Utenos apylinkės teismo nutarimas

2017-12-29 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A13.-238-664/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2017-12-29
Bylos Nr.
A13.-238-664/2017
Teisminio proceso Nr.
4-16-3-00168-2017-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Irena Vapsvienė
Pažeidėjas
V. S.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. A13.-238-664/2017Teisminio proceso Nr. 4-16-3-00168-2017-9
ROIK: 17073234928(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 14.14.; 21.9.10.
IGNALINOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2017 m. gruodžio 29 d.Ignalina
Ignalinos rajono apylinkės teismo teisėja Irena Vapsvienė,sekretoriaujant N. K.,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. S.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, aukštojo išsilavinimo, neteisto, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. S., 2017 m. laikotarpyje nuo rugsėjo 7 d. iki spalio 1 d. 17 val. 45 min., sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), laikė du šunis pažeisdamas 1997 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 (aktuali įstatymo redakcija galiojanti nuo 2013-01-01, Nr. XI-2271, 2012-10-03, Žin. 2012, Nr. 122-6126 (2012-10-20)) 20 straipsnio 2 dalies gyvūnų laikytojams numatytas prievoles: nuolat rūpintis gyvūnų gerove ir apsauga (1 punktas); užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui (3 punktas); nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų (4 punktas) ir Ignalinos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. V2-738 patvirtintų Gyvūnų laikymo Ignalinos rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių 6.3 punkto reikalavimą užtikrinti, kad viešosiose vietose gyvūnai nebūtų paliekami be priežiūros, tai yra nesiėmė priemonių ir neužtikrino, kad neuždaroje žemės valdoje jo laikomi šunys neišbėgtų, dėl ko V. S. laikomi du šunys būdami palaidi ir be priežiūros 2017 m. laikotarpyje nuo rugsėjo 7 d. iki spalio 1 d. (tiksli data nenustatyta) (duomenys neskelbtini) esančioje ganykloje apkandžiojo ir sužalojo dvi J. Š. priklausančias avis, o 12 avių pabaidė ir įvarė į vandens telkinį, kur pastarosios nuskendo. Viso, J. Š. netekus 14 avių, jam buvo padaryta 930 Eur turtinė žala.

Šia veika V. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 4 dalyje (Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas, dėl kurio atsirado žalos asmens turtui).

V. S. parodė, kad su jam surašytu administracinio nusižengimo protokolu jis nesutinka. V. S. paaiškino, jog jis gyvena (duomenys neskelbtini). Teoriškai jo sodyba yra (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje, tačiau, jo manymu, tai daugiau vienkiemis, stovintis toliau nuo kitų minėto kaimo gyvenamųjų namų. Jo sodybą supa laukai. Kadangi sodybos teritorijai priklausantis žemės sklypas yra gan didelis, jog aptverti neturėjo jokių fizinių galimybių. V. S. patvirtina, jog administracinio nusižengimo protokole nurodytu laikotarpiu, t.y. 2017 m. laikotarpyje nuo rugsėjo 7 d. iki spalio 1 d., buvo pastatyti vartai, tačiau pati sodyba nebuvo aptverta tvora. Jokie teisės aktai nereikalauja, jog sodyba turi būti būtinai aptverta. V. S. nurodo, jog jis laiko du mišrūnus šunis: rudos ir juodos spalvos, kuriems nėra įrengtas voljeras ir jie nėra pririšti. Šunys gali laisvai judėti ir bėgioti po sodybos teritoriją. Pripažįsta, jog šunys gali išbėgti ir išbėga ir už sodybos teritorijos ribų. V. S. nurodo, jog, jo manymu, nėra jokių teisės aktų, reikalaujančių, jog šunys turi būti pririšti. Mano, jog Ignalinos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. V2-738 patvirtintų Gyvūnų laikymo Ignalinos rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklės jam negali būti taikomos, kadangi minėtų Taisyklių nuostatos taikomos tik gyvūnų laikymui Ignalinos rajono savivaldybės teritorijoje esančiose kaimų ir miestų gyvenamosiose vietovėse (pagal minėtų Taisyklių 1 dalies 4 punktą vadinamuose urbanizuotose vietovėse), o remiantis 2017-10-23 Ignalinos rajono savivaldybės administracijos raštu Nr. V12-332, (duomenys neskelbtini) nėra urbanizuota teritorija kaip ją apibrėžia Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas.

Taip pat V. S. nurodo, jog byloje nėra jokių įrodymų apie tai, jog būtent jo laisvai laikomi du šunys 2017 m. laikotarpyje nuo rugsėjo 7 d. iki spalio 1 d. (duomenys neskelbtini) esančioje ganykloje apkandžiojo ir sužalojo dvi J. Š. priklausančias avis, o 12 avių, pabaidytos ir suvarytos į vandens telkinį, nuskendo. V. S. nurodo, jog tai galėjo padaryti ir kiti gyvūnai, t.y. vilkai ar kitų (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojų laisvai lakstantys šunys, pavyzdžiui, pas V. S. labai dažnai atbėgantis ir pastoviai būnantis kažkuriam iš (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojų priklausantis šuo, vardu Čikis.

Šalies argumentai

V. S. nurodo, jog J. Š. ir R. Š. pažįsta, žino, jog jie ūkininkauja ir laiko avis. 2017 m. rugsėjo mėnesio pradžioje, vakare, pas jį į namus atvyko R. Š., kuris nurodė, kad V. S. šunys apkandžiojo avis, buvusias ganykloje, esančioje pusiasalyje, netoli (duomenys neskelbtini). R. Š. buvo išgėręs ir šūkavo, kad V. S. priklausantys šunys sudraskė jo avis ir klausė, kaip pastarasis žada atlyginti žalą. V. S. nurodo, jog jis pasakęs R. Š., kad viską išsiaiškins ir bus tuomet bus matyti. Kitą rytą kartu nuvyko į ganyklą. Ganykla yra įlankoje, ją supa pelkė, joje nėra įrengtas „piemuo“, avys laikomos labai prastomis sąlygomis, visur mėtosi gaišenos ir kaulai. V. S. nurodo, jog jis nėjo arti avių, nes jos labai baigščios, todėl nematė ar avys yra apkandžiotos ar ne. R. Š. jam parodė vieną avinuką, kuris buvo įklimpęs pelkėje. Avinuko visas kailis buvo sudraskytas, suplėšytas per sąnarius. V. S. mano, jog avinukas galėjo susižaloti pats arba jį galėjo sužaloti kiti žvėrys. Kadangi jam gyvūno pagailo, jis pasiėmė jį į namus, pažadėdamas R. Š. pabandyti jį išgydyti. Avinukas po paros nugaišo. Po keletos dienų R. Š. vėl atvyko pas V. S. ir pasakė, kad jo palaidi šunys vėl buvo atbėgę į ganyklą, kandžiojo ir vaikė avis, o šešios jų suvarytos į vandenį nuskendo. V. S. atsakė, jog nieko apie tai nežino ir su R. Š. šia tema nebebendraus.

V. S. nurodo, jog po minėtų incidentų 2017 m. rugsėjo – spalio mėnesiais, jis dabar jau šunis pradėjo rišti, taip pat baigia aptverti namų valdą tvora.

Institucijai, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, į teismo posėdį institucijos, kurios pareigūnas atliko tyrimą, atstovas neatvyko, prašymų nagrinėti bylą jam nedalyvaujant negauta, bylos aplinkybės yra aiškios, todėl byla nagrinėtina atstovui nedalyvaujant ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis).

J. Š. į teismo posėdį neatvyko, nurodė, jog yra senyvo amžiaus ir prastos sveikatos, todėl jam atvykti į posėdį yra sunku, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Taip pat nurodė, jog visos bylos aplinkybės jam yra žinomos, prašo teismo nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą spręsti klausimą dėl V. S. neteisėtais veiksmais J. Š. padarytos žalos atlyginimo (adm.b.l. 52). Kadangi J. Š. apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, į teismo posėdį nukentėjusysis asmuo neatvyko, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė (pateikė prašymą byla nagrinėti jam nedalyvaujant), todėl byla nagrinėtina nukentėjusiajam J. Š. nedalyvaujant ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas R. Š. nurodė, jog J. Š. yra jo tėvas. Tėvo J. Š. vardu registruotą ir jam priklausantį ūkininko ūkį (ūkio identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)3), esantį (duomenys neskelbtini), kuriame auginamos avys, R. Š., tvarko ūkį pagal 2014 m. kovo 3 d. notariškai patvirtintą įgaliojimą (notarinio registro Nr. 747). J. Š. priklausančio ūkio (ūkio identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), avys laikomos trijose ganyklose, viena jų yra (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijai priklausančiame pusiasalyje, žmonių vadinamame (duomenys neskelbtini). Ganyklą juosia vanduo, šiek tiek yra pelkėtos vietovės. Ganykla yra apie 200-300 metrų atstumu nuo namų.

2017 m. rugsėjo 7 dienos vakare jam paskambino pažįstamas A. Ž., kuris minėtą dieną buvo atvykęs pas kaimyną A. G. ir žvejojo netoli ganyklos, esančios pusiasalyje ir pasakė, jog mato, kaip juodos ir rudos spalvos šunys vejoja ir kandžioja ganykloje esančias avis, o pastarosios sulipusios į vandenį plaukia. R. Š. nurodo iš karto nuplaukė pažiūrėti ir pamatė plaukiančią vieną avį, kurią ištraukė į krantą bei tuo metu pamatė prabėgantį netoliese gyvenančiam V. S. priklausantį juodos spalvos šunį. R. Š. nurodo, jog V. S. augina du šunis juodos ir rudos spalvos, juos gerai žino, nes šunys visą laiką laksto po kaimą palaidi ir visus puldinėja. A. Ž. nurodyto rudos šuns minėtą vakarą nematė. Apėjęs ganyklą` matė, jog avys išsilakstę po visą ganyklą, buvo jau sutemę, todėl avių neskaičiavo. Tuomet jis nuvažiavo pas V. S. ir su juo pakalbėjo apie tai, jog jo palaidi šunys atbėgę į ganyklą vejojo joje esančias avis. Kitos dienos rytą, kartu su V. S. vėl atvažiavo į ganyklą ir kartu apžiūrėję pamatė, jog trūksta šešių avių, o vienas baroniukas stipriai apkandžiotas. R. Š. nurodo paklausęs V. S. kaip bus sprendžiama jo šunų padaryta žala, o V. S. pilnai pripažino savo kaltę, nurodė, jog jis paims avinuką ir jį pabandys išgydyti, taip pat sutiko, kad atlygins žalą, o dėl jos dydžio žadėjo tartis. R. Š. ir V. S. susitarė, jog viena avis bus įkainuota 50 Eur ir dėl 7 avių netekimo V. S. ir R. Š. išlaidas padengs per pusę. Tos pačios dienos metu, apie 13 valandą R. Š. nurodo vėl išgirdęs šunų lojimą ganyklos pusėje ir kai nuplaukė link ganyklos joje vėl pamatė bėgiojantį ir avis vėjuojantį juodą V. S. šunį. Tuomet R. Š. nurodo nesusikentęs ir parašęs pareiškimą policijai. 2017 m. rugsėjo 13 d. tiksliai suskaičiavęs avis pamatė, jog viso trūksta 9 avių, iš kurių vienas avinukas apkandžiotas (paimtas V. S. gydyti) nuo patirtų sužalojimų nugaišo, o aštuonios avys nuskendo. Tai R. Š. pažymėjo ir Valstybės maisto ir veterinarijos tarnybos Ignalinos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybai 2017 m. rugsėjo 14 d. pateiktame pranešime apie ūkinių gyvūnų perkėlimą ir kaitą.

2017 m. spalio 1 d., būnat namuose, R. Š. vėl išgirdo ganyklos pusėje lojant šunis, tuomet greitai įšoko į valtį ir nuplaukė link ganyklos. R. Š. nurodo, jog tuomet savo akimis pamatė, kaip V. S. priklausantis juodos spalvos šuo įvijęs į vandenį vieną baroniuką jį kandžioja. Pamatęs R. Š. šuo pabėgo. Tuomet R. Š. plaukdamas atgal paskambino 112 ir tiesiai nuvyko prie V. S. sodybos, kur jau buvo atvykę policijos pareigūnai. Kartu su policijos pareigūnais ir V. S. grįžus į ganyklą pastebėjo vieną avį, kuri buvo kruvina ir apkandžiota. R. Š. nurodo ištraukęs avinuką iš vandens ir paguldęs jį ant kranto. Apžiūrėjus likusias avis pastebėjo, jog trūksta 6 avių. 2017-10-04 Valstybės maisto ir veterinarijos tarnybos Ignalinos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba atliko neplaninį patikrinimą pagal gauta anoniminį pranešimą, kurio metu buvo taip pat patvirtinta, jog iš turėjusių būti 29 avių, o buvo rastos tik 24. Trūko penkių avių, kurių ženklinimo numeriai buvo: (duomenys neskelbtini), viena avis, kurios ženklinimo numeris (duomenys neskelbtini) rasta sukandžiota, kruvinu kailiu. Veterinarijos tarnybai rekomendavus papjauti sužeistą baroniuką savo reikmėms arba jį utelizuoti, o V. S. nurodžius, jog avis gainiojo ir kandžiojo ne jo šunys, R. Š. nurodo, jog nuo žaizdų nugaišusį avinuką, kurio ženklinimo numeris (duomenys neskelbtini), jis nuvežė į Nacionalinio maisto ir veterinarijos Rizikos vertinimo institutą ir 2017 m. spalio 9 d. Gaišenos patologinio anatominio tyrimo aktu Nr. 12009 P1 buvo patvirtinta, jog avinukas buvo sukandžiotas šunų, nustatytos kastinės-plėštinės žaizdos. Viso V. S. šunys padarė 14 avių nuostolį. Pirminėje apklausoje nurodė, jog nuostolis penkiolika avių, tačiau 2017 m. spalio 13 d. jam paskambino kaimynas D., kuris nurodė, jog 300-400 metrų atstumu nuo ganyklos jis krūmuose rado aviną, kurį gražino R. Š..

Šalies argumentai

R. Š. nurodo, jog tėvo registruotame ūkyje ūkininkauja jau daugiau nei penkeri metai, atsižvelgdamas į rinkos kainas, gyvūnų amžių, paskaičiavo, jog viso dėl V. S. šunų J. Š. patyrė 930 Eur žalą, vieną avį įkainavo apytiksliai apie 66 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje liudytoja apklausta G. S. parodė, jog ji gyvena (duomenys neskelbtini). Tiek J. ir R. Š., tiek V. S. pažįsta gerai, tarpusavio santykiai normalūs. Liudytoja paaiškino, jog jos gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) kaime stovi yra ant kalniuko, nutolęs apie 300-400 metrų nuo pusiasalio žmonių vadinamo (duomenys neskelbtini)) pusiasaliu, kur, liudytojos žiniomis, ūkininkai Š. laiko avis. Pusiasalį supa vanduo, iš pusiasalio yra išėjimas, tačiau jis yra ne į G. S. gyvenamojo namo, t.y. (duomenys neskelbtini) kaimo pusę, o yra kitoje pusėje (žiūrint nuo G. S. gyvenamojo namo) link (duomenys neskelbtini) kaimo. Tarp G. S. gyvenamojo namo ir pusiasalio-telkšo vanduo, susiekimas galimas tik valtimi.

2017 m. rugsėjo mėnesį, tikslaus laiko neatsimena, apie 18 valandą vakare, ji, būdama lauke prie namų, išgirdo, pusiasalyje garsiai lojant šunis ir po kiek tai laiko pamatė iš pusiasalio link jos namų plaukiančią avį. Taip pat matė, jog tuo metu ežere žvejojo pažįstamas A. Ž.. Liudytoja nurodo, jog pačių lojančių šunų ji nematė, taip pat nematė, kad plaukusi avis būtų išlipusi į krantą. Kitą dieną susitikusi R. Š. sužinojo, jog iš ganyklos, esančios pusiasalyje dingo šešios avys ir jis įtaria, jog jas išbaidė atbėgę palaidi V. S. šunys ir šios vandenyje nuskendo.

2017 m. spalio mėnesio pradžioje, tikslios datos neatsimena, būdama šalia namų ir vėl išgirdo garsiai lojant šunis nuo pusiasalio pusės. Girdėjosi ne vieno, o kelių šunų lojimas. G. S. nurodė iš karto paskambinusi R. Š. ir papasakojusi apie tai. Tą kartą plaukiančių avių nematė. Lojusių šunų taip pat nematė.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas A. Ž. parodė, kad 2017 m. rugsėjo mėnesį, tikslios datos jis neatsimena, buvo atvykęs atostogų pas savo draugą A. G., gyvenantį (duomenys neskelbtini) kaime. Pas A. G. yra laikoma A. Ž. priklausanti valtis. A. Ž. nurodo, jog dažniausiai jis žvejoja priešais pusiasalį, kur, jo duomenimis, yra ganykla ir laikomos pažįstamo R. Š. avys. Avys yra laikomos tiek saloje, tiek pusiasalyje.

2017 m. rugsėjo mėnesį, tikslios dienos jis nepamena, vakare jis išplaukė pažvejoti nurodytoje vietoje ties pusiasaliu. Vietovėje, kur A. Ž. žvejojo, yra nuolydis, pakrantė nėra gausiai apaugusi, todėl labai geras matomumas. Plaukdamas valtimi pro pusiasalį, A. Ž. pamatė, jog pusiasalyje du šunys, vienas juodos spalvos, kitas-rudos-vejoja ir kandžioja avis, o šios bėga į vandenį. Kieno tai šunys, A. Ž. nurodo nežinantis. A. Ž. praplaukė tolyn ir pamatė, kad šunų pabaidytos avys lenda į vandenį ir plaukia. Tuomet A. Ž. paskambino R. Š. ir papasakojo visa tai ką pamatė.

Teismo posėdyje liudytoja apklausta I. Ž. parodė, kad ji dirba Valstybės maisto ir veterinarijos tarnybos Ignalinos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyboje vyriausiąja veterinarijos gydytoja-inspektore.

2017 m. spalio mėnesio pradžioje Valstybės maisto ir veterinarijos tarnybos Ignalinos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyboje buvo gautas anoniminis pranešimas, jog J. Š., priklausančiame ūkininko ūkyje, esančiame (duomenys neskelbtini), avys laikomos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus: jos yra neprižiūrimos, nenukirptos, išliesėję, laikomos palaidos ganyklose, kuriose neveikia aptvarai, elektriniai piemenys, pelkyne, joms nesudarytos sąlygos pailsėti.

2017-10-04 buvo atliktas neplaninis patikrinimas ir surašytas aktas Nr. 27Ž7-183, kuriame padaryta išvada, jog gautas anoniminis pranešimas yra nepagrįstas. Avys prižiūrimos, neliesos. Laikomos ganyklose, kuriose yra apie 4-5 ha sauso ploto, elektrinis piemuo netikrintas nes neturėta specialių priemonių. Gaišenų ganyklose neaptikta.

Liudytoja I. Ž. nurodo, jog buvo nustatyta, kad avys laikomos trijose ganyklose: viena ganykla randasi netoli gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) kaime, kita ganykla-taip vadinamame (duomenys neskelbtini) pusiasalyje, o trečia-saloje. Jokių pažeidimų, nurodytų anoniminiame pranešime, nei vienoje iš ganyklų nebuvo nustatyta. Patikrinimo akte buvo konstatuota, jog trūksta avių, pagal dokumentus patikrinimo dienai, t.y. 2017 m. spalio 4 dienai, turėjo būti 29 avys, o buvo rastos tik 24. Trūko penkių avių, kurių ženklinimo numeriai buvo: (duomenys neskelbtini), viena avis, kurios ženklinimo numeris (duomenys neskelbtini) rasta sukandžiota. Rastos sužalotos avies kailis vietomis buvo kruvinas, pažasties srityje matėsi apvali žaizda. Avis jau nesistojo. R. Š. paaiškino, kad sekmadienį, spalio 1 dieną, matė ganykloje lakstantį šunį, kuris gainiojo avis ir nuo to vakaro jis neberado 5 avių. Taip pat nurodė, jog tai jau ne pirmas kartas, kai avis drasko šunys.

Liudytoja nurodo, jog iš ganyklos pusiasalyje avys negalėjo pabėgti, galėjo pasišalinti tik plaukimo būdu.

Atlikus patikrinimą ūkininko ūkio atstovui R. Š., tvarkančiam ūkį pagal 2014 m. kovo 3 d. notariškai patvirtintą įgaliojimą (notarinio registro Nr. 747), buvo nurodyta suteikti sužalotai avytei, kurios ženklinimo numeris LT 708026, veterinarinę pagalbą arba ją nugaišinti (paskersti) iki 2017 m. spalio 5 d., Taip pat ganykloje esančias vilnos ir kaulų liekanas užkasti iki 2017 m. spalio 5 d.

Teismo posėdyje liudytoja apklausta S. V. parodė, kad ji dirba Valstybės maisto ir veterinarijos tarnybos Ignalinos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyboje vyriausiąja veterinarijos gydytoja-inspektore.

2017 m. spalio mėnesio pradžioje Valstybės maisto ir veterinarijos tarnybos Ignalinos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyboje buvo gautas anoniminis pranešimas, jog J. Š., priklausančiame ūkininko ūkyje, esančiame (duomenys neskelbtini), avys laikomos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus: jos yra neprižiūrimos, nenukirptos, išliesėję, laikomos palaidos ganyklose, kuriose neveikia aptvarai, elektriniai piemenys, pelkyne, joms nesudarytos sąlygos pailsėti.

2017-10-04 buvo atliktas neplaninis patikrinimas ir surašytas aktas Nr. 27Ž7-183, kuriame padaryta išvada, jog gautas anoniminis pranešimas yra nepagrįstas. Avys prižiūrimos, neliesos, nukirptos pavasarį. Laikomos ganyklose, kuriose yra apie 4-5 ha sauso ploto, elektrinis piemuo netikrintas nes neturėta specialių priemonių. Gaišenų ganyklose neaptikta. Tačiau patikrinimo metu aptikta vilnų liekanų, kaulų ir viena sužalota avis.

Liudytoja S. V. nurodo, jog buvo nustatyta, kad avys laikomos trijose ganyklose: viena ganykla randasi netoli gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) kaime, kita ganykla-taip vadinamame (duomenys neskelbtini) pusiasalyje, o trečia-saloje. Jokių pažeidimų, nurodytų anoniminiame pranešime, nei vienoje iš ganyklų nebuvo nustatyta. Patikrinimo akte buvo konstatuota, jog trūksta avių, pagal dokumentus patikrinimo dienai, t.y. 2017 m. spalio 4 dienai, turėjo būti 29 avys, o buvo rastos tik 24. Trūko penkių avių, kurių ženklinimo numeriai buvo: (duomenys neskelbtini), viena avis, kurios ženklinimo numeris (duomenys neskelbtini) rasta sukandžiota. Rastos sužalotos avies kailis vietomis buvo kruvinas.

Atlikus patikrinimą ūkininko ūkio atstovui R. Š., tvarkančiam ūkį pagal 2014 m. kovo 3 d. notariškai patvirtintą įgaliojimą (notarinio registro Nr. 747), buvo nurodyta suteikti sužalotai avytei, kurios ženklinimo numeris (duomenys neskelbtini), veterinarinę pagalbą arba ją nugaišinti (paskersti) iki 2017 m. spalio 5 d., Taip pat ganykloje esančias vilnos ir kaulų liekanas užkasti iki 2017 m. spalio 5 d.

Taip pat liudytoja S. V. nurodė, jog Valstybės maisto ir veterinarijos tarnybos Ignalinos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybai ūkininkas J. Š. 2017 m. rugsėjo 14 d. ir 2017 m. spalio 6 d. pateikė pranešimus apie ūkinių gyvūnų perkėlimą ir kaitą. Šiuose pranešimuose nurodyta kokio skaičiaus avių ūkyje nebėra, nurodant jų ženklinimo numerius ir šių avių nurašymo priežastį. Iš Tarnybai pateiktų minėtų pranešimų matyti, jog 2017 m. rugsėjo 14 d. ūkyje nebeliko 9 avių, o 2017 m. spalio 6 dienai- 6 avių (jų trūkumas konstatuotas ir Tarnybos patikrinimo akte), abiejuose pranešimuose priežasties kodas nurodytas „29“. Duomenų bazėje priežasties kodas „29“ yra „kitos priežastys“. Duomenų bazėje nėra tokio įvykio, tokios galimybės konstatuoti, jog avys buvo sudraskytos šunų, pabėgo, kažkur dingo, nuskendo, yra priežastis-„pagrobimas“, tačiau šiuo atveju avys nebuvo pavogtos. Taigi, artimesnio įvykio tikrovei nėra galimybės užregistruoti, todėl registruojamas kritimas, kad avies nebėra gyvos ir nurodomas kodas „29“, t.y. „kitos priežastys“.

Pranešimus apie ūkinių gyvūnų perkėlimą ir kaitą pildo gyvūnų savininkai ir jie atsako už šių duomenų tikrumą.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas S. J. parodė, jog jis dirba Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu. 2017 m. spalio 1 d. apie 17 val. 45 min. dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu A. D. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) šunys apkandžiojo avis. Nuvykus į minėtu adresu, R. Š., gyvenantis (duomenys neskelbtini) kaime, paaiškino, kad matė kaip V. S., gyvenančiam (duomenys neskelbtini) kaime priklausantis šuo vaikė ir kandžiojo jam priklausančias avis, buvusias ganykloje.

Nuvykus iki V. S. namų (duomenys neskelbtini) kaime, ir pastačius automobilį prie kiemo, iš karto prie pareigūnų automobilio pribėgo palaidas juodas šuo. Po kiek tai laiko pasirodė ir šuns šeimininkas V. S., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, tačiau tikrintis girtumą atsisakė. Liudytojas nurodo pasakęs V. S., jog šuo turėtų būti pririštas. V. S. nurodė, jog šuo nesikandžioja, todėl bėgioja palaidas. Kartu prie V. S. namų su policijos pareigūnais atvykęs R. Š. nurodė, jog palaidi V. S. šunys apkandžiojo ganykloje jo avis ir parodė telefone išsaugotas nuotraukas, tuomet visi keturi nuvyko į nurodytą ganyklą. Ganykloje avys buvo labai neramios, atėjus žmonėms jos nuo jų bėgo. Liudytojas V. J. nurodo matęs, jog kelių avių pakaklės kruvinos, tačiau kiek jų buvo sužalota pasakyti negali, nes avys nuolat bėgiojo.

Liudytojas nurodo, jog R. Š. paaiškino, kad nežino kiek avių sužalota ir kiek dingo, todėl visus paskaičiavimus pateiks vėliau. Tuo metu V. S. priklausantis juodas šuo bėgiojo visur ir į šeimininko komandas nereagavo, jo neklausė. Rudo šuns liudytojas V. J. nurodo nematęs. Taip pat liudytojas patvirtino, jog V. S. priklausantis kiemas., namų valda nebuvo aptverta tvora, o juodas šuo atvykus policijos pareigūnams atbėgo iš kiemo link kaimo kelio.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas A. D. parodė, jog jis dirba Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu. 2017 m. spalio mėnesio pradžioje, vakare, tikslios datos ir laiko jau neatsimena, dirbdamas kartu su vyriausiuoju patruliu S. J., gavus pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) šunys apkandžiojo avis, vyko į (duomenys neskelbtini) kaimą.

Nuvykus iki V. S. namų (duomenys neskelbtini) kaime, pamatė, kad priešais namą stovi uždaryti vartais, tačiau tvoros aplink namą nėra. Kadangi vartai buvo uždari, į kiemą nevažiavo, o tarnybinį automobilį pastatė prie kelio. Tuomet prie tarnybinio automobilio iš kiemo, kuris nebuvo užtvertas tvora, atbėgo juodos spalvos šuo, po kiek tai laiko atėjo ir šuns šeimininkas V. S.. Su šuns savininku V. S. bendravo kolega V. J.. Vėliau kartu su pranešėju R. Š. ir V. S. vyko į netoliese esančią R. Š. ganyklą, kur laikomos avys. Liudytojas nurodo, jog jis vizualiai matė, jog kelių ten bėgiojančių avių kaklai yra kruvini. Viso ganykloje buvo apie 10-14 avių.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje liudytoja apklausta J. Š. parodė, kad ji dirba Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniąja tyrėja. 2017 m. spalio 2 dieną , ji kartu su kolega V. R. gavę užduotį patikslinti R. Š. pareiškime nurodyto įvykio apie šunų apkandžiotas avis, aplinkybes, vyko į (duomenys neskelbtini). Nuvykus į (duomenys neskelbtini) kaimą prie V. S. namų, liudytoja nurodo pamačiusi, jog V. S. kieme prie medžio pririštas juodas šuo, o aplink palaidas bėgiojo mažas baltas šuniukas. Rudo šuns nesimatė. V. S. nurodė, jog jis laiko du šunis: juodą ir rudą, kuris šiuo metu yra pas jo draugą. Bėgiojantis baltas šuniukas yra ne jo, o (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojo, tačiau pastoviai būnantis pas jį (V. S.). Liudytoja nurodo, jog apklausus (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojus, pastarieji taip pat patvirtino, jog baltąjį šuniuką taip pat daugiausiai mato pas V. S. kieme.

Kartu su V. S. ir R. Š. buvo nuvykta į ganyklą, kuri randasi pusiasalyje, pusiasalis apsuptas vandens. Ganykloje ganėsi avys, šunų ganykloje tuo metu nebuvo. Ganykloje matėsi avių kailių ir kažkokių tai kaulų liekanos. Ganyklos teritorija neaptverta, ten buvęs elektrinis piemuo neveikiantis.

Žemesnės instancijos teismas

Liudytoja J. Š. nurodo, jog spalio mėnesį, tikslios dienos nepamena, vėl buvo nuvykę pas V. S. kitu klausimu (dėl V. S. pretenzijų) ir tuomet matė bėgiojant palaidą rudos spalvos šunį, kuris policijos automobiliui sustojus netoli V. S. namų, išbėgo ant kelio.

Teismo posėdyje liudytoja apklaustas V. R. parodė, kad jis dirba Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėju. 2017 m. spalio 2 dieną , ji kartu su kolega J. Š. gavę užduotį patikslinti R. Š. pareiškime nurodyto įvykio apie šunų apkandžiotas avis, aplinkybes, vyko į (duomenys neskelbtini) kaimus. Nuvykus į (duomenys neskelbtini)kaimą prie V. S. namų, V. S. kieme vienas juodos spalvos šuo buvo pririštas o kitas baltos spalvos šuniukas lakstė palaidas.

Kartu su V. S. ir R. Š. buvo nuvykta į ganyklą, kuri randasi pusiasalyje, pusiasalis apsuptas vandens. Ganykloje ganėsi avys. Liudytojas nurodo, jog vieną sudraskytą avį, tačiau ar tai buvo šunų darbas-pasakyti negali. Ten buvo likę kaulai ir vilna. Ganykloje buvęs elektrinis piemuo neveikė, nekrėtė.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas V. K. K. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Tiek Š., tiek V. S. pažįsta, santykiai normalūs. Liudytojas paaiškino, jog ne kartą važiuojant keliu pro V. S. namus, nuo namo į kaimo kelią atbėgdavo du šunys: rudas ir juodas. Rudasis būdavo labiau aktyvus, o juodasis laikydavosi nuošalyje. Šunys liudytojo V. K. K. nepuldavo, bet aplodavo, kartais rudasis šuo pabėgėdavo iš paskos dar kokius 5-10 metrų. Šiuo metu V. S. namų valdos teritorija aptverta. Apie tai, jog V. S. šunys užpuolė Š. avis nieko nežino, girdėjo tik kaimo gyventojų pasakojimų.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas G. K. parodė, kad jis kartu su motina M. K. gyvena (duomenys neskelbtini). Tiek Juozą ir R. Š., tiek V. S. gerai pažįsta, santykiai normalūs. Liudytojas G. K. nurodo, jog nuo V. S. jis gyvena apie 0,5 km. atstumu. Žino, jog V. S. laiko du šunis, kurie visada bėgioja palaidi kur nori. 2017 m. rugpjūčio 14 d. grįžus į namus motina M. K. pasiskundė, jog apie 17 valandą jai važiuojant dviračiu pro V. S. namus, iš kiemo, kuris nėra aptvertas tvora, išbėgo rudos spalvos šuo ir įkando jai į dešinės kojos kulną. Liudytojas nurodo, jog ne kartą minėtas šuo bandė įkąsti ir pačiam G. K., tačiau pastarasis sugebėdavo pasiginti. Kartais į kelią išbėga ir keliu einančius puola abu šunys. G. K. nurodo apie tai ne kartą sakęs V. S., bet pastarasis į tai visiškai nereagavo. 2017 m. vasarą V,. S. šunys buvo atbėgę ir į V. K. ganyklą, esančią šalia namų ir vaikė ten laikomas avis, tačiau G. K. tuomet buvo namuose ir laiku spėjo šunis nuvyti šalin. Apie tai, jog V. S. šunys sužalojo Š. priklausančias avis girdėjo tik iš kaimynų pasakojimo. Tik šiuo metu, po policijos pareigūnų pasilankymo, V. S. pradėjo ręsti tvorą.

Byloje nekyla ginčas, jog V. S. 2017 m. laikotarpyje nuo rugsėjo 7 d. iki spalio 1 d. 17 val. 45 min., sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), laikė du mišrūnus šunis, kurie neuždaroje žemės valdoje (sodyba nebuvo aptverta tvora) kurie buvo laikomi nepririšti, nebuvo uždaryti voljere ar kitoje patalpoje, t.y. jų judėjimas nebuvo varžomas ir ribojamas. Šias faktines aplinkybes patvirtina ir administracinėn atsakomybėn traukiamas V. S., tačiau V. S. nuomone, joks teisės aktas laikyti palaidus šunis jam nedraudžia, o Ignalinos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. V2-738 patvirtintų Gyvūnų laikymo Ignalinos rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių nuostatos jam negali būti taikomos, nes jos prieštarauja kitiems teisės aktams yra neaiškiai apibrėžtos, be to nėra taikomos jo gyvenamojoje vietovėje - (duomenys neskelbtini), nes ši vietovė nėra urbanizuota teritorija kaip ją apibrėžia Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas. Taip pat V. S. nurodo, jog byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog būtent jo laikomi du šunys apkandžiojo ir sužalojo dvi J. Š. priklausančias avis, o 12 avių įvarė į vandens telkinį, kur pastarosios nuskendo.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 346 straipsnio 4 dalies dispozicija yra blanketinė, numatanti atsakomybę asmeniui, kuris pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančius teisės aktus, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2008, Nr. 113-4290; 2009, Nr. 159-7206) 29 straipsnio 8 dalies 1 ir 2 punktai, Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (Žin., 1997, Nr. 108-2728; 2012, Nr. 122-6126) 3 straipsnio 10 dalies 2 punktas, nustato savivaldybėms pareigą patvirtinti gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse taisykles ir kontroliuoti, kaip jos įgyvendinamos.

Pažeidimo nustatymo metu, t. y. 2017 m. laikotarpyje nuo rugsėjo 7 d. iki spalio 1 dienos, galiojo: 1) 1997 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 (aktuali įstatymo redakcija galiojanti nuo 2013-01-01, Nr. XI-2271, 2012-10-03, Žin. 2012, Nr. 122-6126 (2012-10-20) 20 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog gyvūnų laikytojai privalo: 1) nuolat rūpintis gyvūnų gerove ir apsauga; 2) laikytis šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovę ir apsaugą, reikalavimų; 3) užtikrinti kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui; 4) nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų ; 2) Ignalinos rajono savivaldybės teritorijoje galiojo Ignalinos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. V2-738 „Dėl gyvūnų laikymo Ignalinos rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklės“, kurių 6 punkte įtvirtinta, jog gyvūnų laikytojas privalo laikytis ir Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme nurodytų pareigų, o Taisyklių 6.3 punkte įtvirtintas reikalavimas užtikrinti, kad viešosiose vietose gyvūnai nebūtų paliekami be priežiūros.

Byloje nėra duomenų, jog Ignalinos rajono savivaldybės teritorijoje galiojo Ignalinos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. V2-738 „Dėl gyvūnų laikymo Ignalinos rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklės“ būtų nuginčytos įstatymo nustatyta tvarka, todėl teigti, kad jos prieštarauja aukštesnės teisinės galios turintiems teisės aktams – Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymui ar Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymui, nėra pagrindo. Be to, teismas visiškai sutinka su 2017 m. spalio 31 d. Ignalinos rajono savivaldybės administracijos rašte Nr. R2-1881-3.14, išdėstyta pozicija, jog Ignalinos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. V2-738 patvirtintos „Dėl gyvūnų laikymo Ignalinos rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių“ nuostatos taikomos visam tiek (duomenys neskelbtini), o minėtose Taisyklėse vartojamos sąvokos „urbanizuota vietovė“ paaiškinimas parengtas pagal Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašą, patvirtintą Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. gegužės 2 d. įsakymą Nr. B1-336 „Dėl Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo patvirtinimo“, ir ši sąvoka nėra tapati Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme įtvirtintai „urbanizuotos teritorijos“ sąvokai (adm.b. Nr. A13.191-664/2017, adm.b.l. 62-63).

Remiantis išdėstytu, V. S. teiginys, jog Ignalinos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. V2-738 patvirtintų Gyvūnų laikymo Ignalinos rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių nuostatos jam negali būti taikomos, nes jos prieštarauja kitiems teisės aktams yra neaiškiai apibrėžtos, be to nėra taikomos jo gyvenamojoje vietovėje - (duomenys neskelbtini), atmestinas kaip nepagrįstas ir vertintinas kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bandymas išvengti administracinės atsakomybės.

Išanalizavęs bylos medžiagą, teismas daro pagrįstą išvadą, jog byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą patvirtinta, jog V. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso346 straipsnio 4 dalyje: 1) tai, jog 2017 m. laikotarpyje nuo rugsėjo 7 d. iki spalio 1 d. 17 val. 45 min., sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), V. S. laikė du šunis palaidus ir be priežiūros, nesiėmė priemonių ir neužtikrino, kad neuždaroje žemės valdoje jo laikomi šunys neišbėgtų, patvirtina administracinio nusižengimo protokole Nr. 59ANP-120991358-17, paties V. S. 2017 m. spalio 2 d. apklausos protokole (adm.b.l. 16), 2017 m. spalio 3 d. V. K. K. apklausos protokole (adm.b.l. 22), 2017 m. spalio 3 d. M. K. apklausos protokole (adm.b.l. 23), 2017 m. spalio 3 d. G. S. apklausos protokole (adm.b.l. 24), 2017 m. spalio 3 d. G. K. apklausos protokole (adm.b.l. 25), naminių gyvūnų pasų nuorašuose (adm.b.l. 17,18), 2017 m. rugsėjo 13 d. ir 2017 m. rugsėjo 14 d. R. Š. skunduose (adm.b.l. 13-14, 21), 2017 m. spalio 2 d. R. Š. apklausos protokole (adm.b.l. 15), 2017 m. spalio 31 d. Ignalinos rajono savivaldybės administracijos rašte Nr. R2-1881-3.14 (adm.b. Nr. A13.191-664/2017, adm.b.l. 62-63), kitoje bylos medžiagoje įtvirtinti duomenys, taip pat taip pat teismo posėdyje liudytojais apklaustų R. Š., G. S., A. Ž., S. J., A. D., J. Š., V. R., G. K. parodymais bei paties administracinėn atsakomybėn traukiamo V. S. prodymais duotais teisminio posėdžio metu; 2) tai, jog V. S. laikomi du šunys būdami palaidi ir be priežiūros 2017 m. laikotarpyje nuo rugsėjo 7 d. iki spalio 1 d. (tiksli data nenustatyta) (duomenys neskelbtini) esančioje ganykloje apkandžiojo ir sužalojo dvi J. Š. priklausančias avis, o 12 avių įvarė į vandens telkinį, kur pastarosios nuskendo, patvirtina administracinio nusižengimo protokole Nr. 59ANP-120991358-17, 2017 m. spalio 3 d. G. S. apklausos protokole (adm.b.l. 24), 2017 m. rugsėjo 13 d. ir 2017 m. rugsėjo 14 d. R. Š. skunduose (adm.b.l. 13-14, 21), 2017 m. spalio 2 d. R. Š. apklausos protokole (adm.b.l. 15), 2017 m. spalio 1 d. S. J. tarnybiniame pranešime (adm.b.l. 19), 2017 m. rugsėjo 14 d. pranešime apie ūkinių gyvūnų perkėlimą ir kaitą Nr. 2224 (adm.b.l. 32-33), 2017 m. spalio 4 d. Valstybės maisto ir veterinarijos tarnybos Ignalinos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Žemės ūkio veiklą vykdančio subjekto patikrinimo akte Nr. 27Ž7-183 (adm.b.l. 26-31), 2017 m. spalio 6 d. pranešime apie ūkinių gyvūnų perkėlimą ir kaitą (adm.b.l. 32-33), Nacionalinio maisto ir veterinarijos Rizikos vertinimo instituto 2017 m. spalio 9 d. Gaišenos patologinio anatominio tyrimo akte Nr. 12009 P1 (adm.b.l. 35), fotonuotraukose (adm.b.l. 36-43) ir kitoje bylos medžiagoje įtvirtinti duomenys, taip pat teismo posėdyje liudytojais apklaustų R. Š., G. S., A. Ž., S. J., A. D., J. Š., V. R., I. Ž., S. V. parodymais.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas V. S. neigia faktines aplinkybes, jog jo laisvai laikomi du šunys 2017 m. laikotarpyje nuo rugsėjo 7 d. iki spalio 1 d. (duomenys neskelbtini) esančioje ganykloje apkandžiojo ir sužalojo dvi J. Š. priklausančias avis, o 12 avių įvarė į vandens telkinį, kur pastarosios nuskendo, nurodo, jog byloje tai nepatvirtinta jokie įrodymai, tačiau teismas, remdamasis bylos medžiagos analize, konstatuoja, jog aptartų liudytojų R. Š., A. Ž., G. S., S. J., A. D., J. Š., V. R., I. Ž., S. V. parodymai esminėmis aplinkybėmis yra nuoseklūs ir tapatūs, jie atitinka tiek vieni kitus, tiek jų nurodytas aplinkybes išdėstytas rašytiniuose paaiškinimuose bei kituose rašytiniuose dokumentuose (Valstybės maisto ir veterinarijos tarnybos Ignalinos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2017-10-04 patikrinimo akte Nr. 27Ž7-183 ir 2017-10-09 gaišenos patologinio anatominio tarymo akte Nr. 12009 P1, pranešimuose apie ūkinių gyvūnų perkėlimą ir kaitą, tarnybiniuose pranešimuose ir kt.) tarpusavyje vieni kitiems neprieštarauja, ir todėl jais netikėti nėra jokio pagrindo.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo V. S. pateiktas ir teismo posėdžio metu ištirtas vaizdo įrašas, kuriame, pasak V. S. užfiksuota, kaip jis 2017 m. spalio 2 dieną vaikšto po J. Š. priklausančią ganyklą, nepaneigia teismo, išanalizavus byloje esančius įrodymus, konstatuotų faktinių aplinkybių, jog būtent V. S. laikomi šunys, būdami palaidi ir be priežiūros, 2017 m. laikotarpyje nuo rugsėjo 7 d. iki spalio 1 d. (tiksli data nenustatyta) Ignalinos rajono savivaldybės Linkmenų seniūnijos Puziniškio kaime esančioje ganykloje apkandžiojo ir sužalojo dvi J. Š. priklausančias avis, o 12 avių įvarė į vandens telkinį, kur pastarosios nuskendo. V. S. teiginiai, jog J. Š. ūkyje avys laikomos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nėra šios administracinio nusižengimo bylos tyrimo dalykas, be to, paneigia 2017 m. spalio 4 d. Valstybės maisto ir veterinarijos tarnybos Ignalinos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Žemės ūkio veiklą vykdančio subjekto patikrinimo akte Nr. 27Ž7-183 atlikto patikrinimo išvados (adm.b.l. 26-30).

V. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

V. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Administracinės nuobaudos paskirtis yra ne tik nubausti nusižengimą padariusį asmenį, bet ir atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų (ANK 22 straipsnis). Administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė skiriama pagal ANK specialiosios dalies straipsnį. Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę bei į ANK 35 ir 36 straipsniuose nustatytas atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą numatyta nuobauda-bauda nuo vieno šimto penkiasdešimties iki trijų šimtų eurų. Taip pat Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 20 dalyje numatyta, jog už (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas gyvūnų konfiskavimas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs visus byloje esančius ir teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, atsižvelgęs į pažeidėjo asmenybę (anksčiau administracine tvarka baustas, neteistas), pažeidimo pobūdį, į tai, jog atsakomybę sunkinančių ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad V. S. kaltė dėl (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo yra visiškai įrodyta, o nuobaudos tikslai bus pasiekti už šį administracinį nusižengimą V. S. paskiriant straipsnio sankcijoje numatytą nuobaudą – baudą, kurios dydis artimas sankcijoje numatytos baudos vidurkiui, netaikant (duomenys neskelbtini) straipsnio 20 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės-gyvūnų konfiskavimo.

J. Š. vardu registruotą ūkininko ūkį (ūkio identifikavimo kodas 4352933), esantį (duomenys neskelbtini), pagal 2014 m. kovo 3 d. notariškai patvirtintą įgaliojimą (notarinio registro Nr. 747) (adm.b.l. 31) tvarkantis R. Š. pateikė teismui duomenis, jog dėl neteisėtų V. S. veiksmų J. Š. padaryta viso 930 Eur žala.

Jeigu administraciniu nusižengimu piliečiui, įmonei, įstaigai arba organizacijai padarytas turtinis nuostolis, teisėjas, spręsdamas klausimą dėl nuobaudos skyrimo už administracinį nusižengimą, turi teisę kartu spręsti klausimą dėl to, kad kaltininkas atlygintų turtinį nuostolį ((duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalis, 664 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 2 dalimi, 44, 567, 629-630, 635-636, 644 ir 646 straipsniais, 664 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

V. S. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 200 Eur (dviejų šimtų eurų) baudą.

Priteisti iš V. S. J. Š. naudai 930 Eur (devynių šimtų trisdešimt eurų 00 ct) turtinės žalos atlyginimui.

Išaiškinti, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnį baudą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o jam apskundus nutarimą skirti baudą - ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; (duomenys neskelbtini) AB DNB bankas, banko kodas 40100; (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas, banko kodas 70440; (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; (duomenys neskelbtini) Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; (duomenys neskelbtini) Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“; banko kodas 73000, (duomenys neskelbtini) UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka ((duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo (nutarties) kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Ignalinos rajono apylinkės teismą.

Teisėja Irena Vapsvienė