- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-30
- Bylos Nr.
- II-165-486/2023
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jeugenijuš Jaglinski
- Pareiškėjas
- G. A. K.
- Advokatai
- Pelagėja Stonkienė
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Aušrai Razutienei, dalyvaujant Institucijos surašiusios nutarimą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau ir - Institucija) atstovei R. S. (per „ZOOM“ platformą), viešajame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos G. A. K. (toliau ir – Pareiškėja) atstovės advokatės Pelagėjos Stonkienės skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2022 m. liepos 20 d. nutarimo Nr. NŽT- ANR_N-1877-2022, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2022 m. liepos 20 d. nutarimu G. A. K. pripažinta kalta įvykdžiusi administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnio 1 dalyje dėl to, kad 2022 m. gegužės 10 d., 10.45 val., G, A. K. atlikus bendros dalinės nuosavybės priklausančio kitos paskirties žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) patikrinimo atlikimo vietovėje, surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą. Patikrinimo metu patikrinus žemės sklypo ribas, pagal žemės sklypo planą, nustatyta, kad ties Vakarų krypties žemės sklypo riba, prie G.A. K. priklausančio žemės sklypo ribų, valstybinės žemės plote yra pastatyta metalinio tinklo tora ir konteineris. Šia padaryta veika yra savavališkai užimtas ir naudojamas (užtvertas tvoromis, užstatytas statiniais) valstybinės žemės plotas. Jai paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas.
Šalies argumentai
Nesutikdama su šiuo nutarimu, pareiškėja jį skundžia teismui. Skunde nurodo, kad pareiškėjai nebuvo pateiktas 2022 m. gegužės 10 d. patikrinimo aktas, ji jo negavo ir nebuvo su juo supažindinta bei patikrinimo metu nedalyvavo, todėl mano, kad nutarime yra nepagrįstai konstatuota, kad ji savavališkai naudojasi valstybės žeme. Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad žemės sklypo plotas buvo suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. Kadastro duomenų nustatymo data yra (duomenys neskelbtini). Tarp žemės sklypo bendraturčių dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos vyko teisminiai procesai. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 18 d. sprendimas patvirtina, kad tarp trijų bendraturčių yra nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka (duomenys neskelbtini) d. Nutarime nėra nurodyta kokiu būdu buvo nustatyta, kad pažeidimas yra padarytas pareiškėjos naudojamoje žemės sklypo dalyje, o ne bendraturčių naudojamoje žemės sklypo dalyje. Kiek pamena pareiškėja, tai sklypą apsaugančios tvoros ar jų fragmentai visada buvo, nes jos saugo sodybą nuo laukinių ir naminių gyvūnų, pati ji jų nestatė. Pareiškėja mano, kad nutarimas yra priimtas neatsižvelgiant į visas aplinkybes, nustatytą sklypo naudojimosi tvarką, nesilaikant geros administravimo praktikos bei nesuteikus pareiškėjai galimybės pašalinti pažeidimus. Taip pat nurodė, kad ji yra garbaus amžiaus ir dėl pablogėjusios sveikatos būklės negalėjo atlikti jokių veiksmų. Papildomais rašytiniais paaiškinimais pareiškėja prašo skundo bylą nagrinėti jai ir jos atstovei advokatei nedalyvaujant (b. l. 2-3; 149-150).
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą Institucija nurodė, kad pareiškėjai buvo suteiktas pakankamas laiko terminas pažeidimams pašalinti. Be to, pareiškėja skunde nurodo, kad tvora įrengta ankstesnių savininkų, tačiau tai netiesa. Prašo palikti galioti Institucijos 2022 m. liepos 20 d. nutarimą kaip teisėtą ir pagrįstą, o pareiškėjos skundą atmesti (b. l. 96-101).
Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė paaiškino, kad atsiliepime viskas išsamiai pateikta. Paaiškino, kad Nacionalinės žemės tarnybos (toliau ir –NŽT) Klaipėdos rajono skyriaus vedėjas 2022-04-22 įsakymu nusprendė atlikti planinį patikrinimą, kur sąrašas buvo patvirtintas 2022 metų I ir II ketvirčio. Į tuos planinius patikrinimus buvo įtrauktas šis žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) , esantis (duomenys neskelbtini) r. sav. Sklypas priklauso ne 3, o 4 asmenims, bendraturčiams, tai D. B., Ž. B., D. N. ir pareiškėjai G.A. K.. Pareiškėjos atstovė nurodo, kad pati pareiškėja pagal deklaruotą gyvenamąją vietą, nuo birželio iki rugsėjo 11 d. buvo išvykusi šiuo adresu –(duomenys neskelbtini), ir negalėjo gauti jokių pranešimų. Pats pirmas pranešimas išsiųstas jos deklaruota gyvenamąja vieta. Pareiškėja išsamiai informuota, kad bus daromas patikrinimas, kad gali dalyvauti, gali nedalyvauti. Tai toks pasakymas, kad pareiškėja nieko nežinojo, nes ji buvo (duomenys neskelbtini) kaime, o ne (duomenys neskelbtini), neatitinka tikrovės. NŽT nustatė visų bendraturčių nusižengimus, užvestos 3 administracinio nusižengimo bylos. Naudojimo tvarką šio žemės sklypu yra pasitvirtinę nuo (duomenys neskelbtini) metų ir kiekvienas atsakingas už savo naudojamąją dalį. Tuo adresu gyvena D. N. mama nuo senų laikų A. N., kurios ginčai nuo senų laikų vyksta ir yra Administraciniame teisme. Teismui yra pateiktas Klaipėdos rajono seniūnijos raštas, kuriame nurodoma, kad buvo užklausimas siųstas seniūnijai ir, seniūnija dėl želdinių užsodinimo laisvoje valstybinėje žemėje nesutinka, kad niekada neduos sutikimo, tai trukdo matomumui važiuojant keliu. Ta problema yra sena ir faktas, kad pareiškėja nežinojo apie daromus pažeidimus, tai yra netiesa. Atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kad moteriai nustatytas 0-44 proc. darbingumo lygis, garbingo amžiaus (duomenys neskelbtini) metų gimimo, ji buvo nubausta ir skirta nuobauda įspėjimas. Tai, kad padarė nusižengimą, paliudijo ir patys kaimynai, jie visi sutiko, kad tos tvoros užtvertos, kas tvėrė. Terminas yra atkeltas visiems, kadangi pats bendraturtis D. B., prašęs atkelti terminą iki 2023-06-01, tai visiems toks terminas ir suteiktas, kad būtų galimybė susitvarkyti, ir bus pakartotinas patikrinimas ir pasižiūrėta, ar bus įvykdytas jų reikalavimas atlaisvinti valstybinę žemę, ar ne. Atstovė prašo palikti galioti Institucijos priimtą nutarimą, o skundo netenkinti.
Pareiškėja ir jos atstovė teismo posėdyje nedalyvauja. Apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Gautas prašymas skundą nagrinėti joms nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
P. G. A. K., D. B., Ž. B. bei D. N. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su statiniais Nr. (duomenys neskelbtini) esantis adresu (duomenys neskelbtini) k, (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini)r. sav. Iš jų pareiškėja valdo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalį (b. l. 7).
1996 m. balandžio 25 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nustatyta šio žemės sklypo naudojimosi tvarka, pagal kurią G. A. K. priskirta naudotis geltonai nuspalvinta sklypo dalis, pažymėta indeksu „A“, 1140 kv. m ploto, V. V. N. – raudonai nuspalvinta sklypo dalis, pažymėta indeksu „B“, sudaranti 1200 kv. m; G. V. – žaliai nuspalvinta sklypo dalis, pažymėta indeksu „C“, sudaranti 624 kv. m (t. 1, b. l. 54). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1996 m. lapkričio 26 d. nutartimi minėtas sprendimas panaikintas ir byla perduota iš naujo nagrinėti Klaipėdos rajono apylinkės teismui, nurodant aiškintis, kokio dydžio žemės sklypas buvo skirtas šiai sodybai, kokios yra jo ribos ir kokį plotą sklypas užima faktiškai ir t. t. (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-22/1999 135–136 lapai). Naujas teismo sprendimas šioje byloje nebuvo priimtas, šalims pareiškus, kad jos sudarė taikos sutartį ir sutinka su G. A. K. pasiūlytu naudojimosi žemės sklypu tvarkos planu. Šios bylos 21 lape yra 1995 m. rugpjūčio 23 d. AB „I.“ parengtas planas, kuriame G. V. siūloma skirti naudotis 624 kv. m ploto sklypo dalimi, susidedančia iš 178 kv. m ir 288 kv. m daržo, 121 kv. m kiemo (pažymėti žalia spalva) ir 37 kv. m po pastatais (palikta balta spalva), o 197 lape – UAB „I.“ 1995 m. rugpjūčio 7 d. plane G. V. siūlomos naudotis žemės sklypo dalies lokalizacija ir bendras plotas lieka nepakitę, tačiau neaptartas raudonos ir žalios spalvų persidengimas, neaišku, kaip darantis įtaką ant šio persidengimo ribos nurodytą daržo plotą, pažymėtą indeksu 3/335 (b. l. 82-89).
NŽT Klaipėdos rajono skyrius 2022 m. balandžio 28 d. raštu pareiškėją informavo apie planuojamą atlikti patikrinimą pareiškėjos žemės sklype (b. l. 113-114).
NŽT Klaipėdos rajono skyrius 2022 m. gegužės 10 d. atlikęs planinį patikrinimą žemės sklype nustatė, kad savavališkai yra užimtas ir naudojamas valstybinės žemės plotas; žemės naudmenų riboženklių nėra. Konstatuota, kad yra pažeistos Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 2 ir 7 punktų nuostatos. Prie patikrinimo pridėtos 12 nuotraukų, faktinių aplinkybių schema ir kontrolinis klausimynas (b. l. 115-124).
Skundas netenkintinas.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba savavališką vandens telkinių naudojimą. Savavališko žemės, miško, vandens telkinių užėmimo bei naudojimo kaip administracinės teisės nusižengimo, objektyviosios pusės požymių sąrašas nėra tiksliai apibrėžtas, todėl nėra baigtinis. Valstybinės žemės užėmimo, naudojimo požymiais gali būti tiek savavališkas želdinių, daržo įrengimas, tiek bet kokios dirbtinės kilmės objektų, kilnojamų ar nekilnojamų daiktų savavališkas įrengimas valstybinėje žemėje neturint tam teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties, administracinio akto, teismo sprendimo ir pan.). Aiškindamas užėmimo sąvoką Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 straipsnio (atitinka ANK 110 straipsnį) prasme Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs ir tai, kad užėmimas gali būti suprantamas kaip užgrobimas, atitinkamos intervencijos į kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančią žemę, mišką ar vandens telkinius atlikimas, ir tokiu atveju svarbu nustatyti ne tiek, kiek kokio asmens ar asmenų pagalba atliktas pats užėmimas kaip veiksmas, bet pats užėmimo fakto buvimas ir žemės ar kito nekilnojamojo turto priskyrimas sau (nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N556-1212/2008).
Teismų praktikoje išaiškinta, kad ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo kvalifikavimui yra reikšminga nustatyti ne tik savavališką valstybės ar privačios nuosavybės teise priklausančios žemės užėmimą, bet ir asmens tyčią sąmoningai ir savavališkai užimti ir naudoti valstybinį ar privatų žemės sklypą aiškiai suprantant, kas yra ginčo žemės sklypo savininkas, todėl asmens kaltė dėl jam pareikšto kaltinimo turi būti neginčijamai įrodyta.
ANK 110 straipsnio prasme teisiškai nėra svarbu, kokiu pagrindu žemės sklypas buvo užimtas, svarbu nustatyti, kad tai buvo padaryta savavališkai. Pastebėtina, kad minėtas administracinis nusižengimas yra padaromas, be kita ko, esant savavališkumo požymiui. Savavališkumas, teismo vertinimu, neatsiejamai yra susijęs su administracinio nusižengimo sudėties subjektyviosios pusės požymiu – kalte, o būtent veikimu tyčia. Šiuo atveju ginčas ir kyla dėl administracinio nusižengimo sudėties subjektyviosios pusės elemento – tyčios. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Administracinio nusižengimo, numatyto ANK 110 straipsnio 1 dalyje, sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, o kvalifikuojant veiką pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį privalo būti įrodyta, jog asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kas yra ginčo žemės sklypo savininkas. Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pavyzdžiui, atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-15-693/2019).
Atsižvelgiant į visa tai, bei įvertinus byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, konstatuotina, jog G. A. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 110 straipsnio 1 dalyje. Tą patvirtina byloje esantys įrodymai, tai patikrinimo akto duomenys, schema, fotonuotraukos ir kita bylos rašytinė medžiaga. Žemės naudojimo valstybinės kontrolės tikslas yra užtikrinti žemės naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų vykdymą. Apie tai, kad bus atliekamas žemės sklypo naudojimo patikrinimas pareiškėja buvo tinkamai informuota raštu, jos gyvenamuoju adresu. Vėliau nustačius sklypo naudojimo pažeidimus ji 2022 m. liepos 20 d., 13.00 val., buvo pakviesta į bylos nagrinėjimą. Pareiškėjai neatvykus, priimtas nutarimas. Taip pat NŽT Klaipėdos rajono skyrius 2022 m. liepos 27 d. priėmė sprendimą Nr. 174 „Dėl neplaninio žemės naudojimo patikrinimo atlikimo“. Ginčijamu sprendimu nuspręsta 2023 m. sausio 3 d., 14.00 val. pradėti pareiškėjai ir kitiems bendrasavininkiams priklausančio žemės sklypo pakartotinį neplaninį žemės naudojimo patikrinimą. Pareiškėja skunde patikino, kad visi siunčiami laiškai siųsti tinkamu adresu, tačiau ji nesiėmė jokių veiksmų, kad siunčiami registruoti laiškai iš Lietuvos pašto būtų atsiimti. Byloje pateikti duomenys apie pareiškėjos susirgimus užfiksuoti tik 2022 m. spalio 14 d. Net ir įvertinant pareiškėjos argumentus, kad apie pažeidimus sužinojo tik 2022 m. lapkričio 29 d. dėl esamos sveikatos negalėdama pašalinti pažeidimų, ji gali kreiptis į NŽT dėl termino nustatytiems pažeidimais pašalinti pratęsimo, taip pat pasamdyti trečiuosius asmenis arba kreiptis pagalbos į artimuosius dėl atlikimo veiksmų, reikalingų nustatytų pažeidimų Žemės sklype pašalinimui. Akcentuotina ir ta aplinkybė, kad pareiškėja nurodo, kad su pažeidimais nesutinka, teigdama, kad neaišku kam priklausančioje žemės yra padaryti pažeidimai, patikino, kad ji tvoros nestatė, tačiau duomenų, paneigiančių Patikrinimo akte nustatytas aplinkybes nepateikė, be to juos paneigia byloje esantys kiti rašytiniai duomenys. Įvertintina, kad įpareigojimai pašalinti pažeidimus ir nutarimai surašyti buvo ir kitiems bendrasavininkams.
Esant šioms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad administracinio nusižengimo protokolą surašė ir administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, nusižengimas tinkamai kvalifikuotas, nuobauda skirta pagal įstatymus, sankcijos ribose, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2022 m. liepos 20 d. nutarimas Nr. NZT-ANR_N-1877-2022 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu
nutaria:
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2022 m. liepos 20 d. nutarimą Nr. NŽT-ANR_N-1877-2022 palikti nepakeistą, o pareiškėjos G.A. K. atstovės advokatės Pelagėjos Stonkienės skundo netenkinti.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.