- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-03-29
- Bylos Nr.
- I-1940-423/2018
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Asta Urbonienė
- Pareiškėjas
- J. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. M. skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 2-4). Skunde nurodė, kad 2016 m. lapkričio mėnesį buvo etapuotas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Vos atvykus, iš pareiškėjo buvo atimtas lagaminas, daiktus iš lagamino buvo liepta susidėti į maišelius. Dėl to pareiškėjas patyrė pažeminimą. Be to, baigus gydymą ligoninėje, pareiškėjas buvo etapuotas į Alytaus pataisos namus, kur atlieka laisvės atėmimo bausmę, tačiau pirmiausia pareiškėjas buvo nuvežtas į Lukiškių tardymo izoliatorių – kalėjimą, kuriame kalėjo 4 paras. Pareiškėjo teigimu, jis turėjo būti etapuojamas tiesiogiai iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės į Alytaus pataisos namus. Dėl tokių atsakovo neteisėtų veiksmų, pareiškėjui 4 paras teko kalėti griežtesnėmis sąlygomis, nei pataisos namuose. Pareiškėjas patyrė pažeminimą, papildomus suvaržymus, buvo pabloginta jo teisinė padėtis, atsirado neigiami dvasiniai išgyvenimai, depresija. Pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 500 Eur suma.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Laisvės atėmimo vietų ligoninė (toliau – ir LAVL) atsiliepime (b. l. 13-17) prašė skundą atmesti ir nurodė, kad pareiškėjas LAVL buvo gydomas laikotarpiais nuo 2016-01-06 iki 2016-01-08 ir nuo 2017-01-05 iki 2017-01-11. Pagal Konvojavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 (toliau - Konvojavimo taisyklės), į LAVL atvykstančių nuteistųjų ir iš įstaigos išvykstančių atgal į savo pataisos namus konvojavimą planiniu konvojumi (iš anksto nustatytu maršrutu ir laiku) vykdo Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos, pagal LAVL Įskaitos skyriuje ruošiamą ir teikiamą paraišką. Pagal Laisvės atėmimo vietų ligoninės vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų LAVL direktoriaus 2014-09-26 įsakymu Nr. V-191, 55 punktą, pacientai, išrašyti po gydymo stacionare, nukreipiami į tardymo izoliatorių, laisvės atėmimo vietų įstaigas, iš kurių buvo pristatyti į LAVL. Kai toliau nėra pagrindo pacientų laikyti ligoninėje, organizuojamas nuteistųjų (suimtųjų) grąžinimas į jų kalinimo įstaigą artimiausiu maršrutu, pagal Viešojo saugumo tarnybos vado įsakymu patvirtintus konvojavimo maršrutus.
Pareiškėjas 2016-01-07 atsisakė nuo tolimesnio gydymo ir ištyrimo, jo laikyti ligoninėje nebuvo teisinio pagrindo, todėl buvo išrašytas. Nuo 2016-01-06 iki 2016-01-08 pareiškėjas buvo gydomas ligoninėje adresu Lukiškių sk. 6, Vilniuje, Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo patalpose. Kadangi pareiškėjas buvo suimtasis, jo kardomojo kalinimo vieta buvo Lukiškių tardymo izoliatorius - kalėjimas, todėl jo konvojavimas nebuvo organizuojamas. Jis buvo perkeltas į Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo kamerą tolimesniam suėmimo vykdymui.
Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vado 2016-08-26 įsakyme Nr. 47V-712 „Dėl Viešojo saugumo tarnybos prie vidaus reikalų ministerijos konvojavimo maršrutų patvirtinimo“ nėra numatytas tiesioginis maršrutas iš LAVL į Alytaus pataisos namus. Nuteistieji į Alytaus pataisos namus privalomai buvo konvojuojami per Lukiškių tardymo izoliatorių - kalėjimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas 2017-01-11 iš LAVL į Alytaus pataisos namus planiniu konvojumi buvo konvojuotas per Lukiškių tardymo izoliatorių - kalėjimą.
LAVL vidaus tvarkos taisyklių 16 punkte numatyta, kad pacientų asmeniniai drabužiai ir avalynė, išskyrus apatinius rūbus, šlepetes ir vieną porą batų, palieka saugoti ligoninės daiktų saugojimui skirtose patalpose, išduodant Saugoti perduotų daiktų ir su savimi turimų daiktų kvitą. Lagaminas nėra pirmojo būtinumo daiktas, o pacientų asmeniniams daiktams susidėti gyvenamosiose patalpose yra skirtas kietasis inventorius. Pareiškėjas dėl skunde minimų aplinkybių į įstaigos administraciją nesikreipė, skunde aplinkybes nurodė abstrakčiai, nepateikė jokių neturtinę žalą pagrindžiančių įrodymų, nepagrindė priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir nurodomos žalos.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str.). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.
Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovės dėl jos neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusią neturtinę žalą, kurią patyrė iš to, jog buvo konvojuojamas iš LAVL į Alytaus pataisos namus per Lukiškių tardymo izoliatorių – kalėjimą, kuriame pareiškėjui teko praleisti 4 paras sugriežtintomis kalinimo sąlygomis, be to, atvykus į LAVL, iš pareiškėjo buvo atimtas lagaminas.
Asmenų konvojavimas vykdomas vadovaujantis Konvojavimo taisyklėmis. Pagal šių taisyklių 16 punktą, konvojavimo organizacinis pagrindas yra konvojuojamųjų apsaugos planas, kurį sudaro: konvojuojamųjų apsaugos schema; konvojavimo maršrutų schema bei lydėjimo tvarkaraštis;
postų žiniaraštis, kelionės žiniaraštis, konvojuojamųjų apskaitos žurnalas; instrukcijos konvojaus viršininkui, konvojaus viršininko padėjėjams ir kitiems konvojuotojams dėl jų tarnybos, kovinio paskirstymo, susidarius ypatingoms situacijoms, schema ir ryšių schema. Konvojuojamųjų apsaugos planą tvirtina atitinkamos institucijos ar įstaigos vadovybė tik jai pavaldiems konvojams (18 p.). Ginčo laikotarpiu konvojavimo maršrutus reglamentavo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vado 2016-08-26 įsakymas Nr. 471-712 “Dėl Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos konvojavimo maršrutų patvirtinimo” (b. l. 18-20). Pagal Konvojavimo taisyklių 11 punktą, Vidaus reikalų ministerijos viešojo saugumo pajėgoms, teritorinėms policijos įstaigoms Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos rašytinę paraišką skirti konvojų ir pristatyti konvojuojamuosius į paskirties punktus pateikia ne vėliau kaip prieš 2 paras iki konvojaus išvykimo. LAVL vidaus tvarkos taisyklių 34 punkte numatyta, kad, išrašydamas pacientą iš ligoninės gydomojo skyriaus, gydytojas (sveikatos priežiūros specialistas) surašo Paciento išrašymo pažymą, kuri užregistruojama Pacientų išrašymo pažymų registre ir perduodama Įskaitos skyriui. Gavęs šią pažymą Įskaitos skyrius rengia dokumentus paciento konvojavimui.
Atsižvelgiant į išvardintas teisės normas, darytina išvada, jog iš LAVL išrašytų pacientų konvojavimą į kitas laisvės atėmimo įstaigas vykdo Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos pagal Viešojo saugumo tarnybos vado įsakymu patvirtintus maršrutus. Būtent iš, pareiškėjo nuomone, netinkamo konvojavimo maršruto, kuriuo jis buvo vežamas iš LAVL į Alytaus pataisos namus, pareiškėjas ir kildina neturtinę žalą. Kadangi LAVL nėra konvojavimą vykdantis ar maršrutus organizuojantis viešojo administravimo subjektas, o byloje nėra duomenų, kad LAVL administracija būtų atlikusi neteisėtus veiksmus rengiant ir teikiant dokumentus dėl pareiškėjo konvojavimo, tokių argumentų nepatiekiama ir skunde, pareiškėjo skundo reikalavimas dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL, dėl netinkamai organizuoto konvojavimo, atmestinas kaip nepagrįstas. Pareiškėjui išaiškintina teisė inicijuoti naują administracinę bylą dėl galimai neteisėtų Viešojo saugumo tarnybos veiksmų konvojuojant pareiškėją.
Pareiškėjas taip pat skundžiasi, jog iš jo neteisėtai buvo atimtas lagaminas, o asmeninius daiktus liepta susidėti į maišelius.
Atsakovės atstovė nepateikė duomenų, paneigiančių šią pareiškėjo nurodomą aplinkybę, todėl ji laikytina nustatyta. Vis dėlto, teismas pažymi, jog pagal LAVL vidaus tvarkos taisyklių 17 punktą, infekcijų ir užkrečiamų ligų prevencijos ir kontrolės tikslais, pacientų asmeniniai drabužiai (kitos aprangos dalys) ir avalynė, išskyrus apatinį trikotažą, marškinėlius, pižamą (skirtą miegui), kojines ir vieną porą batų, paliekami saugoti ligoninės daiktų saugojimui skirtose patalpose, išduodant Perduotų saugoti ir turimų daiktų kvitą. Pacientų asmeniniai drabužiai (kitos aprangos dalys) ir avalynė, gali būti išduodami tik raštiškai paprašius ir gavus ligoninės administracijos leidimą. Atsižvelgiant į minėtą teisės normą, taip pat byloje nesant duomenų, kad pareiškėjas būtų pateikęs raštišką prašymą dėl lagamino išdavimo, nėra pagrindo konstatuoti LAVL administracijos neteisėtus veiksmus šioje dalyje. Pareiškėjo nurodoma aplinkybė, jog dėl paliepimo susidėti asmeninius daiktus į maišelius, jis patyrė pažeminimą, teismo nuomone taip pat nesudaro pagrindo neteisėtų veiksmų ar neturtinės žalos atsiradimo konstatavimui, įvertinus tai, jog maišeliai yra buityje naudojamas daiktas, skirtas patogesniam daiktų saugojimui. Minėtas pareiškėjo teiginys laikytinas tik subjektyvia jo paties nuomone.
Įvertinęs, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog LAVL, nagrinėjamu atveju, neatliko jokių teisei priešingų veikų, pareiškėjo teisių pažeidimų, byloje nenustatyta kankinamo, nežmoniško ar žeminančio pareiškėjo orumą elgesio. Byloje taip pat nėra duomenų apie pareiškėjui kilusias skunde nurodomas neigiamas pasekmes. Nenustačius būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – neteistų veiksmų (neveikimo) bei žalos atsiradimo, žalos atlyginimas negalimas, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja
nusprendė:
Skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.