Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-904-252/2017

Rima Bražinskienė Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09766/2017-7 Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.1; 3.3.2.5.

2017 m. lapkričio 29 d.

veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal kreditorės UAB „Inreal“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. nutarčių civilinėje byloje Nr. eL2-16068-545/2017,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Kreditorė UAB „Inreal“ kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydama iš M. K. priteisti 4040 Eur skolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 30 Eur bylinėjimosi išlaidų bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti skolininko pinigines lėšas, turtines teises bei kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 7 d. nutartimi kreditorės UAB „Inreal“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir nutarė areštuoti skolininko M. K. kilnojamąjį ir/ar nekilnojamąjį turtą 4040 Eur sumai, o jo nesant ar esant nepakankamai, areštuoti skolininko pinigines lėšas ir (ar) turtines teises šiai sumai, leidžiant skolininkui iš areštuotų piniginių lėšų išmokėti darbo užmokestį darbuotojams, mokesčius valstybei bei atsiskaityti su kreditore.Atskiruoju skundu M. K. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – UAB „Inreal“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti, iš UAB „Inreal“ priteisti 21 Eur žyminio mokesčio ir 75 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 9,56 Eur išlaidų už Creditinfo asmeninės kredito istorijos ir 7,54 Eur už VĮ „Registrų centras“ išrašų parengimą. Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorė UAB „Inreal“ prašė M. K. atskirojo skundo netenkinti; pakartotinai ir siekiant užtikrinti reikalavimo įvykdymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos areštuoti 4040 Eur sumai skolininkui M. K. priklausančias pinigines lėšas bankuose, kitose kredito įstaigose ir pas trečiuosius asmenis, nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o taip pat skolininko turtines teises kreditorės naudai. Kreditorė UAB „Inreal“ pakartotinai pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, argumentuojant tuo, kad negavo 2017 m. kovo 7 d. nutarties ir taip praleido nustatytą 14 dienų terminą kreiptis į antstolį dėl skolininko turto suradimo ir aprašymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 27 d. nutartimi M. K. atskirąjį skundą tenkino iš dalies - panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, o prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetė. Teismas konstatavo, kad iš skolininko M. K. pateiktų duomenų apie jo turtinę padėtį, galima spręsti, kad jis galėtų įvykdyti galimai kreditoriui palankų teismo sprendimą, taip pat pagrindo manyti, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimas pasunkėtų ar taptų neįmanomas, nėra. Kadangi bylinėjimosi išlaidų klausimas bus sprendžiamas išnagrinėjus bylą iš esmės, teismas šį prašymą atmetė.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 27 d. nutartimi kreditorės UAB „Inreal“ pakartotinio prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Teismas sprendė, kad kreditorės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nėra pakankamai motyvuotas. Kreditorė remiasi tik argumentais, kad skolininkas vengia atsiskaityti. Skolininkas, teikdamas atskirąjį skundą dėl 2017 m. kovo 7 d. nutarties pateikė įrodymus, kad jam priklauso nekilnojamojo turto, kurio bendra vertė sudaro apie 528 468 Eur, be to skolininko patikimumas vertintinas kaip aukštas, todėl teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra įrodyta, kad teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas ar, kad skolininkas realiai ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas perleisti turimą turtą kitiems asmenims ar kitaip sumažinti galimybes vykdyti prievolinius įsipareigojimus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu kreditorė UAB „Inreal“ prašė: 1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. eL2-16068-545/2017 dėl skolininko M. K. atskirojo skundo patenkinimo ir laikinųjų apsaugos priemonių jo atžvilgiu panaikinimo; 2) panaikinti šioje civilinėje byloje tą pačią dieną priimtą nutartį dėl atsisakymo tenkinti kreditoriaus UAB „Inreal“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo; 3) panaikinus nutartis, klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių skolininko M. K. atžvilgiu išspręsti iš esmės, t.y. taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos areštuoti 4040 Eur sumai skolininkui M. K. priklausančias pinigines lėšas bankuose, kitose kredito įstaigose ir pas trečiuosius asmenis, nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o taip pat skolininko turtines teises kreditorės naudai. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymui egzistuoja abi CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytos būtinosios šių priemonių taikymui sąlygos. Kreditorė pateikė pagrįstą pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, aiškiai nurodydama skolos pagrindą, pateiktos aplinkybės dėl pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo nesuponuoja to, jog reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą negali remtis vien faktu, kad apeliantas turi 7 nekilnojamojo turto objektus, kurių vertė viršija kreditorės reikalavimą. M. K. vengia vykdyti savo įsipareigojimus kreditorei ir galimai vengs tai daryti net ir po kreditorei palankaus teismo sprendimo ir tai, kad jos apeliantas turi nekilnojamojo turto, tačiau paskutiniu metu, net ir naudodamasis kreditoriaus paslaugomis intensyviai siekia parduoti jam nuosavybės teise priklausantį turtą. Tai patvirtina, apelianto kreipimasis į kreditorę dėl nekilnojamojo turto objektų pardavimo. Kas rodo, jog priėmus kreditorei palankų sprendimą galimai nebebus jokio turto, iš kurio galima būtų išieškoti. Be to apeliantas siekė nutolinti kreditorės ketinimą inicijuoti teismo procesą, primindamas, jog senaties terminai skolai nėra suėję. Mano, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nekilnojamam turtui iš esmės nepažeidžia ekonomiškumo ir šalių interesų pusiausvyros principo, nes nustato tik minimalius suvaržymus. Apelianto nenoras užtikrinti kreditorės reikalavimus sumokant į teismo depozitinę sąskaitą, kai neva jo finansinė padėtis yra itin gera, tik parodo, kad jis vengia atsiskaityti su kreditore, neturi tiek lėšų, bei lemia kreditorei palankaus teismo sprendimo įvykdymo negalimumą. Atsiliepimu į atskirąjį skundą skolininkas M. K. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. nutartis palikti nepakeistas. Nurodo, kad Lietuvos apeliacinio teismo laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo šiuo metu aktualiausioje praktikoje yra pasisakoma, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ar jų netaikyti. Šios priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą - jo siekį paslėpti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir pan. Tokių duomenų, kreditorė nenurodė. Skolininko atsisakymas tenkinti jo nuomone nepagrįstus kreditorės reikalavimus negali būti vertinamas kaip nesąžiningumas. Pabrėžia, kad skolininko turimo turto vertė net 125 kartus viršija reikalavimo sumą, Creditinfo asmeninės kredito istorijos išrašas aprodo, kad skolininko aukštas patikimumas, todėl teismo sprendimo neįvykdymo ar įvykdymo pasunkėjimo rizika neegzistuoja.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis procesas nutrauktinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 3 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-23353-545/2017, kuriuo UAB „Inreal“ ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovo M. K. 4040 Eur tarpininkavimo mokesčio skolos, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. kovo 7 d.0 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1250 Eur advokatų išlaidų, 121 Eur žyminio mokesčio UAB „Inreal“ naudai. UAB „Inreal“ prašymą priteisti 250 Eur už atskirojo skundo parengimą atmetė. Iš atsakovo valstybės naudai priteista 12,09 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Sprendimas apeliacine tvarka nebuvo apskųstas ir yra įsiteisėjęs bei apeliaciniam teismui 2017 m. lapkričio 19 d. atsakovo atstovo pateiktais duomenimis – mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) 5541,35 Eur sumai 2017 m. spalio 29 d. įvykdytas.Pagal CPK 18 straipsnį, įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, kad įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu yra išspręstas pagrindinis ieškovės UAB „Inreal“ skundo reikalavimas dėl skolos priteisimo, tai apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atskirojo skundo nagrinėjimas nebetenka teisinės prasmės, nes tai nesukels byloje dalyvaujantiems asmenims jokių teisinių pasekmių.Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad išnyko apeliacijos objektas, dėl to apeliacinis procesas pagal UAB „Inreal“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. nutarčių nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso 336-339 straipsniais, teismas

nutaria:

nutraukti apeliacinį procesą pagal UAB „Inreal“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 nutarčių.