Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2006-03-17 · Byla Nr. N-575-386-06

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-03-17
Bylos Nr.
N-575-386-06
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Virgilijus Valančius (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Antanas Ablingis
Administracinė byla Nr. N3-386-06Procesinio sprendimo kategorija 40. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. kovo 17 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Antano Ablingio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 8 d. nutarimo T. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus pareigūnė 2005 m. gegužės 2 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą T. S. , kuriame nurodė, kad jis, būdamas darbdaviu - VŠĮ „Pramogų virusas“ direktoriumi, pažeidė Darbo kodekso 98 str. l d., kadangi be darbo sutarties jo vadovaujamoje įmonėje laikotarpiu nuo 2004 m. rugsėjo l d. iki 2004 m. gruodžio 7 d. leido dirbti I. B. renginių organizatorės – projekto vadovės pareigose. Su T. S. prieš pradedant darbą buvo susitarta dėl darbo apimties, terminų ir apmokėjimo. I. B. buvo pažadėta mokėti 30 proc. nuo pelno. Į I. B. pareigas įėjo užsakovų paieška, įmonės atstovavimas, renginių organizavimas, scenarijų kūrimas. Tokiu būdu, T. S. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. l d.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2005 m. lapkričio 8 d. nutarimu nutarė administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 41³ str. l d. T. S. atžvilgiu nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Teismas nurodė, kad ATPK 41³ str. nurodyto nelegalaus darbo sąvoka yra pateikta DK 98 str. Pagal šią įstatymo normą nelegaliu laikomas darbas, kai esant šio įstatymo 93 str. numatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties. DK 93 str. pateikta darbo sutarties sąvoka, pagal kurią būtinieji, esminiai darbo sutartį apibūdinantys elementai yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. Kaip matyti iš 2005-04-25 I. B. pareiškimo darbo inspekcijai (b.l. 5-6), pareiškime ji nurodo, kad už du pirmus renginius (UAB „Grafobalt“, UAB „Tolvina“) T. S. atsiskaitė, tačiau nepasirašius autorinių sutarčių, taip pat nebuvo pasirašytos autorinės sutartys ir su kitais darbuotojais. Teisminio bylos nagrinėjimo metu I. B. taip pat patvirtino, kad T. S. nežadėjo su ja sudaryti darbo sutarties, t.y. jie tarėsi, kad bus pasirašyta autorinė sutartis dėl renginių projektų įgyvendinimo, tačiau sutartis T. S. pasirašyti delsė, o vėliau jų nepasirašė. Tai, kad tarp šalių buvo tartasi sudaryti autorinę sutartį pasitvirtina ir pačios I. B. parengtas autorinės sutarties projektas, kurią, kaip ji paaiškino, T. S. pasirašyti atsisakė. Byloje apklaustų liudytojų parodymais nepasitvirtino, kad I. B. įmonėje būtų dirbusi nuolatinio pobūdžio darbą, kad tarp jos ir darbdavio būtų susiklostę darbiniai santykiai. Tokiu būdu, byloje nustatyta, kad susitarimo, atitinkančio DK 93 str. numatytas sąlygas tarp VŠĮ „Pramogų virusas“ direktoriaus T. S. ir I. B. dėl priėmimo į darbą įmonėje nebuvo. T. S. ir I. B. sutarė dėl tam tikro išanksto apibrėžto darbo (renginių projektų parengimo ir jų įgyvendinimo), už tai apmokant atitinkamą procentą nuo gauto pelno, ką I. B. ir atliko. Tokiu būdu, tarp šalių atsirado ne darbo, o civiliniai santykiai, atitinkantys autorinės sutarties sąlygas. Tokiu būdu, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 41³ str. l d. T. S. atžvilgiu nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Šalies argumentai

Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrius apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 8 d. nutarimą, priimtą T. S. administracinio teisės pažeidimo byloje bei perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Apeliantas nurodo, kad teismas nepilnai išnagrinėjo pateiktą medžiagą, neatkreipė dėmesio į esmines bylos aplinkybes, dėl to neteisingai vertindamas įrodymus bei taikydamas materialines teisės normas, priėmė neteisingą nutarimą. Teismas nutarimą motyvavo tuo, kad tarp T. S. ir I. B. buvo susiklostę ne darbo, o civiliniai santykiai, atitinkantys autorinės sutarties sąlygas. Tačiau „Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas“ nustato, kad autorių teisių objektais yra originalūs literatūros, mokslo ir meno kūriniai, kurie yra kokia nors objektyvia forma išreikštas kūrybinės veiklos rezultatas. Taip pat įstatymas pateikia autorių teisių objektų sąrašą bei numato autorinės sutarties sąlygas bei sudarymo formą. Įstatymo 5 str. numato, kad autorių teisių objektais nelaikomi „idėjos, procedūros, procesai, sistemos, veiklos metodai, koncepcijos, principai, atradimai ar atskiri duomenys“. T. S. administracinėje byloje, tiek iš I. B. , tiek iš T. S. bei apklaustų liudininkų parodymų matyti, kad autorinė sutartis tarp pažeidėjo ir I. B. sudaryta nebuvo. Šalys nebuvo susitarusios dėl jokio kūrinio sukūrimo ar perdavimo. I. B. atliko renginių organizatorės - projektų vadovės darbą, tai yra klientų paiešką, įmonės atstovavimą, bendraujant su užsakovais, renginių organizavimą. Jokių originalių kūrinių I. B. nekūrė ir sukurti neįsipareigojo. Renginio organizavimas - tai yra procesas, kuris negali būti autorių teisių objektu. Bylos nagrinėjimo metu pagal T. S. bei I. B. parodymus buvo nustatyta, kad kita VŠĮ „Pramogų virusas“ darbuotoja L. P. dirbo analogišką darbą kaip ir I. B. , tačiau su L. P. darbo sutartis buvo sudaryta. T. S. nuo pat pradžių žadėjo pasirašyti su I. B. autorinę sutartį, tačiau to nepadarė. Be to, jei ir būtų tokią sutartį pasirašęs, ji būtų sudaryta tik „dėl akių“, siekiant nuslėpti tikruosius santykius - darbo santykius. Nors T. S. sąmoningai, o I. B. kartais, nesuvokdama darbo santykių esmės, teigia, sudarę autorinę sutartį, konstatuotina, kad tarp šalių susiklostė santykiai, turintys visus darbo santykiams priskirtinus požymius, numatytus LR darbo kodekso 93 str. Tai yra I. B. įsipareigojo dirbti renginių organizatorės - projektų vadovės darbą, paklusdama direktoriaus nurodymams. O T. S. ne tik įsipareigojo sutekti darbuotojui sulygtą darbą, bet ir suteikė visas sąlygas tam darbui atlikti: suteikė darbo vietą įmonės nuolatinėje buveinėje, kompiuterį, internetą bei telefoną. Kad I. B. galėtų deramai atstovauti T. S. vadovaujamą įmonę potencialiems klientams jai, kaip įmonės darbuotojai ir projektų vadovei, pagamino vizitines korteles, kokias turėjo pats ir kiti, toje įmonėje oficialiai dirbantys darbuotojai. Be to T. S. ne tik įsipareigojo mokėti darbo užmokestį - 30 procentų nuo gauto pelno, bet ir 1500 litų sumokėjo. Taigi, šalys sulygo dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų: darbuotojo darbovietės, darbo funkcijų bei darbo apmokėjimo. Todėl santykiai, susiklostę tarp T. S. ir I. B. , kaip jie bebūtų pavadinti, atitinka darbo santykius. Bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojai A. B. , K. Č. , D. J. bei M. P. dar kartą patvirtino, kad I. B. dirbo VŠĮ „Pramogų virusas“ renginių organizatorės darbą arba kitaip tariant, projektų vadovės darbą. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad ir T. S. pripažįsta, kad I. B. vykdė jo nurodymu tokias projekto vadovo atliekamas funkcijas (darbą). Taigi, iš tokių liudytojų ir T. S. bei I. B. išsakytų teiginių aiškiai matoma, kad I. B. nerašė jokių originalių kūrinių. Bylos nagrinėjimo metu buvo pateikta eilė įrodymų, patvirtinančių I. B. darbinių santykių buvimo faktą VŠĮ „Pramogų virusas“ (jos vizitinė kortelė, kurią, paruošė T. S. ir kurioje buvo įvardintos I. B. pareigos; susirašinėjimas elektroninio paštu, kt.). Tačiau šie įrodymai bylos nagrinėjimo metu tirti nebuvo. Jų teismas nevertino ir nutarime.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. nustatyta, kad nelegalus darbas - užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. Ši teisės norma yra blanketinė, todėl sprendžiant dėl jos turinio būtina vadovautis Darbo kodeksu. Darbo kodekso 98 str. 1 d. nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad atsakomybė pagal ATPK 41³ straipsnį galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai. Asmenų veikla, kuria vykdomos civilinės teisės reguliuojamos sutartys, nepatenka į ATPK 41³ straipsnio sudėtį.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra įrodyta, kad tarp VŠĮ „Pramogų virusas“ ir I. B. egzistavo darbo teisiniai santykiai. Tiek T. S. , tiek pati I. B. teismui patvirtino, kad jie susitarė bendradarbiauti pagal autorinę sutartį, t.y. siekė sukurti civilinės teisės reguliuojamus teisinius santykius. I. B. patvirtino, kad T. S. nežadėjo sudaryti su ja darbo sutartį (b.l. 98). Byloje nėra jokių duomenų patvirtinančių, kad I. B. būtų įsipareigojusi paklusti kokiai nors darbo tvarkai, nustatytai VŠĮ „Pramogų virusas“, ar tokią darbo tvarką būtų nustačiusi VŠĮ „Pramogų virusas“. Iš I. B. parodymų seka, kad ji renginius organizavo savarankiškai ir savo nuožiūra. VŠĮ „Pramogų virusas“ ir I. B. civilinių teisinių santykių pobūdį patvirtina ir tai, kad I. B. buvo mokama pasiekus konkretų vienkartinį rezultatą. Byloje nėra jokių duomenų, kad I. B. buvo mokama, ar žadama mokėti periodinius mokėjimus nepriklausančius nuo pasiektų vienkartinių rezultatų. Apelianto nurodytos aplinkybės ir įrodymai nėra pakankami konstatuoti darbo teisinių santykių buvimą. Taigi, byloje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, kad buvo dirbamas nelegalus darbas, o esamos abejonės traktuojamos traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Iš apeliacinio skundo seka, kad apeliantas mano, kad tarp VŠĮ „Pramogų virusas“ ir I. B. nebuvo sudaryta autorinė sutartis, dėl to tarp jų susiklostė darbo santykiai. Toks argumentavimas nėra pagrįstas įstatymu. Taikant ATPK 41³ str. yra svarbu nustatyti ar buvo tarp teisinio santykio šalių susiklostę darbo sutarties teisiniai santykiai atsižvelgiant į tai, ar susitarimui tarp šalių ir jo pagrindu susiklosčiusiems faktiniams teisiniams santykiams yra būdingi įstatymu nustatyti darbo sutarties požymiai. Klausimas, kokie yra susiklostę tarp teisinio santykio dalyvių civilinės teisės santykiai – grindžiami autorinės sutarties normomis, ar kurių nors kitų civilinės teisės normų pagrindu, neturi jokios reikšmės taikant ATPK 41³ str. ir dėl to teismas nepasisako.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas tinkamai vertino įrodymus ir taikė teisės normas, panaikinti skundžiamą nutarimą pagrindų nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 str. 3 d. 1 p., teisėjų kolegija

nutaria:

Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 8 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius