Tauragės apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² straipsnį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini)

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. K. 2016 m. lapkričio 6 d., 14 val. 30 min., Šilalės r. sav., Bytlaukio k., vairavo automobilį Mercedes–Benz V 230, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (1,66 promilės) ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda pagal ATPK 126 straipsnį. Tokiais veiksmais V. K. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. K. kaltu dėl padaryto pažeidimo prisipažino visiškai, sutiko su administracinio teisės pažeidimo protokole išdėstytomis aplinkybėmis. Dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi. Parodė, kad automobilis priklauso jo žmonai G. K., jie kartu turėjo važiuoti ir vairuoti turėjo žmona, kadangi jis neturi teisės vairuoti. Tačiau žmonos tėvas apsirgo ir ji nuėjusi jo aplankyti. Tai, jog V. K. pasiėmė jai priklausančio automobilio raktelius, G. K. nebuvo žinoma. Prašo nekonfiskuoti automobilio, kadangi jis reikalingas darbui, yra darbo priemonė.

V. K. kaltė, be jo paties prisipažinimo, įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu ir byloje surinkta rašytine medžiaga: Tauragės apskrities VPK Šilalės r. PK vyriausiojo patrulio M. S. tarnybiniu pranešimu, asmens blaivumo testu, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu, fotolentelėmis ir kt. (b. l. 1-30).

Liudytoja G. K. teismo posėdžio metu parodė, kad jai yra žinomos bylos aplinkybės. V. K. neturi teisės vairuoti, todėl ji nedavusi jam automobilio raktelių. Susirgus tėvui, išėjusi jo aplankyti ir tuo tarpu V. K. be jos žinios pasiėmęs automobilio raktelius ir išvažiavęs. Prašo nekonfiskuoti automobilio, nes jis yra darbo priemonė bei automobilis buvo naudotas be jos žinios.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos ATPK 130² straipsnis numato atsakomybę už pakartotinį transporto priemonių vairavimą neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų. Atsakomybė pagal šį straipsnį kyla už transporto priemonių vairavimą neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 126 straipsnio pirmojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus. Lietuvos Respublikos ATPK 36 str. įtvirtintas terminas, numatantis, jog jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda, per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo, laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda.

Bylos duomenimis nustatyta, kad V. K. Tauragės apskrities VPK Šilalės r. PK vyriausiojo patrulio A. P. 2004 m. gegužės 25 d. nutarimu buvo pripažintas padaręs ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą ir nubaustas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 15 mėn. Taip pat V. K. 2007 m. spalio 12 d. nutarimu buvo nubaustas pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį, jam skirtas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 30 mėnesių, o 2008 m. balandžio 2 d. nutarimu buvo pripažintas padaręs ATPK 129 straipsnyje numatytą pažeidimą ir nubaustas 4750 litų bauda. Visais minėtais atvejais V. K. skirtų nuobaudų vykdymas 2014 m. sausio 1 d. buvo nutrauktas suėjus senaties terminui. Taigi, atsižvelgiant į nurodytą laikytina, kad 2016 m. lapkričio 6 d. pažeidimo padarymo metu V. K. buvo išnykęs minėtų administracinių nuobaudų galiojimas.

Tiesa, V. K. 2012 m. sausio 3 d. buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą, tačiau Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 8 d. nutarimu V. K. buvo pripažintas padaręs ATPK 130² straipsnyje numatytą pažeidimą, kuris buvo inkriminuotas būtent dėl to, kad asmuo 2012 m. sausio 3 d. d. nutarimu jau buvo nubaustas pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį ir vėl 2012 m. gegužės 20 d. pakartotinai vairavo automobilį būdamas neblaivus. Todėl antrą kartą jis negali būti baudžiamas už tą pačią veiką pagal ATPK 130² straipsnį.

Taigi, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, šiuo nagrinėjamu atveju V. K. veika atitinka ATPK 129 straipsnio dispoziciją, todėl jo veika perkvalifikuotina iš ATPK 130² straipsnio į ATPK 129 straipsnį. Šiuo atveju nėra pažeidžiamas staigmenų procese negalimumo principas, nes administracinio teisės pažeidimo protokole V. K. buvo pareikštas kaltinimas už vairavimą transporto priemonę būnant neblaiviam, neturint teisės vairuoti transporto priemones, kaltinimas administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu nebuvo keičiamas, tiesiog suklysta kvalifikuojant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiką.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. V. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Transporto priemonės vairavimas, vairuotojui esant neblaiviam ir neturint teisės vairuoti tos rūšies transporto priemonę, yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, už kurį įstatymas numato griežtą atsakomybę. Lietuvos Respublikos ATPK 129 straipsnio sankcijoje yra numatyta papildoma nuobauda - transporto priemonės konfiskavimas ar be konfiskavimo. Pagal teismų praktiką tam, kad nebūtų konfiskuota transporto priemonė, vien tos aplinkybės, kad transporto priemonė nepriklausė pažeidėjui, nepakanka. Pažeidimo padarymo įrankio – transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 129 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą gali būti netaikomas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, kad automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas byloje N575-2114/2011 konstatavo, kad byloje turi būti nustatyta, jog automobilio savininkas ėmėsi atitinkamų priemonių savo turtui apsaugoti nuo neteisėto pasinaudojimo juo. Be to, Lietuvos Respublik?s saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Todėl tam tikrais atvejais, kai abejonių nekeliančiais duomenimis nustatoma, jog transporto priemonės valdymo teisė savininko netenkama nepriklausomai nuo jo valios ir jam neturint jokių galimybių užkirsti kelią šios teisės praradimui, teismas motyvuotai gali transporto priemonės nekonfiskuoti. Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio Mercedes–Benz V 230, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė yra G. K.. Ji teismo posėdyje paaiškino, kad V. K. neturi teisės vairuoti, todėl ji nedavusi jam automobilio raktelių. Susirgus tėvui, išėjusi jo aplankyti ir tuo tarpu V. K. be jos žinios pasiėmęs automobilio raktelius ir išvažiavęs. Prašo nekonfiskuoti automobilio, nes jis yra darbo priemonė bei automobilis buvo naudotas be jos žinios.

Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad transporto priemonės savininkė (valdytoja) nėra atsakinga už jos nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, į tai, jog dėl automobilio konfiskavimo G. K. patirtų nepagrįstai didelių nuostolių ir automobilio konfiskavimas pažeistų Konstitucijos garantuojamą G. K. teisę į nuosavybę, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, automobilis Mercedes–Benz V 230, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nekonfiskuotinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 - 288 str., teismas

nutaria:

V. K. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 129 straipsnyje ir paskirti 1160 € (vieną tūkstantį vieną šimtą šešiasdešimties eurų) dydžio baudą.

Bauda turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, mokėjimo pavedime nurodant įmokos kodą 1001, paskirtis ROIK: 16063447177, ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, nesumokėjus baudos laiku, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstinai.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių administravimo įstatymų nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Šilalės rajono apylinkės teismą.