Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos UAB „Finansų administravimas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-07-18 nutarties, civilinėje byloje pagal pareiškėjos UAB „Finansų administravimas“ pareiškimą dėl turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys M. Z., V. Z., antstolis Aleksandras Selezniovas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė.

Pareiškėja kreipėsi į teismas prašydama nustatyti, kad M. Z. sutuoktinės V. Z. gaunamas darbo užmokestis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir 50 proc. šių pajamų priklauso skolininkui M. Z., t. y. iš šios dalies galimas priteistos skolos išieškojimas. Klaipėdos miesto apylinkės teismas atsisakė priimti pareiškimą bei grąžino jį padavusiam asmeniui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-07-18 nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Finansų administravimas“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo ir kartu su priedais grąžino jį padavusiam asmeniui. Nurodė, kad pagal nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusią Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsnio 2 dalį į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo kreipiamasi tik tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo.Taip pat nurodė, jog civilinių bylų procesas vyksta pagal teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus. CPK pakeitimo įstatyme Nr. XII-2751 nenustatyta, kad prašymai dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo, kai antstolis aprašė ir areštavo bendrą turtą ir pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą iki 2017 m. liepos 1 d., nagrinėjami pagal ankstesnę CPK 667 straipsnio redakciją. Todėl pareiškėja privalo pasinaudoti CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „Finansų administravimas“ prašo panaikinti 2017 m. liepos 18 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos pareiškimą dėl turto dalies nustatymo ir priėmimo klausimą grąžinti nagrinėti pirmos instancijos teisme iš naujo. Nurodė, kad pareiškimas pateiktas remiantis 2017-06-09 antstolio Aleksandro Selezniovo turto arešto aktu Nr. Slb-46414. Pareiškėja taip pat nurodė, jog vienas bendrųjų teisės principų yra tas, kad įstatymo leidėjo priimti ir paskelbti įstatymai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios (lot. lex retro non agit). Teigia, jog įstatymo negaliojimo atgaline tvarka principas yra esminis teisės viešpatavimo principas, teisinės valstybės elementas. Šis teisės principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje.Pažymėjo, jog teismas pažeisdamas CK 17 straipsnio 2 dalį, įtvirtinančią, kad civiliniai įstatymai ir kiti civilinius santykius reglamentuojantys teisės aktai negalioja atgaline tvarka, nepagrįstai vadovavosi nauja, 2017 m. liepos 1 d., CPK 667 str. redakcija, ir nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos pareiškimą. Teigia, jog pagal naujai įsigaliojusias įstatymo nuostatas, nuo 2017 m. liepos 1 d., nustatyta ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka. Atkreipė dėmesį, jog pareiškimas, kurį teismas atsisakė priimti, buvo grindžiamas 2017 m. birželio 9 d., antstolio Aleksandro Selezniovo Turto arešto aktu Nr. Slb-46414.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos UAB „Finansų administravimas“ pareiškimą dėl turto dalies nustatymo teisėtumo ir pagrįstumo.Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-470/2009; kt.). Teisės kreiptis į teismą apribojimas galimas tik įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-199/2011).Viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų yra susijusi su tuo, kad tuo atveju, kai konkreti specialaus įstatymo norma nustato tam tikroms bylų kategorijoms išankstinę privalomą sprendimo ne teisme tvarką, asmuo gali kreiptis į teismą ir ginti pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus tik tuomet, kai jis pasinaudoja šia išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškimas dėl turto dalies nustatymo buvo pareikštas pažeidžiant CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktą, o tai leido teismui konstatuoti, kad pareiškėjai nesilaikius privalomos ginčų sprendimo ne teisme tvarkos yra teisinis pagrindas ieškinį atsisakyti priimti.Bylos duomenimis nustatyta, jog antstolio Aleksandro Selezniovo kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0010/17/02162 pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. eL2-5014-328/2017 dėl 752,40 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš M. Z. kreditoriaus UAB „Finansų administravimas“ naudai. Pareiškėja gavo antstolio Aleksandro Selezniovo 2017-06-09 turto arešto aktą Nr. S1b‑46414, kuriuo areštuotas M. Z. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis turtas – darbo užmokestis, mokamas sutuoktinei V. Z.. Šiuo turto arešto aktu pareiškėja įpareigota per 1,5 mėnesio nuo turto arešto akto sudarymo dienos kreiptis į teismą dėl skolininko dalies areštuotame turte nustatymo. 2017‑07‑12 Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjos pareiškimas dėl turto dalies nustatymo. Atskiruoju skundu pareiškėja nurodo, jog pareiškimas pateiktas remiantis 2017-06-09 antstolio Aleksandro Selezniovo turto arešto aktu Nr. Slb-46414, todėl jos nuomone pirmosios instancijos teismas negalėjo vadovautis CPK 667 straipsnio redakcija, įsiteisėjusia nuo 2017‑07‑01, kadangi įstatymo leidėjo priimti ir paskelbti įstatymai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliantės argumentais. CPK 3 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog toks minėtoje CPK normoje įtvirtintas teisinis reguliavimas atitinka civilinio proceso teisės proceso stadijų ir proceso veiksmų teoriją. Tai reiškia, jog, skirtingai nuo materialiosios teisės normų, civiliniame procese galioja atvirkštinis principas, t. y. nauja proceso norma atitinkamai pakeičia teismo proceso dalyvių elgesį, nesvarbu, kada atsirado patys procesiniai teisiniai santykiai. <...> Kadangi civilinio proceso teisėje kalbama apie teisės normų taikymą procesiniams veiksmams, todėl procesiniai veiksmai, atliekami įsigaliojus įstatymui, turi atitikti naujo įstatymo reikalavimus, nesvarbu, ar jie atlikti ką tik, ar yra dėl veiksmų, iki naujojo įstatymo įsigaliojimo, pradėtoje vykdomojoje byloje. Atitinkamai šiuo požiūriu civilinio proceso teisės normos taikomos ir civilinio proceso santykiams (elgesiui), atsiradusiems prieš įsigaliojant tam tikroms normoms, ir tokiu atveju civilinio proceso teisės teorijoje laikomasi pozicijos, kad tai nėra grįžtamoji įstatymo galia tikrąja to žodžio prasme. Įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu išduoto vykdomojo dokumento priverstinis vykdymas, skolos išieškojimas iš skolininko turto priskiriami teismo sprendimo vykdymo stadijai (CPK VI dalis), todėl skolos išieškojimui iš skolininko dalies bendrojoje nuosavybėje, vadovaujantis CPK 3 straipsnio 8 dalimi taikomos CPK normos, kurios galioja procesinio veiksmo atlikimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396-611/2015).Dar daugiau, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog CPK 667 str. redakcija buvo pakeista 2016-11-08 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymu Nr. XII-2751, kuriuo nurodyta, jog civilinio proceso kodekso pakeitimai įsigalioja nuo 2017‑07‑01. Šie duomenys rodo, jog minėto straipsnio pakeitimai neatsirado staiga ir netikėtai, pareiškėja turėjo galimybę kreiptis į teismą pagal ankstesnę galiojančia CPK 667 str. redakciją iki 2017‑07-01, tačiau to nepadarius, pareiškėja privalėjo vadovautis aktualia įstatymo redakcija bei laikytis tai bylų kategorijai įstatymu naujai nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 18 d. nutartį palikti nepakeistą