Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubausto J. B. skundą dėl Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniojo specialisto 2016 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 40N-73225324-16 panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. rugsėjo 29 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus nutarimu Nr. 40N-73225324-16 J. B. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 2 dalį dėl to, kad 2016 m. rugpjūčio 28 d. 10.55 val. Šiaulių r., Ginkūnų k., Švedės g. vairuodamas automobilį „Volvo FH12“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė kelio ženklo Nr. 314 „Ribota masė“ reikalavimus, tai yra įvažiavo į kelio ženklo galiojimo zoną.

2016 m. spalio 19 d. Šiaulių apylinkės teisme gautas J. B. skundas, kuriuo jis, nesutikdamas su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniojo specialisto nutarimu, prašo jį panaikinti ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą. Skunde teigiama, kad pareigūnams jis paaiškino, jog su automobiliu išvažiavo iš namų, esančių (duomenys neskelbtini). sav. ir iki jo transporto priemonės sustabdymo vietos nematė masę ribojančio kelio ženklo, tačiau pareigūnai neatsižvelgė į tai ir nurodė, kad čia yra kelio ženklo „Ribota masė“ galiojimo zona ir to užtenka, kad būtų konstatuotas pažeidimas. Nesutinka su tokiu pažeidimo kvalifikavimu, nes nesilaikyti kelio ženklo reikalavimų galima tik pravažiavus pro ženklą. Kelių eismo taisyklių 1-o priedo 5 punkte yra išvardinti draudžiamieji kelio ženklai, turintys galiojimo zoną, tačiau ženklo Nr. 314 „Ribota masė“ tame sąraše nėra. Akivaizdu, kad draudžiamasis ženklas „Ribota masė“ negali turėti galiojimo zonos, nes „galiojimo zona“ yra taikoma tik apribojimams, kurie gali būti keičiami vairuotojo valia, kaip greitis, lenkimo draudimas, stovėjimo draudimas, o kitų draudžiamųjų ženklų privaloma laikytis jų galiojimo vietoje, todėl tam, kad būtų pažeisti ženklo reikalavimai, reikia pro jį pravažiuoti. Nutarime taip pat nėra nustatytų aplinkybių, kur stovintį kelio ženklą jis pravažiavo, kurioje vietoje pažeidė kelio ženklo Nr. 314 „Ribota masė“ reikalavimus, t. y. nėra nustatyta administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta. Taip pat nurodo, jog administracinio teisės pažeidimo nepadarė, pro ženklą „Ribota masė“ nepravažiavo, todėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Administracinio teisės pažeidimo byloje nėra duomenų, kuriais būtų pagrįstas administracinio teisės pažeidimo įvykis. Įvažiuojant į Švedės gatvę Ginkūnuose nėra jokių masę ribojančių kelio ženklų sankryžose su Šapnagių, Bijūnų, Alyvų gatvėmis, o galbūt ir su daugeliu kitų gatvių. Kadangi yra ūkininkai, todėl savo veikloje naudoja įvairią techniką, taip pat ir krovininius automobilius. Iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) sav. išvažiavimui į Tilžės gatvę naudoja maršrutus per Švedės - Alyvų gatves, įsukant į gatvę be pavadinimo link Sutkūnų kaimo, bei Švedės-Bijūnų gatvėmis. Šiuose maršrutuose nėra jokių kelio ženklų „Ribota masė“. 2016-08-28 jis taip pat vyko įprastu maršrutu ir nepažeidė kelio ženklo „Ribota masė“ reikalavimų, nes tokio ženklo jo vykimo maršrute nebuvo.

Liudytojas Š. J. teisme parodė, kad buvo gautas pranešimas, jog sunkvežimis važinėja gatvėmis, kur yra ženklas „Ribota masė“. Nuvykę apžiūrėjo gyvenvietę. Laukė Švedės gatvėje, pabendravo su pranešėju, kuris nurodė, kad Švedės gatvėje dideliu greičiu važinėja sunkvežimis. Palaukę sustabdė sunkvežimį. Paklausė vairuotojo, ar jis žino, kad yra ženklas, ribojantis automobilio masę. Vairuotojas sakė, kad žino, jog yra toks ženklas, bet jis čia gyvena, galvojo, kad galima važinėti čia gyvenantiems asmenims. Jis sakė, kad ženklą matė. Ženklas yra Pakruojo – Švedės gatvių sankryžoje. Vairuotojas paminėjo, kad atvažiavo iš Pakruojo gatvės pusės. Jis atvyko iš gyvenamosios vietos. Vadovavosi tuo, ką pats vairuotojas nurodė. Nežino, ar gali į namus sunkvežimiu patekti per kitą gatvę. Nežino, ar galimas kitas patekimas į namus. Jei asmuo būtų nurodęs, kad atvyko kitu keliu, būtų patikrinę, ar ten yra ženklas. Bet vairuotojas pats nurodė, kad pravažiavo pro kelio ženklą, jį matė. Paaiškinimą ATP protokole rašė savo ranka. Jis iš pradžių paaiškino viską žodžiu, po to tą patį parašė. Neliepė rašyti kažkokių aplinkybių. Kai sustabdė automobilį, jis važiavo iš gyvenamosios zonos. Pažeidėjas nenurodė, kuriuo momentu matė kelio ženklą, su kuria transporto priemone važiuodamas. Nežino, kada asmuo pravažiavo kelio ženklą. Gatvių tiksliai nepamena. Važiuojant pagrindine gatve, Švedės gatvė yra po kaire puse.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Teismas, susipažinęs su skundu ir pateikta medžiaga, bei neišeidamas iš skundo ribų, sprendžia klausimą dėl priimto nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N9-990/2006).

ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą, taip pat vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytas pareigas, nevykdymą, važiavimą šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimą, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymą, vairuotojų apsisukimą pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, tolimųjų šviesų neperjungimą į artimąsias šviesas tamsoje, likus iki atvažiuojančios priešpriešiais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, važiavimo automagistralėse, taip pat žmonių vežimo taisyklių pažeidimus.

J. B. buvo inkriminuotas Kelių eismo taisyklių 8 punkto reikalavimų pažeidimas. Jis numato, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat Taisyklių reikalavimų atžvilgiu.

J. B. savo skunde nurodė, jog nėra nustatyta jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog pats J. B. kartu su skundu pateikė gatvių fotonuotraukas ir žemėlapius. Žemėlapyje (7 b. l.) J. B. pažymėjo jo vairuotos transporto priemonės sustabdymo vietą, taip pat pateikė šios vietos fotonuotrauką (13 b. l.), po kuria parašė, jog jo vairuotos transporto priemonės sustabdymo vieta yra prieš Švedės ir Šiaurinės gatvių sankryžą, važiuojant iš Šapnagių g. esančio Z. B. ūkio link Aušros/Žeimių g. sankryžos. Esant nurodytoms aplinkybėms, akivaizdu, jog J. B. tiksliai žinojo, kurioje vietoje jis buvo sustabdytas, todėl tinkamai galėjo įgyvendinti savo teisę į gynybą.

J. B. tiek savo skunde, tiek teisme nurodė, jog jis važiavo iš namų, esančių (duomenys neskelbtini). Išvažiavimui į Tilžės g. naudoja maršrutus per Švedės – Alyvų gatves, įsukant į gatvę be pavadinimo link Sutkūnų kaimo, bei Švedės-Bijūnų gatvėmis. Taip pat J. B. pateikė minėtų išvažiavimų schemas, atvaizduotas žemėlapiuose ir fotonuotraukose. Pateikti duomenys rodo, kad važiuojant tokiu maršrutu, ženklo, ribojančio masę, nėra. Taip pat pažymėtina, jog J. B. buvo sustabdytas išvažiavus iš Šapnagių g., t. y. ties Švedės ir Šiaurinės gatvių sankryža, važiuojant link Aušros/Žeimių g. sankryžos. Nagrinėjant bylą teisme, buvo gautas Šiaulių rajono savivaldybės administracijos raštas „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. S-2186(3.20), kuriame nurodyta, jog Šiaulių rajone, Ginkūnų kaime kelio ženklas Nr. 314 „Ribota masė“ pastatytas tik Švedės gatvėje, atvažiuojant iš Žeimių-Aušros gatvių sankryžos.

Teisminio nagrinėjimo metu J. B. teigė, kad kai jo klausė, ar matė ženklą, tai jis jį anksčiau buvo matęs, nes lengvuoju automobiliu kasdien važinėja pro tą ženklą, tačiau teigė pareigūnui nepatvirtinęs, kad ženklą matė važiuodamas sunkvežimiu, nes ženklą matė tik tada, kai važiavo lengvuoju automobiliu. Liudytoju teisme apklaustas policijos pareigūnas Š. J. taip pat patvirtino, kad pažeidėjas nenurodė, kuriuo momentu matė kelio ženklą, su kuria transporto priemone važiuodamas, nežino, kada asmuo pravažiavo kelio ženklą. Teismas remiasi tokiais J. B. paaiškinimais bei Š. J. parodymais, nes jie vieni kitiems neprieštarauja, be to, atitinka ir rašytinę bylos medžiagą.

Todėl atsižvelgiant į šių asmenų parodymus, nuodugniai išstudijavus žemėlapį, akivaizdu, jog J. B. 2016-10-28 prieš jį sustabdant policijos pareigūnams nebuvo kirtęs, t. y. nebuvo pravažiavęs kelio ženklo Nr. 314 „Ribota masė“.

Esant tokių aplinkybių visumai, atsižvelgiant į tai, kad J. B. nepravažiavo kelio ženklo Nr. 314 „Ribota masė“, esančio Aušros/Žeimių g. sankryžoje, įvažiuojant į Švedės gatvę, negali būti daroma neabejotina išvada dėl J. B. kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 2 dalyje, todėl administracinio teisės pažeidimo byla J. B. atžvilgiu nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 str. 1 d. 2 p., 302⁴ str.,

nutarė:

J. B. skundą tenkinti.

Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniojo specialisto 2016 m. rugsėjo 29 d. nutarimą Nr. 40N-73225324-16, kuriuo J. B. buvo nubaustas administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 2 dalį, panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą J. B. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.