Kauno apylinkės teismo nuosprendis

1.2.4.1.; 2.1.8.; 2.1.10.1.; 2.1.14.; 2.1..15.1.1.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.2.;

2.3.6.4.5.

KĖDAINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

2013 m. lapkričio 29 d.

sekretoriaujant Ingai Leikauskienei, Svajonei Jasiūnienei, dalyvaujant prokurorui Tomui Šiuliui, gynėjui advokatui Sigitui Štaraičiui, nukentėjusiajam J. Š., jo atstovui advokatui Raimundui Gargasui, atstovei pagal įstatymą R. M., Kėdainių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms Aistei Lekečinskienei, Loretai Krylaitei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2009-05-26 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 5 mėn., įpareigojant nuo 22 val. iki 06 val. būti namuose ir mokytis; 2) 2010-10-19 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d. 22 parų areštu; 3) 2011-02-11 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 4 mėnesiams, atliekant bausmę pataisos namuose. 2011-09-09 paleistas iš Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus atlikęs bausmę, teistumas išnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2013 m. balandžio 29 d., apie 22 val. 30 min., Kėdainių rajono savivaldybės administracijai priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kėdainiai, išgertuvių metu peiliu vieną kartą dūrė J. Š. į krūtinę, tokiu būdu, panaudodamas fizinį smurtą, padarė nukentėjusiajam kiauryminę durtinę-pjautinę krūtinės kairės pusės žaizdą, lydimą plaučio pažeidimo, tai yra sunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis A. V. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad su M. B. eidami iš darbo nusipirko porą litrinių butelių alaus ir užsuko į (duomenys neskelbtini), kur gyvena A.a ir S. K.. Begeriant, parašė žinutę J. Š., pakvietė ateiti į tą butą. Po kurio laiko jis atėjo su dar dviem asmenimis. Išgėrus turėtą alų, J.as su M.u nuėjo į parduotuvę ir parnešė dar penkis butelius po litrą alaus 7,5 stiprumo. Alų gėrė toliau, kalbėjosi, bobutė A.a kažkur išėjo. Jis (A. V.) sėdėjo prie staliuko, pjaustė dešrą, pilstė alų, ir, kai buvo biški pasigėrę, pradėjo vykti barniai tarp J.o ir Ž.o. J.as atsistojęs smogė kumščiu du kartus į galvą Ž.ui, kuris pasakė, ką tu čia darai ir pradėjo koliotis, tada J.as supykęs jam dar kartą trenkė kumščiu tiesiai į akį ir jis nukrito ant to foteliuko, kur sėdėjo, užsiėmė už galvos ir užmigo. Jis (A. V.) atsisuko į J.ą ir pasakė, kam daro tas nesąmones, pasigėrei, tai būk savo vietoje. Buto šeimininkas pradėjo J. Š. raminti, tai J.as trenkė kartą S. K. delnu į veidą. Jis (A. V.) sėdėdamas pjaustė dešrą, o J.as, sėdėjęs nuo jo apie du metrus atstumu, priėjo patraukė už peties. A. V., laikydamas dešrą vienoje rankoje ir peilį kitoje, atsisuko. Tuomet J.as jį apkabino, A. V. net nepajautė, kad būtų įlindęs peilis J.ui. Jis tada atsilenkė ir paprašė, kad įpiltų alaus, grįžo atgal į savo vietą ir atsisėdo. Visi gėrė toliau, J.as parūkė ir sako, kad jam reikia nusnausti ir prigulė. Tada A. V. ir M.as pastebėjo, kad pro atsegtą puspaltį pasimatė raudona nedaug. Prasegė jo marškinius ir pamatė žaizdelę gal centimetro dydžio, ant kurios buvo kraujo. Dar jo paklausė, ar jam viskas gerai, o jis pasakė, kad taip. Netrukus išsiskirstė, o J.as liko. A. V. suprato, kad įdūrė jis, nes vienintelis turėjo peilį, specialiai jam nedūrė, tai padarė dėl neatsargumo. Teigia, jog dėl įvykio kaltas jo ir J.o girtumas. Važiavo į Kauno MUK atsiprašyti J. Š., gailisi, kad tokia situacija gavosi. Su ligonių kasos ieškiniu ir turtinės žalos ieškiniu sutinka, su neturtinės žalos ieškiniu nesutinka, mano, kad prašoma per didelė suma.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo dalinio prisipažinimo, jo kaltė įrodyta teisiamajame posėdyje ištirtais ir įvertintais nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusysis J. Š. parodė, kad dieną, po pietų, su P. G. ir Ž. K. išgėrė 5 ar 6 litrinius butelius alaus 5 iki 6 stiprumo. Po to A. V. kvietimu visi nuėjo į butą (duomenys neskelbtini) g. Ten be A. V. dar buvo M. B. ir pagyvenusi moteris su vyru, jie gėrė alų. Turėjo vieną ar du butelius alaus. Išgėrus turėtą alų, nusipirko dar 4-5 litrinius butelius alaus ir gėrė toliau. Tada jis (J. Š.) susikonfliktavo su Ž. K., trenkė vienas kitam. Priėjo A.us ir pasiūlė sumušti, sako ar nori į galvą, atsakė, kad ne, pasiginčijo, tada jis pasakė, nebijok aš juokauju, jis atsisėdo ir po kokių penkių minučių priėjo vėl, tik jau buvo su peiliu, sako ar nori, padursiu, atsakė, kad nenori. Jis dar sykį paklausė ar nori, padursiu, atsakė, kad ne, bet jei tu nori tai durk, taip pasakė, nes galvojo, kad jis juokauja. Jis jam, sėdinčiam ant sofos, įdūrė į krūtinę kairėje pusėje vieną kartą, pasakė, ką čia nesąmones darai ir nuėjo atsisėsti. Su A. V. susikabinę nebuvo. Kiti asmenys buvo toje patalpoje, Ž.as lyg ir miegojo ant tos pačios lovos, kur jis (J. Š.) sėdėjo, niekas į A. V. veiksmus nereagavo, gal nematė, M.as su P. kalbėjosi. Po to dar gėrė alų, jautė, kad bėga kraujas, bet galvojo, kad įdurta nedaug. Kai kas išėjo namo, kažkas jam iškvietė medicinos pagalbą. Iš Kėdainių ligoninės tą patį vakarą išvežė į Kauno klinikas, ten operavo, o po dviejų savaičių darė antrą operaciją. Gydymas tęsėsi tris savaites Kauno klinikose ir tada važiavo į sanatoriją 18 dienų. Dabar jau geriau, teko vartoti vaistus nuo skausmo, dabar jau nereikia jų vartoti, jaučiasi geriau. Reiškia ieškinį dėl 956,84 Lt turtinės ir 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Liudytojas P. G. parodė, kad su Ž. K. ir J. Š. buvo išgėrę 6 litrinius butelius alaus, vakare nuėjo į butą (duomenys neskelbtini) g., ten A. V., M. B. ir dar diedukas gėrė alų. Jo pritrūkus, M.as vėl pirko. Begeriant, J.as ėmė trankyti Ž. K. kumščiu į galvą, sudavė du ar tris kartus. Ž.as sėdėjo, o J. Š. sėdėjo greta jo ant sofkutės. N. J. atsistojo nuo sofkutės ir pradėjo rėkauti, ėjo link A.aus, kuris, sėdėdamas prie stalo, pjaustė dešrą. Tada A.us su peiliu, kuriuo pjaustė dešrą, atsisuko link J.o, o J.as apsikabino sėdintį A.ų, po to atsitraukė ir grįžo į tą pačią vietą. Toliau visi gėrė alų ir pamatė, kad J.as yra perbalęs. Paklausė, kas jam yra, gal jį namo palydėti, bet jis pasakė, kad mama dirba taksi firmoje, tai jį parveš. Išsiskirstė, bute liko J.as ir diedukas. Teigia, jog nepastebėjo to momento, kad J.ui būtų įdurta. Buvo labai girtas, ne visas įvykio aplinkybes pamena. Vėliau sužinojo, kad dėl įdūrimo J. Š. gydė ligoninėje.

Liudytojas Ž. K. parodė, kad jis, P.s ir J.as gėrė alų, po to ėjo į namą (duomenys neskelbtini) g., ten buvo M.as, A.as, diedukas. Jie turėjo gėrimų, o paskui dar pirko alaus 6 plastikinius butelius ir vėl gėrė. Neprisimena, kodėl jis su J.u susiginčijo, J.as jam trenkė du kartus į veidą kumščiu, buvo mėlynė po akimi. Jis (Ž. K.) buvo labai girtas ir miegojo atsisėdęs ant lovos. Atsibudo apie 23.00 val. ir ėjo namo su P. G.. Vėliau girdėjo, kad J.as užkrito ant peilio kai V.as dešrą pjaustė, o pats to nematė.

Liudytojas M. B. parodė, kad, su A. V. nusipirkę alaus, nuėjo pas jo močiutę, gyvenančią (duomenys neskelbtini) g. Ten kartu su močiute ir dieduku gėrė alų. Vėliau atėjo J.as su Ž.u ir P.mi. Visi draugiškai gėrė, jis su J.u ėjo į parduotuvę, pirko 6 litrus alaus. Geriant parneštą alų, J.as kumščiu trenkė Ž.ui, po to ir diedukui. A. J. pasakė, kad apsiramintų ir atsisėstų. J.as atsisėdo, apsikabino A.ų, kuris, sėdėdamas prie stalo ant kėdės, pjaustė dešrą, buvo nuo J.o nusisukęs. A.us atsisuko, o J.as smuktelėjo ant jo. J.as sėdėjo ant sofkutės A.ui už nugaros. Jie abu sėdėjo, kai J.as smuktelėjo, nes sėdėjo ant sofkutės krašto, o gal sujudėjo ir smuktelėjo. Kai J.as smuktelėjo link A.aus, tai jis turėjo peilį, kuriuo pjaustė dešrą. Jis pjaustydamas atsisuko, o tas smuktelėjo link A.aus. J.as tuo metu buvo girtas, o A.us buvo irgi išgėręs. Begeriant toliau alų, J.as sako, „gal aš biški numigsiu, nes prastai jaučiuosi“. J.as sėdėjo, pamatė, kad jis ne taip kvėpuoja, matėsi kraujas širdies pusėje. A.us paprašė, kad jį palydėtų namo, nes buvo girtas. Grįžęs, pamatė, kad J.ui blogai, pasikvietė savo draugę, kuri paskambino į greitąją. Dėl visko kaltas alkoholis, visi buvo neblaivūs. Jis nematė, kad A. V. būtų J.ui įdūręs.

Liudytojas S. K. parodė, kad jo sugyventinės bute keli jaunuoliai ir jis pats gėrė alų. J. Š. kelis kartus sudavė kumščiu į veidą jaunam vaikinui, o po to ir jam (S. K.) kartą į veidą sudavė. A.as sėdėjo prie staliuko ir pjaustė maistą. O J. Š. puolė A.ą, jis ar tai užgriuvo sėdintis ar kaip, nesuprato. A.as nenugriuvo, kai jį užgriuvo tas stambus vyras. Dar prieš tą užgriuvimą J. Š. pasakė „L., taip nesidaro“ ir tada užgriuvo A.ą. Kaip ir kas J. Š. įdūrė, nematė, tik vėliau suprato, kai pamatė kruviną jo šoną ir kažkas iškvietė greitąją.

Įvykio vietos apžiūros metu išimtas peilis, kuriuo sužalotas J. Š., apžiūrėtas, fotografuotas (4-13 b. l.) ir perduotas Kėdainių rajono PK saugojimui. Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo, fotolentelių matyti, kad A. V. parodė vietą, kurioje vyko išgertuvės, vietą, kur, jam laikant dešinėje rankoje peilį, ant jo užgriuvo J. Š. (73-78 b. l.).

Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis LR BPK 20 str., 301 str. 1d., ištirti ir įvertinti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamojo veika pagal BK 135 str. 1 d. kvalifikuota tinkamai. Konstatuotina, jog A. V., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2013 m. balandžio 29 d., apie 22 val. 30 min., Kėdainių rajono savivaldybės administracijai priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kėdainiai, išgertuvių metu peiliu vieną kartą dūrė J. Š. į krūtinę, tokiu būdu, panaudodamas fizinį smurtą, padarė nukentėjusiajam kiauryminę durtinę-pjautinę krūtinės kairės pusės žaizdą, lydimą plaučio pažeidimo, tai yra sunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis kaltę pripažįsta iš dalies, teigia, kad jo rankoje turėtu peiliu J. Š. pats susižalojo, kai priėjęs jį apsikabino. Toks aiškinimas vertintinas siekimu sušvelninti atsakomybę. Pažymėtina, kad įvykio metu buvę asmenys pripažino, jog visi buvo neblaivūs (A. V. teigimu „dėl įvykio kaltas jo ir J.o girtumas“), dėl to galėjo nepastebėti įvykių eigos, ar neteisingai ją įvertinti. Kaltinamojo, nukentėjusiojo bei liudytojų parodymai vertintini patikimais tik tuo aspektu, kiek jie neprieštarauja objektyviems įrodymams – specialisto išvadoms ir jo paaiškinimams teisiamajame posėdyje.

Kaltinamojo aiškinimu, J. Š., sėdėjęs nuo jo apie 2 m atstumu, priėjo, patraukė už peties ir tuomet, jį užgriuvęs, susižalojo.

Nukentėjusiojo teigimu, A. V. priėjo prie jo, sėdinčio ant sofos, kelis kartus paklausęs, ar nori, padursiu, įdūrė į krūtinę kairėje pusėje vieną kartą. Su A. V. susikabinę nebuvo.

Liudytojo P. G. parodymais, J. Š. atsistojo nuo sofkutės ir ėjo link A.aus, kuris, sėdėdamas prie stalo, pjaustė dešrą. Tada A.us su peiliu, kuriuo pjaustė dešrą, atsisuko link J.o, o J.as apsikabino sėdintį A.ų, po to atsitraukė ir grįžo į tą pačią vietą. Teigia, jog nepastebėjo to momento, kad J.ui būtų įdurta. Buvo labai girtas, ne visas įvykio aplinkybes pamena.

Liudytojas Ž. K. parodė, kad buvo labai girtas ir miegojo atsisėdęs ant lovos. Vėliau girdėjo, kad J.as užkrito ant peilio, kai V.as dešrą pjaustė, pats to nematė.

Liudytojo M. B. parodymais „J.as atsisėdo, apsikabino A.ų, kuris, sėdėdamas prie stalo ant kėdės, pjaustė dešrą, buvo nuo J.o nusisukęs. A.us atsisuko, o J.as smuktelėjo ant jo. J.as sėdėjo ant sofkutės A.ui už nugaros. Jie abu sėdėjo, kai J.as smuktelėjo, nes sėdėjo ant sofkutės krašto, o gal sujudėjo ir smuktelėjo. Dėl visko kaltas alkoholis, visi buvo neblaivūs“. Iš šių parodymų matyti, kad galimo įdūrimo peiliu metu, nukentėjusysis ir kaltinamasis buvo sėdimoje padėtyje, tuo tarpu kitų asmenų parodymais J. Š. stovėjo, A. V. sėdėjo arba atvirkščiai.

Liudytojas S. K. parodė, kad „dar prieš tą užgriuvimą J. Š. pasakė „L., taip nesidaro“ ir tada užgriuvo A.ą. Kaip ir kas J. Š. įdūrė, nematė, tik vėliau suprato, kai pamatė kruviną jo šoną ir kažkas iškvietė greitąją“. Šie parodymai leidžia daryti išvadą, kad J. Š. galėjo būti pirma įdurta peiliu, ir tik po to jis užgriuvo ar pasirėmė į A. V..

Esant nenuosekliems ir prieštaringiems minėtų neblaivių asmenų parodymams, teismas vadovaujasi objektyviais ir abejonių nekeliančiais byla nesuinteresuoto specialisto išvadomis ir paaiškinimais. Iš teismo medicinos specialisto išvados (38-40 b. l.) matyti, kad J. Š. padaryta kiauryminė durtinį-pjautinė krūtinės kairės puses žaizda, lydima kairio plaučio pažeidimo. Ji padaryta aštriu duriančiu-pjaunančiu įrankiu, o tai galėjo būti peilis. Objektyviai yra užsifiksavę vieno smūgio požymiai. Dėl kiauryminės durtinės-pjautinės krūtinės kairės pusės žaizdos, lydimos plaučio pažeidimu, J. Š. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Iš papildomos teismo medicinos specialisto išvados (117-118 b. l.) matyti, kad krūtinės kairės pusės žaizda yra pakankamai gili (pažeista oda, poodinis audinys, tarpšonkauliniai raumenys bei kairys plautis), todėl pats J. Š. užgriūdamas ant įtariamojo rankoje laikomo peilio pasidaryti negalėjo. Jam buvo suduotas tiesioginis smūgis peiliu. Specialistas, Lietuvos teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Kėdainių poskyrio ekspertas V. B. pateiktas išvadas patvirtino ir paaiškino, kad „dėl papildomos išvados, tai, kad užšoko ant peilio ir susižalojo, tai šitie dalykai, kadangi buvo pažeisti drabužiai, paltas, oda poodinis audinys, tarpšonkauliai ir raumenys, žaizdos kanalas nuėjęs į krūtinės ertmę ir tuo pačiu pažeistas plautis, tai rodo, kad kanalas buvo pakankamai gilus ir tai duoda pagrindą teigti, kad tai buvo suduotas stiprus smūgis peiliu. Iš teisiamojo parodymų posėdžio metu matėsi, kad ranka, kuri laikė peilį nebuvo fiksuota nei prie kūno, nei prie aplinkinių daiktų, ji neturėjo atramos, o tokiu atveju užgriūvantis žmogus paprasčiausiai nustumia tą ranką ir toks sužalojimas nepadaromas, o čia buvo tik smūgis.“ Neneigė, jog galėjo būti pažeistas ir širdies maišelis. Specialisto kategorišką teiginį, jog buvo suduotas tiesioginis smūgis peiliu patvirtina ir tai, kad peiliu buvo pažeisti drabužiai - švarkas, marškiniai, maikutė. Švarku pavadintas drabužis yra faktiškai puspaltis, tai matyti iš nukentėjusiojo, jo motinos paaiškinimų, fotolentelės (19-24 b. l.), daiktų apžiūros protokolo (18 b. l.), kur užfiksuota, kad švarkas „pilkos spalvos, standžios medžiagos... viduje dirbtinio kailiuko pamušalas“.

Darytina išvada, kad A. V. dėl girtumo ir veikdamas netiesiogine tyčia, sunkiai sužalojo J. Š.. Dėl aukščiau nurodytų įrodymų bei motyvų nėra pagrindo A. V. veiksmus kvalifikuoti pagal BK 137 str. 1 d.

A. V. įvykdė tyčinį, sunkų, baigtą nusikaltimą, anksčiau teistas tris kartus, paskutinį kartą 2011-02-11 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 4 mėnesiams, atliekant bausmę pataisos namuose. Bausmę atliko 2011-09-09, kaip teistam nepilnamečiui teistumas išnykęs, administracine tvarka baustas keturis kartus, turi galiojančių nuobaudų (90-92 b. l.), Kėdainių PSPC psichikos sveikatos ir priklausomybės kabinetų įskaitose neregistruotas (96 b. l.), UAB „(duomenys neskelbtini)“ charakterizuojamas gerai (98 b. l.). Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai neabejotinai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Vadovaujantis BK 41 str., 54 str. 1 d., 2 d., 61 str., darytina išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam skiriant sankcijoje numatytą laisvės atėmimą (tai atitinka įstatymą ir neprieštarauja teisingumo principui), o atsižvelgus į tai, kad iš dalies pripažįsta kaltę, atsiprašė nukentėjusiojo, taip pat ir į tai, kad alkoholio vartojimo metu konfliktą sukėlė neteisėti nukentėjusiojo veiksmai (sudavė smūgius Ž. K. ir S. K.), bausmės trukmė nustatytina mažesnė už vidurkį. LR BK 75 str. netaikytinas, nes padarytas sunkus nusikaltimas. BK 54 str. 3 d., 62 str. pagrindu švelnesnė bausmė neskirtina, tam nėra jokių sąlygų. Bausmę paskirtina atlikti pataisos namuose, jos pradžia skaičiuotina nuo A. V. sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 1339,79 Lt nukentėjusiojo J. Š. gydymo išlaidų priteisimo įrodytas byloje esančiomis pažymomis (42-47 b. l.), pagrįstas ir tenkintinas visiškai, žala padaryta neteisėtais tyčiniais kaltinamojo veiksmais, iš kaltinamojo priteistina nurodyta suma.

Nukentėjusysis J. Š. ir jo atstovė pagal įstatymą pareiškė civilinį ieškinį dėl 956,84 litų turtinės ir 50000 litų neturtinės žalos atlyginimo (119-124 b. l.). Reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies – atmestinas prašymas priteisti ieškinyje nurodytas 195,84 Lt pagerinto maisto išlaidas, nes nepateikta duomenų, jog nukentėjusiajam gydytojai būtų nustatę pagerinto maisto reikalingumą. Atsižvelgus į nukentėjusiojo sunkų sveikatos sutrikdymą, pasekmes, atliktas dvi operacijas, pateiktus išlaidas patvirtinančius duomenis, likusi ieškinio reikalavimo dalis laikytina pagrįsta. Žala padaryta tyčiniais kaltinamojo veiksmais, todėl iš jo priteistinas 771,00 Lt turtinės žalos atlyginimas (BPK 115 str. 1 d.).

LR CK 6.250 str. 1 d. numatyta, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala nukentėjusiajam padaryta nusikaltimu, todėl atlyginti žalą pareiga atsiranda kaltinamajam. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi LR CK 6.250 str. 2 d., atsižvelgia į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę (nusikaltimas tyčinis) į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teismų praktikos apibendrinimą neturtinės žalos atlyginimo priteisimo srityje, vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, depresiją, nepatogumus, buvo operuotas du kartus, dėl patirtų sužalojimų sutrikdytas įprastinis gyvenimas. Vertintina ir tai, kad nusikaltimą iš dalies sąlygojo ir netinkamas bei neteisėtas nukentėjusiojo elgesys. Nenustatyta, kad kaltinamasis yra įgijęs kokį nors turtą, tačiau yra jauno amžiaus, darbingas. Nustatytinas 8 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas, ieškinio reikalavimo dalis dėl 42 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestina.

Iš kaltinamojo A. V. nukentėjusiajam J. Š. priteistina 1 000,00 Lt advokato atstovavimo išlaidų.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, Kėdainių rajono PK saugomi: 1) peilis (12-13 b. l.) kaip nusikalstamos veikos įrankis konfiskuotinas ir sunaikintinas (BPK 94 str. 1 d. 1 p.), 2) sugadinti švarkas, marškiniai, maikutė (26 b. l.) grąžintini nukentėjusiajam ar jo atstovei pagal įstatymą R. M., o atsisakius pasiimti, sunaikintini.

Pašto išlaidos - 23,99 Lt, pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš kaltinamojo valstybei (BPK 103 str. 6 p., 105 str. 1d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301 str. 1 d., 302 str. 1 d., 303 str. 2 d., teismas

nusprendžia:

A. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., ir skirti laisvės atėmimą dvejiems metams ir dešimčiai mėnesių. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose, jos pradžią skaičiuoti nuo A. V. sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti iš A. V. Kauno teritorinei ligonių kasai, į. k. 188783839, a. s. Nr. LT 087300010076379652, „Swedbank“ AB, banko kodas 73000, 1339,79Lt (vieną tūkstantį tris šimtus trisdešimt devynis litus 34 ct) nukentėjusiojo J. Š. gydymo išlaidų.

Priteisti iš A. V. nukentėjusiajam J. Š. 771,00 (septynių šimtų septyniasdešimt vieno) Lt turtinės ir 8 000 (aštuonių tūkstančių) Lt neturtinės žalos atlyginimą bei 1 000,00 (vieną tūkstantį) Lt advokato atstovavimo išlaidų. Priteistas sumas pavesti tvarkyti jo atstovei pagal įstatymą motinai R. M.. Reikalavimus dėl 195,84 Lt turtinės ir 42 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti.

Išieškoti iš A. V. 23,99 (dvidešimt tris litus 99 ct) Lt pašto išlaidų valstybei (biudžeto pajamų surenkamoji sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“ AB, banko kodas 73000. Lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, Kėdainių rajono PK saugomus: 1) peilį, kaip nusikalstamos veikos įrankį, konfiskuoti ir sunaikinti, 2) sugadintus švarką, marškinius, maikutę grąžinti nukentėjusiajam ar jo atstovei pagal įstatymą R. M., o atsisakius pasiimti, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kėdainių rajono apylinkės teismą.