- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-06-26
- Bylos Nr.
- e2-15006-918/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09370-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aistė Petrevičienė
- Ieškovas
- AB „Vilniaus šilumos tinklai“
- Atsakovas
- R. G.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovui R. G. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas pareikštu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 267,45 Eur skolos, 12,09 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2002 m. vasario 1 d. ieškovas, UAB „Vilniaus energija“, Vilniaus miesto savivaldybė ir bendrovė „Dalkia“ sudarė Vilniaus miesto šilumos ūkio nuomos sutartį, pagal kurią laikotarpiu nuo 2002 m. kovo 29 d. iki 2017 m. kovo 29 d. licencijuotą šilumos tiekimo veiklą Vilniaus mieste vykdė šilumos tiekimo licenciją turėjusi UAB „Vilniaus energija“. 2017 m. kovo 29 d. nuomos sutartis baigė galioti, nuo 2017 m. kovo 30 d. šilumos energijos tiekimo Vilniuje funkcijas vykdo ieškovas. 2017 m. kovo 29 d. ieškovui buvo perleisti UAB „Vilniaus energija“ reikalavimai į ankstesnio laikotarpio klientų skolas. Apie reikalavimo teisių perėmimą atsakovas buvo informuotas pranešimu. Iki 2017 m. kovo 29 d. UAB „Vilniaus energija“, o nuo 2017 m. kovo 30 d. AB „Vilniaus šilumos tinklai“ tiekė centralizuotą šilumos energiją ir karštą vandenį daugiabučiam gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), kuriame yra atsakovui iki 2017-02-24 nuosavybės teise priklausęs butas Nr. (duomenys neskelbtini). Buto šilumos tiekimo – vartojimo įrenginiai yra prijungti prie daugiabučio namo šilumos energijos tiekimo tinklų, šiam butui tiekiama šilumos energija, todėl laikoma, kad UAB „Vilniaus energija“ ir AB „Vilniaus šilumos tinklai“ žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais sudarė su atsakovu neterminuotą energijos pirkimo – pardavimo sutartį ir atsakovui atsirado prievolė mokėti už tiekiamą šilumos energiją teisės aktų nustatyta tvarka ir tarifais. Atsakovas už šilumos energiją ir karštą vandenį nemokėjo, todėl laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. vasario 24 d. susidarė 267,45 Eur įsiskolinimas, o už pavėluotą atsiskaitymą atsakovui už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. kovo 26 d. paskaičiuotos 12,09 Eur palūkanos.
Nepavykus įteikti atsakovui procesinių dokumentų nurodytu deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, atsakovui ieškinio ir jo priedų kopijos bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo buvo įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka procesinius dokumentus siunčiant jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), ir laikant juos įteiktais praėjus 30 dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo atsakovo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Atsižvelgiant į tai, kad pranešimas atsakovui paliktas 2018 m. gegužės 7 d., procesiniai dokumentai atsakovui laikytini įteiktais 2018 m. birželio 7 d. Kadangi atsakovas nepateikė tinkamai įforminto atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2002 m. vasario 1 d. ieškovas, UAB „Vilniaus energija“, Vilniaus miesto savivaldybė ir bendrovė „Dalkia“ sudarė Vilniaus miesto šilumos ūkio nuomos sutartį, pagal kurią laikotarpiu nuo 2002 m. kovo 29 d. iki 2017 m. kovo 29 d. licencijuotą šilumos tiekimo veiklą Vilniaus mieste vykdė šilumos tiekimo licenciją turėjusi UAB „Vilniaus energija“. 2017 m. kovo 29 d. nuomos sutartis baigė galioti, nuo 2017 m. kovo 30 d. šilumos energijos tiekimo Vilniuje funkcijas vykdo ieškovas. 2017 m. kovo 29 d. ieškovui buvo perleisti UAB „Vilniaus energija“ reikalavimai į ankstesnio laikotarpio klientų skolas, įskaitant ir atsakovės įsiskolinimą. Apie reikalavimo teisių perėmimą atsakovė buvo informuota pranešimu.
Bylos duomenimis, iki 2017 m. kovo 29 d. UAB „Vilniaus energija“, o nuo 2017 m. kovo 30 d. AB „Vilniaus šilumos tinklai“ tiekė centralizuotą šilumos energiją ir karštą vandenį butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), kuris iki 2017 m. vasario 24 d. nuosavybės teise priklausė atsakovui. Tarp ieškovo ir atsakovo rašytinė šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta nebuvo, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.384 straipsnio 1 dalimi, laikytina, kad ieškovas konkliudentiniais veiksmais sudarė su šilumos vartotoju neterminuotą energijos pirkimo-pardavimo sutartį nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie šilumos perdavimo tinklų. Ieškovo teigimu, atsakovas savo įsipareigojimus vykdė netinkamai, už patiektą šilumos energiją tinkamai nemokėjo, dėl ko susidarė įsiskolinimas. Iš ieškovo į bylą pateiktų mokesčių paskaičiavimo pažymų matyti, jog už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. vasario 24 d. atsakovo įsiskolinimas už patiektą šilumos energiją sudaro 267,45 Eur. Už uždelstą atsiskaityti laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. kovo 26 d. ieškovas, vadovaudamasis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi ir 6.261 straipsniu, paskaičiavo atsakovui 12,09 Eur palūkanų. Duomenų apie tai, kad atsakovas su ieškovu atsiskaitė, byloje nepateikta (CPK 178 straipsnis).
Vadovaujantis CK 6.383 straipsnio 1 dalimi, pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Konstatuotina, kad atsakovas, nevykdydamas savo įsipareigojimų, pažeidė sutartinę prievolę. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškovu atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), taip pat į tai, jog atsakovas savo prievolės neginčija (CPK 12 straipsnis), vadovaujantis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.189 straipsnio 1 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, 6.256 straipsnio 1-2 dalimis, ieškovo naudai iš atsakovo priteistina 267,45 Eur skolos ir 12,09 Eur palūkanų.
Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 279,54 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. kovo 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ieškovui iš atsakovo priteistina 16,71 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 15,00 Eur žyminis mokestis ir 1,71 Eur išlaidos už duomenų patikrą valstybės registruose (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Valstybė patyrė 3,36 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). CPK 96 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo” (įsigaliojo 2011 m. lapkričio 11 d.) nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur, todėl atsižvelgiant į išdėstytą aukščiau, valstybės patirtos išlaidos – 3,36 Eur, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteisiamos iš atsakovo (CPK 92, 93 straipsniai).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279, 285 – 288, 307 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
patenkinti ieškinį visiškai.
Priteisti ieškovui AB „Vilniaus šilumos tinklai“, į. k. 124135580, iš atsakovo R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 267,45 Eur (du šimtus šešiasdešimt septynis eurus ir 45 ct) skolos, 12,09 Eur (dvylika eurų ir 9 ct) palūkanų, 5 proc. (penkių procentų) dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (279,54 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. kovo 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 16,71 Eur (šešiolika eurų ir 71 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 3,36 Eur (tris eurus ir 36 ct) teismo pašto išlaidų.
Atsakovui išaiškinti, kad į valstybės pajamas priteistas bylinėjimosi išlaidas privaloma sumokėti pavedimu į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (kodas 188728721) pajamų surenkamąsias sąskaitas: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000 arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).
Atsakovas negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
Ieškovas turi teisę per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apskųsti sprendimą apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.