- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2013-09-25
- Bylos Nr.
- A2.1.-8837-716/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-08123-2013-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Mindaugas Striaukas
- Kaltinamasis
- R. K.
- Kategorijos
- 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Virginijai Miliauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybė patrauktam asmeniui, teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinama pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. K., būdama UAB „(duomenys nesklebtini)“ vadove, kaip darbdavys susitarė su L. R., T. M. dėl darbo kavinėje, Ateities g. 10, Vilnius, su L. R. padavėjos-kasininkės pareigose nuo 2013-04-22, T. M. virėjos pareigose nuo 2013-05-07, dėl darbo užmokesčio – 1 MMA, darbo laiko – kiekvieną darbo dieną, išskyrus savaitgalius, nuo 8 val. iki 16 val., atsiskaitymo ir pavaldymo – L. R. ir T. M. už darbą ir pajamas turėjo atsiskaityti R. K.. Be to, R. K. susitarė su I. G. dėl darbo buhalterės pareigose, darbo užmokesčio ir darbo vietos, darbo sutarčių laiku nesudarė ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešė VSDFV teritoriniam skyriui apie jų priėmimą į darbą, t. y. leido dirbti realiai nelegalų darbą jos vadovaujamoje bendrovėje L. R. laikotarpiu 2013-04-22 iki 2013-05-09, T. M. laikotarpiu nuo 2013-05-07 iki 2013-05-09, I. G. laikotarpiu nuo 2013-02-22 iki 2013-05-09. Tokiais savo veiksmais R. K. pažeidė Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 93 str., 98 str. 1 d. 1, 2 p., 99 str. 2 d. nuostatas.
Be to, R. K. buvo kaltinama tuo, kad susitarė su R. B. dėl darbo pavaduotojo pareigose, darbo funkcijų – bendrovės darbo organizavimo ir kontrolės (R. B. paimdavo per dieną gautas pajamas, pirkdavo ir atveždavo prekes patiekalų gaminimui, nurodydavo patiekalų pardavimo kainas, vykdė naujų darbuotojų paiešką), darbo grafiko (dirbti R. K. nurodytomis dienomis).
R. K. teisme kalta prisipažino ir parodė, kad pirmą kartą vykdė veiklą ir neturėjo įgūdžių, kad tiksliai atlikti pareigas. Ji laukėsi kūdikio, važinėjo į Šiaulius pas daktarus. Su buhaltere seniai buvo sudaryta sutartis. R. B. yra jos vaiko tėvas ir būsimas vyras, padėdavo jai kaip šeimos narys. Padėjėją ir virėją, tai yra R. ir Teresą, jos buvo įdarbintos, „Sodrai“ buvo pranešta, tik ji nebuvo dar pasirašiusi darbo sutarčių. Pirmą savaitę, kai pradėjo veiklą, buvo patikrinimas. Ji iš esmės neslėpė jokių darbuotojų. Vyras neturėjo būti įdarbintas, padėjo kaip žmogus, kaip vaiko tėvas. Buhalterė liko perėmus įmonę, ji pasirašė sutartį su G.. L. R. buvo ankščiau įdarbinta, nes buvo atliekami remontai. Jos sutarė atlyginimą, sutarė darbo laiką. Darbo Laikas buvo iki ketvirtos valandos. L. R. nuo balandžio mėnesio pradėjo dirbti, o Teresa nuo gegužės 7 d. Norėjo dirbti, bet nespėjo sutvarkyti. Padarė klaidą, kad leido dirbti be darbo sutarties. Ji buvo įmonės akcininkė ir vadovė. Su I. G. sutarė, kad bus mokama 200-300 Lt, pagal darbo kiekį. Ši sakė, kad dokumentus tvarkys namuose. B. nebuvo paskirtas į pareigas, jam nebuvo žadėtas joks atlygis. Viską darė ji, šis jai tik padėjo. Šiuo metu ji dar akcininkė, bet nebedirba, merginas atleido, atsiskaitė su jomis.
Teisme apklaustas liudytojas R. B. parodė, kad įmonėje buvo įdarbintos virėja ir padėjėja. Jas įdarbino Reda kartu su buhaltere. Ji asmeniškai kiek galėjo, tiek padėdavo: nešiodavo produktus, kažkur nuveždavo, kažką parveždavo. Už tai atlygio negavo, nebuvo sutarta. Jis padėjo Redai kaip būsimai žmonai. Ateityje gal ir būtų tapęs vadovu, o Reda būtų auginusi vaiką. Jis surado, iš ko atvežti produktus, po remonto išvežė šiukšles. Tuo metu ir dabar jis yra kitos įmonės UAB „Ekonamas“ direktorius. Su I. G. R. šnekėjo, tiksliai detalių jis nežino. Buvo akcijos nupirktos, Reda pasikeitė kaip akcininkė, o I. G. toliau liko dirbti pagal sudarytą sutartį su „Naktinuku“.
Iš operatyvaus patikrinimo pažymos matyti, kad atlikus 2013-06-19 operatyvų patikrinimą UAB „(duomenys nesklebtini)“ kavinėje, nustatyta, kad R. K. 2013-02-21 įsigijo 100 procentų UAB „(duomenys nesklebtini)“ akcijų, tačiau apie bendrovės akcininkų pasikeitimą įstatymų nustatyta tvarka neinformavo (b. l. 3).
Šalies argumentai
T. M. paaiškinimo duomenimis, ji UAB „(duomenys nesklebtini)“ pradėjo dirbti nuo 2013-05-07, darbo sutartis su ja nebuvo pasirašyta (b. l. 11).
L. R. paaiškinimo duomenimis, ji UAB „(duomenys nesklebtini)“ pradėjo dirbti nuo 2013-04-22, dirba kiekvieną dieną nuo 8 iki 16 val., sekmadieniais nedirba, darbo sutarties pasirašyti nespėjo (b. l. 12).
I. G. paaiškinimo duomenimis, ji UAB „(duomenys nesklebtini)“ pradėjo dirbti 2013-02-22, su ja darbo sutartis pasirašyta nebuvo, su R. K. susitarė, kad gaus 400 Lt darbo užmokestį (b. l. 15).
Iš akcijų pirkimo–pardavimo sutarties matyti, kad 2013-02-21 R. K. įgijo 100 proc. UAB „(duomenys nesklebtini)“ akcijų ir įstatinio kapitalo (b. l. 16-17).
Iš UAB „(duomenys nesklebtini)“ vienintelio akcininko sprendimo matyti, kad nuo 2013-02-25 bendrovės direktore paskirta R. K. (b. l. 18).
Iš 2013-05-17 1-SD Pranešimo apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią matyti, kad T. M. į darbą (pagal darbo sutartį) buvo priimta 2013-05-09 (b. l. 24).
Iš elektroninių laiškų ir Pranešimų apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią matyti, kad 2013-05-21 buvo pateiktas UAB „(duomenys nesklebtini)“ 2013-05-17 pranešimas apie T. M. priėmimą į darbą nuo 2013-05-09 d. (b. l. 23-24), 2013-04-25 buvo pateiktas UAB „(duomenys nesklebtini)“ 2013-04-25 pranešimas apie L. R. priėmimą į darbą nuo 2013-04-26 d. (b. l. 25-25)
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. nelegaliu darbu pripažįstamas darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš įstatymo numatytų požymių, t. y. darbas esant nustatytiems darbo sutarties požymiams dirbamas nesudarius darbo sutarties, arba dirbamas kai darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią, arba darbą dirba užsienio valstybės piliečiai ar asmenys be pilietybės, kurie įdarbinti nesilaikant teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 straipsnyje įtvirtinta darbo sutarties sąvoką, nurodyti esminiai darbo sutarties požymiai, t. y. darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojo įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą ar eiti tam tikras pareigas, paklusti darbovietėje nustatytai tvarkai ir darbdavio įsipareigojimas suteikti sutartyje nustatytą darbą, mokėti aptartą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo apibendrinime ir teisės taikymo rekomendacijose nurodė, kad esminiai darbo kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, reikšmingi asmens veiką kvalifikuojant pagal administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnį, yra šie: darbas turi būti dirbamas darbdaviui ir fiziniam asmeniui susitarus, asmuo dirba tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eina tam tikras pareigas, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai. Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, jog administracinėn atsakomybėn pagal administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. dėl nelegalaus darbo yra traukiami darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, kurie leidžia realiai dirbti darbą fiziniam asmeniui, esant DK 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams, nesilaikant darbo sutarties sudarymo taisyklių (DK 99 str.).
Byloje surinkti ir teisme ištirti duomenys patvirtina, kad UAB „(duomenys nesklebtini)“ akcininkė ir bendrovės vadovė R. K. leido dirbti L. R. padavėjos-kasininkės darbą, T. M. virėjos darbą, susitarė ir leido I. G. dirbti buhalterės darbą, buvo susitarusi su jais dėl darbo veiklos ir darbo laiko, darbo užmokesčio, tačiau tai darė su kiekviena iš jų nesudariusi rašytinės darbo sutarties, laiku nepranešusi apie tai nustatyta tvarka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. R. K. pripažino, kad darbo sutarčių nepasirašė, nes tuo metu dažnai buvo išvykusi. Oficialūs duomenys iš „SODROS“ patvirtina, kad apie T. M. įdarbinimą teritoriniam skyriui buvo pranešta tik 2013-05-21, o apie L. R. įdarbinimą pranešta 2013-04-25, tuo tarpu apie I. G. įdarbinimą pranešta nebuvo. Tokiu būdu byloje įrodyta, kad R. K. leido dirbti L. R., T. M. ir I. G. pažeidžiant įstatymo nuostatas dėl darbo sutarčių su darbuotojais sudarymo, dėl pranešimo apie jų įdarbinimą. Už šį pažeidimą įmonėje buvo atsakinga UAB „(duomenys nesklebtini)“ akcininkė R. K., kuri nuo 2013-02-25 ėjo ir bendrovės direktorės pareigas. R. K. kaip įmonės vadovė nebuvo rūpestinga ir neužtikrino, kad jos įmonėje dirbtų tik tie asmenys, su kuriais darbo sutartis yra sudaryta įstatymo numatyta tvarka ir apie tai tinkamai informuotas Valstybinio socialinio draudimo teritorinis skyrius. Pažeidėjos argumentai, kad tuo metu buvo tik veiklos pradžia, ji laukėsi kūdikio, nežinojo įstatymų reikalavimų – nėra pagrindas, šalinantis R. K. atsakomybę – todėl teismas ją pripažįsta kalta.
R. K. būdama UAB „(duomenys nesklebtini)“ vadove, vienintelė įmonės darbdavė buvo atsakinga už bendrovėje dirbančius asmenis, jų priėmimą į darbą ir privalėjo rūpintis tuo, kad nelegalus darbas nebūtų dirbamas. Įvertinus tai jos veika teisingai kvalifikuota kaip teisės pažeidimas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d.
R. K. surašytu protokolu buvo kaltinama tuo, kad susitarusi su R. B. dėl darbo pavaduotojo pareigose leido šiam dirbti nelegalų darbą. Spręsdamas dėl R. B. darbo teismas nustatė, kad šis asmuo turėjo planų ir ambicijų dirbti R. K. įmonėje, tačiau tuo metu dėl darbo pareigų, o tuo labiau direktoriaus pavaduotojo statuso, su R. K. susitaręs nebuvo. Teismas pripažįsta, kad R. B. vykdė darbinę veiklą, tačiau tai darė neatlygintinai, dėl darbo užmokesčio bet kokio forma susitarta nebuvo. Tiek R. K., tiek apklaustas R. B. parodė, kad jis darbo funkcijas atliko kaip pagalbą įmonės savininkei ir direktorei, su kuria buvo ir yra artimuose santykiuose, planavo bendrą šeimyninį gyvenimą. Darbo neatlygintinumas ir nustatytos aplinkybės yra pagrindas pripažinti, kad tarp R. K. bei R. B. nebuvo visų darbo sutarties požymių, todėl nėra nelegalaus darbo. Dėl šios priežasties teismas šioje dalyje pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukia nesant inkriminuoto pažeidimo sudėties.
Motyvuojamoji dalis
R. K. atsakomybę lengvinančia apl;sinkybe teismas pripažįsta tai, kad ji gailisi dėl padaryto pažeidimo. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Skirdamas nuobaudą R. K. už padarytą teisės pažeidimą, teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, pažeidimo turinį ir trukmę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes. R. K. pažeidimą darbo srityje padarė pirmą kartą, pažeidimas padarytas nesiekiant įžūlių tikslų, tačiau sukeliant neigiamus padarinius, leidžiančius išvengti mokestinių prievolių valstybei ir turtinių įsipareigojimų darbuotojui. Teismas pripažįsta, kad pažeidimą sąlygojo R. K. nerūpestingumas, prastas įdarbinimo santykius reguliuojančių teisės normų žinojimas, jos nėštumo būklė. R. K. tinkamai įvertino savo neteisėtus veiksmus, padarė reikalingas išvadas. Šiuo metu ji augina mažametį kūdikį, yra nedirbanti ir gyvena tik iš socialinės pašalpos, todėl skyrus net minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą jos finansinė padėtis ilgam ir žymiai pablogėtų, kas prieštarautų teisingumo principui. Įvertinęs visas šias išimtines bei kitas aplinkybes teismas vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais mato galimybę R. K. taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. ir už padarytą pažeidimą paskirti mažesnę administracinę nuobaudą nei numatyta įstatymo sankcijoje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos 30¹ str., 287 str. teismas
nutaria:
R. K. už teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. (dėl nelegalaus L. R.), skirti 600 (šešių šimtų) litų dydžio baudą.
R. K. už teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. (dėl nelegalaus T. M. darbo), skirti 400 (keturių šimtų) litų dydžio baudą.
R. K. už teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. (dėl nelegalaus I. G. darbo), skirti 500 (penkių šimtų) litų dydžio baudą.
Galutinę šiuo nutarimu R. K. už teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d., paskirtą baudą nustatyti 1500 (vieno tūkstančio ir penkių šimtų) litų dydžio baudą.
R. K. nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41 ³ str. 1 d. (dėl nelegalaus R. B. darbo) nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.