Kauno apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. F. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Turto bankas ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl juridinio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas) yra vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingos teisenos tvarka. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsniu palikimas gali būti priimtas ne tik paduodant pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarų biurui, bet ir per tris mėnesius nuo jo atsiradimo faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti, tuo iš esmės palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis siekia sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo teises ir pareigas. Tai yra aktyvūs įpėdinio veiksmai, nukreipti įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Kadangi pareiškėjas kita tvarka gauti reikiamų dokumentų, kurie patvirtintų jos prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, negali, todėl juridinis faktas nustatytinas teismo keliu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Iš byloje esančių duomenų (leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, mirties liudijimo, Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis) matyti, kad V. F., miręs (duomenys neskelbtini), ir A. F. susituokė (duomenys neskelbtini), duomenų apie vaikus nėra.

Byloje pateikti Kėdainių miesto sodininkų bendrijos sodo „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai, iš kurių matyti, kad sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininku nurodomas F. V. (V. F.), jo vardu (duomenys neskelbtini) buvo išduotas sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) nario bilietas Nr. (duomenys neskelbtini). Sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. rugsėjo 18 d. pažymoje Nr. 008 nurodoma, kad pareiškėja A. F. yra sodų bendrijos narė ir jai priklauso sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ji įsiskolinimų bendrijai neturi.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2024 m. spalio 2 d. pažymoje apie vienkartinių įmokų mokėjimą nurodoma, kad V. F. 1992 m. spalio 8 d. sumokėjo 634 rublius valstybės vienkartinėmis išmokomis už 0,0600 ha žemės sklypą, esantį Kėdainių miesto sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Pažymima, kad už valstybinės žemės sklypą sumokėtos įmokos dar nebuvo įskaitytos.

Iš byloje esančio Testamentų registro išrašo matyti, kad Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo V. F. sudarytų testamentų, niekas po palikėjo mirties palikimo nepriėmė ir neatsisakė jo priimti.

Pareiškėjos A. F. pareiškime ir suinteresuotų asmenų atsiliepimuose nurodytais paaiškinimais bei byloje esančių įrodymų pagrindu nustatyta, kad pareiškėja, per įstatymo nustatytą terminą, po savo sutuoktinio V. F. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, t. y. rūpinosi žemės sklypu (augino daržoves ir vaisius, šienavo, mokėjo mokesčius), esančiu (duomenys neskelbtini), perėmė su pareiškėjo turtinėmis teisėmis į šį sklypą susijusius dokumentus, tikėdamasi pasinaudoti šiomis turtinėmis teises. Jokių įsiskolinimų bendrijai už šį žemės sklypą pareiškėja neturi. Taigi ji su palikėjo turtu (turtinėmis teisėmis) elgėsi kaip su savu, iš esmės elgėsi kaip paveldėto turto savininkė, tai atliko aktyviais veiksmais, išreiškiančiais jos valią įgyti teises į paveldimą turtą (turtines teises) (CK 5.50 straipsnio 1–3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis). Visos įstatyme bei susiformavusioje teismų praktikoje įtvirtintos sąlygos tam, kad būtų nustatytas palikimo priėmimo faktas, nurodant, kad jis priimtas faktiškai pradedant turtą valdyti, egzistuoja (CPK 447 straipsnis).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 448 straipsnio 1 dalis).

Teismas pažymi, jog šioje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjos A. F. nuosavybės teisių į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Šiuo sprendimu tik nustatomas juridinis faktas, kad pareiškėja A. F. priėmė palikimą po jos sutuoktinio V. F. mirties. Ar palikėjas mirties metu turėjo kokių nors teisių į minėtą turtą ir ar šias teises pareiškėja, kaip palikėjo įpėdinė, perėmė ir galės įgyvendinti, turės būti vertinama tuo atveju, jeigu pareiškėja ateityje kreipsis dėl tokių teisių įgyvendinimo.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų byloje nebuvo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 263, 270 straipsniais, 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja A. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo sutuoktinio V. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama jį valdyti.

Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.