmėtyti daiktai. Toliau einant koridoriumi kairėje pusėje yra svetainės kambarys, kurio viduryje yra stalas, kairėje televizorius, dešinėje prie sienos stovi sofa. Už svetainės kambario kairėje pusėje yra matomas mažesnis kambarys. Pasukus iš koridoriaus dešiniau matosi dar vienas kambarys – miegamasis. Priešais yra langas, prie kurio stovi stalas, iš dešinės ir kairės pusės yra lovos. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nerasta. (b. l. 7-8)
Iš asmens apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta J. R.. Apžiūrėjus nustatyta, kad J. R. kelių oda yra raudona, matomi viršutinio odos sluoksnio nubrozdinimai, kraujo nesimato. (b. l. 12-13)
Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo perklausytas garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro. Perklausius garso įrašą girdėti pokalbis tarp greitosios medicinos pagalbos darbuotojo ir policijos pareigūno. Policijos pareigūnas praneša, kad (duomenys neskelbtini), yra smurtas, yra sužalota 80 metų moteris. Moteriai sumušta akis, kojos, rankos. (b. l. 22)
Iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės matyti, kad 2016 m. rugpjūčio 24 d. 07.02 val. greitoji medicinos pagalba atvyko adresu (duomenys neskelbtini). J. R. buvo nustatyta dviejų kelių nubrozdinimas, kelio sumušimas. (b. l. 19)
Iš apžiūros protokolo matyti, kad dalyvaujant ekspertui Jonui Mindaugui Paliuliui, buvo apžiūrėta J. R. greitosios medicinos kvietimo kortelė ID Nr. 1608347093 ir fotonuotraukos. Apžiūrėjus nustatyta, kad J. R. nustatyta paviršiniai kelių nubrozdinimai, kurie padaryti paveikus kietu buku daiktu ar daiktais netrukus prieš kreipiantis medicininės pagalbos ir atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. (b. l. 20)
Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 78TPK-13/2017 matyti, kad G. R. byloje nagrinėjamų įvykių metu, t. y. 2016 m. rugpjūčio 24 d., konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas – šizoafektinis sutrikimas, mišrus tipas, remisija (stabilus psichikos sutrikimo pagerėjimas, prilyginimas pasveikimui), dėl kurio jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Nagrinėjamų įvykių metu, t. y., 2016 m. rugpjūčio 24 d., G. R. nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje, jis buvo neblaivus (paprasto girtumo būsenoje). G. R. šiuo metu konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas – šizoafektinis sutrikimas, mišrus tipas, remisija (stabilus psichikos sutrikimo pagerėjimas, prilyginamas pasveikimui), dėl kurio jis gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. G. R. nekonstatuota tokių psichinės veiklos ypatumų, kurie turėtų esminės įtakos gebėjimui teisingai suvokti aplinką, suprasti savo veiksmų reikšmę ir juo valdyti. G. R. gali stoti prieš teismą, su juo galima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus. G. R. taikyti priverčiamąsias medicinos priemones netikslinga (nėra pagrindo). (b. l. 69-72)
Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nėra pareikštas.
G. R. neprieštaravo tam, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi, jos dydžiu. (b. l. 82)
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad G. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje.
G. R. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Nusikaltimo padarymo faktą ir kaltinamojo kaltę padarius nusikaltimą patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Nukentėjusiosios J. R. parodymai patvirtina, jog G. R. prieš ją vartojo fizinį smurtą, dėl fizinio smurto ji patyrė fizinį skausmą, jai buvo padarytas sužalojimas. Tokius nukentėjusiosios teiginius patvirtina ir policijos pareigūno tarnybiniame pranešime, apžiūrų protokoluose, BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuoti duomenys. Paminėti duomenys tarpusavyje sutampa, vieni kitus papildo ir patvirtina, jie nėra prieštaringi. Taigi nagrinėjamu atveju yra visiškai įrodyta, kad G. R. 2016 m. rugpjūčio 24 d., apie 06.50 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 1,80 promilių neblaivumas, sukėlė konfliktą, kurio metu savo motiną J. R. tampė už plaukų, stūmė rankomis, vieną kartą koja spyrė į sėdmenis, dėl ko J. R. parkrito ant grindų, tokiais savo veiksmais sukėlė J. R. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė J. R. sveikatą, padarydamas paviršinius kelių nubrozdinimus. G. R. veiksmai yra teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi jis sukėlė fizinį skausmą savo motinai.
G. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Skirdamas G. R. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikaltimas yra baigtas ir padarytas tiesiogine tyčia, nusikaltimas padaryta prieš garbaus amžiaus asmenį. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, jog G. R. anksčiau nebuvo teistas, tačiau jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnį, jis yra baustas administracine tvarka (76-77), jis niekur nedirba, jam nustatytas 35 procentų darbingumas (b. l. 75), Vilniaus priklausomybės ligų centre, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b. l. 50, 51).
Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, G. R. yra skirtina Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnyje numatytas šios bausmės vidurkis. Būtent tokios bausmės paskyrimas padės įgyvendinti (pasiekti) Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.
Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnyje nustatyta, kad baudžiamąją bylą pabaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į paminėtą įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes nagrinėjant šią baudžiamąją bylą, daro išvadą, kad G. R. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Į bausmės laiką įskaitytinas laikas, G. R. išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2016 m. rugpjūčio 24 d. 07.44 val. iki 2016 m. rugpjūčio 25 d. 15.40 val. (dvi dienos).
Ikiteisminio tyrimo metu G. R. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri naikintina pradėjus bausmės vykdymą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
G. R., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę devyniems mėnesiams, uždraudžiant per bausmės atlikimo laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per tris mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. R. paskirti laisvės apribojimo bausmę šešiems mėnesiams, uždraudžiant per bausmės atlikimo laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per tris mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2016 m. rugpjūčio 24 d. 07.44 val. iki 2016 m. rugpjūčio 25 d. 15.40 val. (dvi dienos) išbūtą laiką, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti G. R. panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
1) asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;
2) jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę;
3) jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles;
4) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;
5) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
6) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
7) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka;
8) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.