Kauno apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus (Jonava) prokurorės Astos Kaminskienės 2017-07-13 pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-31281-17, kurioje

K. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kauno r., Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ montuotoju- suvirintoju, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini) deklaravęs gyvenamą vieta (duomenys neskelbtini) teistas:

1) 1996-05-02 Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 271 str. 1 d., 271 str. 4 d., 271 str. 2 d., 42 str., pritaikius LR 1995-12-21 įstatymo Nr. I-1153 ,,Dėl amnestijos“ 4 str. 1 d. – 4 m. 8 mėn. 23 d. laisvės atėmimo. 2000-03-10 Kauno apylinkės teismo nutartimi – 4 m. 4 mėn. 23 d. laisvės atėmimo. Paleistas 2000-03-25 atlikęs bausmę.

2) 2001-10-11 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 16 str. 2., 271 str. 2., 45 str. – 1 metams pataisos darbų. 2002-09-19 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi 2011-10-11 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė – pataisos darbai pakeista į 750 litų baudą. 2012-09-05 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi 750 litų bauda pakeista 2 paromis arešto. 2014-07-31 paleistas atlikęs arešto bausmę.

3) 2007-02-08 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 1 d., 75 str. – 5 mėn. laisvės atėmimo, bausmė vykdymą atidedant 1 metams. 2008-03-07 Jonavos rajono apylinkės teismo nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti į pataisos namus 2007-02-08 Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos 5 mėn. laisvės atėmimo bausmės. 2010-03-04 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi vadovaujantis LR BVK 157 str. BPK 360 str., 364 str., paleistas lygtinai neatlikęs 23 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės. 2010-03-29 išbrauktas iš Kauno miesto ir rajono pataisos įskaitos. Bausmę atlikęs, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. D. artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą, o būtent: 2017 m. birželio 23 d., apie 00 val. 30 min., bute (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare – kartu gyvenančia sutuoktinės dukra E. Z., gim. (duomenys neskelbtini). – metu, tyčia diržu sudavė gulėjusiai lovoje bei užsiklojusia antklode nukentėjusiajai E. Z. du smūgius į nugarą, padarydamas jai poodines kraujosruvas nugaroje, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tuo pačiu diržu, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare – sutuoktine E. Z.-D metu, tyčia sudavė ne mažiau keturių smūgių nukentėjusiajai E. Z.-D į sėdmenis, nugarą, koją, padarydamas jai kairio sėdmens sumušimą su poodine kraujosruva, kairio klubo srities sumušimą, nugaros sumušimą, kairės šlaunies sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis, tokiais savo veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiųjų E. Z. ir E. Z.-D sveikatą. Šias savo veiksmais K. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

K. D. apklaustas įtariamuoju savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad E. Z.-D yra jo žmona ir gyvena kartu. Kartu su jais gyvena ir E nepilnametė dukra E. Z., gim. (duomenys neskelbtini). Jie gyvena vieno kambario bute. 2017 m. birželio 22d. apie 16 val. po darbo jis grįžo namo. Namuose buvo ir žmona, ir E. Pavalgęs užmigo, buvo blaivus. Apie 18–19 val., kiek buvo tiksliai valandų pasakyti negali, jis prabudo. Tuo metu tarp jo ir E įvyko žodinis konfliktas dėl to, jog ji buvo išgėrusi. Konflikto metu tik apsižodžiavo, jokių fizinių veiksmų jos atžvilgiu ir podukros atžvilgiu nenaudojo. Po apsižodžiavimo žmona išėjo, nesakydama kur. Maždaug po pusvalandžio išėjo ir E. Išeidama E pasakė, kad grįš apie 21.00 val. Jis buvo namuose. Kuomet iki 23.00 val. į namus nesugrįžo nei žmona, nei E, jis pradėjo skambinti ir rašyti jai SMS pranešimus, nes buvo neramu, kur ji (E yra, kodėl ji neperskambina. E neskambino, nes buvo susipykę. Kuomet nesusisiekė su E paskambino E. Ji pakėlė ragelį, aplinkui buvo girdėti balsai. Jis jau buvo išėjęs į miestą jų ieškoti, paklausė E kur ji yra. Ji pasakė, kad „Skate“ parke, kuris yra prie Joninių slėnio. Jis nuėjo į tą vietą, bet E ten nebuvo. Paskui vėl paskambino jai, bet ji nebeatsiliepė. Jis jų ieškojo po Jonavą. Apie vidurnaktį jam paskambinusi E pasakė, kad ji su mama abi namuose ir kad mama (E) nori išvažiuoti. Jis žinojo, kad ji (E) išgėrusi, todėl greitai grįžo namo. Namuose E ir E gulėjo lovose. Jis grįžęs namo pradėjo šūkauti, nes buvo susinervinęs, kadangi pergyveno dėl jų, ieškojo po visą miestą. Nuo triukšmo pabudusi E taip pat pradėjo šaukti, kad jis eitų miegoti, nes rytoj į darbą. Tarp jų vyko žodinis konfliktas. Jau žodinio konflikto metu E liepė E kviesti policiją. Tuo metu prie jos net prisilietęs nebuvo. Nežino, iš kur E paėmė balionėlį dujų ir papurškė tomis dujomis jam į veidą. Tuomet jis išsinėrė iš savo džinsinių kelnių diržą ir tuo diržu sudavė E, kuri gulėjo lovoje. Kur sudavė – nematė. Tuomet, kai E. jį pradėjo nuo jos (E.) jį traukti, jis toliau tuo diržu sudavinėjo smūgius jai (E.). Kiek sudavė smūgių diržu E. neskaičiavo, kur pataikė irgi nežino, nes jo akys buvo apipurkštos dujomis. Kadangi kambaryje nebuvo galima būti, nes buvo pripurkšta dujų, tuomet jie visi trys išbėgo į kiemą, kur atvykę policijos pareigūnai jį sulaikė. Įvykio metu žmona buvo neblaivi. Gailisi dėl savo nusikalstamų veiksmų, atsiprašė žmonos ir podukros (b. l. 80–81; 89–90).

Nukentėjusiosios E. Z.–D. apklausos protokolu nustatyta, jog K. D. yra jos sutuoktinis. 2017-06-22 apie 18 val. ji grįžo namo kartu su savo dukra E. Z., gim. (duomenys neskelbtini). K. tuo metu buvo namuose. Ji mieste nupirko narkotikų testą ir paprašė K. pasidaryti testą, nes įtaria, kad jis vartoja narkotines medžiagas. Dėl šio prašymo jie susipyko, po ko ji su dukra išėjo. Nuėjo pas draugę, kur gėrė degtinę. 2017-06-23 apie 00 val. 5 min grįžo į namus. K. namie nebuvo. Ji ir dukra atsigulė miegoti. Kada į namus grįžo K. pasakyti negali, nes miegojo, bet prabudusi pamatė, kad K stovi prie dukros lovos su diržu. Tada ji atsikėlė ir liepė jam trauktis nuo dukros. Tuomet K. sumušė ją (E) diržu. Sudavė apie penkis kartus į įvairias kūno vietas. Kuomet ji buvo mušama K., liepė tuo metu dukrai kviesti policiją. Kažkokiu tai būdu joms pavyko pabėgti iš buto. K tai pat išėjo iš buto, kur jį prie laiptinės sulaikė atvykę policijos pareigūnai. Ji asmeniškai nematė, kaip K mušė diržu jos dukrą, tačiau tai jai yra žinoma iš dukters pasakojimo. K smurtavo pirmą kartą. Civilinio ieškinio byloje nereikš. Sutinka, kad tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 24; 32).

Nukentėjusiojo nepilnametės E. Z. apklausos protokolu nustatyta, jog 2017 m. birželio 22 d. apie 18:00 val. ji kartu su savo mama E. Z.-D išėjo pas draugę dėl to, jog mama susipyko su savo vyru – jos patėviu K. D., kuris liko namuose. Į namus abi sugrįžo apie vidurnaktį. Namuose K. nebuvo. Jos su mama nuėjo miegoti. Butas vieno kambario. Ji atsigulė į savo lovą, mama į savo lovą. Praėjus 10 minučių nuo jų atsigulimo į lovą, grįžo patėvis. Užėjo į kambarį. Ji nemiegojo, gulėjo. Jis nieko nesakęs išsitraukė iš stalčiaus diržą ir priėjęs prie jos gulinčios sudavė diržu du kartus jai. Pataikė į nugarą. Ji buvo užsiklojusi antklode, todėl smūgiai buvo per antklodę. Prabudusi mama sukonfliktavo su K, kuris tuo pačiu diržu sudavė mamai per kojas, užpakalį, nugarą. Kiek kartu sudavė – ji neskaičiavo. Tuo metu, kai patėvis mušė mamą, ji iškvietė policiją. Jokių dujų nei mama, nei ji nenaudojo ir nepurškė. Kai jas sumušė K, jos išbėgo iš buto į kiemą ir laukė policijos pareigūnų. K taip pat išbėgo į kiemą, tačiau kodėl jis išbėgo – nežino. K. pirmą kartą prieš ją ir prieš mamą panaudojo smurtą. Civilinio ieškinio nereikš (b. l. 40–41).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G1729/2017 (02) nustatyta, kad E. Z.-D. konstatuota kairio sėdmens sumušimas su poodine kraujosruva, kairio klubo srities sumušimas, nugaros sumušimas, kairės šlaunies sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku 2017-06-23. Sužalojimai galėjo būti padaryti keturių ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai nebūdingi tyčiniam savęs žalojimuisi. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 28).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G1731/2017 (02) nustatyta, kad E. Z. konstatuota poodinės kraujosruvos nugaroje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku 2017-06-23. Sužalojimai galėjo būti padaryti kietu buku daiktu kuo galėjo būti diržas. Sužalojimas galėjo būti padarytas dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje paveikus nurodytas sritis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 54).

Tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad 2017-06-23 apie 00 val. 40 min gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) vyras diržu muša vaiką. Atvykus į įvykio vietą nustatyta, kad policiją kvietė E. Z.-D. Įvykio vietoje nustatyta, kad 2017-06-23 00 val. 15 min tarp sutuoktinių kilus konfliktui K. D. diržu sudavė žmonai E. Z.-D per kairį šoną, ties juosmeniu, taip pat sudavė podukrai E. Z. diržu per nugarą. Konfliktas kilo dėl to, kad dukra su motina grįžo vėlai namo. Užfiksuoti smurtą galintys rodyti požymiai (b. l. 9–12).

Asmens blaivumo testu Nr. 895 nustatyta, kad 2017-06-23 00:47 įtariamasis K. D. buvo blaivus – 0,00 promilių (b. l. 13).

Policijos registruojamų įvykių registro (PRĮR) duomenimis nustatyta, kad 2017-06-23 00 val. 34 min. gautas telefoninis pranešimas, kad vaikas mušamas diržu (b. l. 14–18).

Šių baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma, teismo nuomone, įrodo, kad kaltinamasis K. D. artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą, o būtent: 2017 m. birželio 23 d., apie 00 val. 30 min. bute, (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare – kartu gyvenančia sutuoktinės dukra E. Z., gim. (duomenys neskelbtini). – metu, tyčia diržu sudavė gulėjusiai lovoje bei užsiklojusia antklode nukentėjusiajai E. Z. du smūgius į nugarą, padarydamas jai poodines kraujosruvas nugaroje, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tuo pačiu diržu, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare – sutuoktine E. Z.-D metu, tyčia sudavė ne mažiau keturių smūgių nukentėjusiajai E. Z.-D į sėdmenis, nugarą, koją, padarydamas jai kairio sėdmens sumušimą su poodine kraujosruva, kairio klubo srities sumušimą, nugaros sumušimą, kairės šlaunies sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis, tokiais savo veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiųjų E. Z. ir E. Z.-D sveikatą, t. y. artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą, kas leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, kuri teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir už kurią taikytina baudžiamoji atsakomybė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje 2011-05-26 įstatymo Nr. XI-1425 2 straipsniu, artima aplinka – tai aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį. Vadovaujantis BK 248 straipsnio 2 dalimi, kaltinamasis yra nukentėjusiosios E. Z.-D šeimos narys, kadangi jis yra jos sutuoktinis, bei šeimos narys kartu nuolatos gyvenančios nukentėjusiosios nepilnametės E. Z., kuri yra jo sutuoktinės dukra, todėl konstatuotina, jog šiuo atveju kaltinamasis smurtą panaudojo prieš šeimos narius, kas yra kvalifikuojanti jo atsakomybę aplinkybė pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Motyvuojamoji dalis

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Prokurorė, vadovaudamasi BK 64¹ straipsniu, siūlo kaltinamajam skirti galutinę vienu trečdaliu sumažintą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant toliau tęsti darbą ir nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.

Skiriant bausmę kaltinamajam, kuris kaltu prisipažino ir sutiko su prokuroro pasiūlytos bausmės rūšimi ir dydžiu, atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (t. y. kad padaryta veika priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai), stadiją (nusikalstama veika yra baigta) bei kaltės formą (veika padaryta tyčia); taip pat atsižvelgtina į kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažįsta padaręs jam inkriminuojamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), į tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta; taip pat atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis turi galiojančių administracinių nuobaudų (baustas 27 kartus, paskutinį kartą baustas 2017-04-03 pagal ANK 446 straipsnio 4 dalį 8 Eur bauda) (b. l. 124–129), nukentėjusiosioms jokia žala nepadaryta, civiliniai ieškiniai nepareikšti. Nukentėjusioji, kuri kartu yra ir nepilnametės nukentėjusiosios įstatyminė atstovė, buvo informuota apie prokurorės priimtą sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, tačiau ji prokurorės sprendimo ikiteisminio tyrimo teisėjui neskundė, todėl, prokurorei priėmus sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418–419 str.), surašytinas teismo baudžiamasis įsakymas (BPK 420 str. 1 d. 1 p.) ir skirtina prokurorės pasiūlyta laisvės apribojimo bausmė (kuri, teismo nuomone, yra tinkama bausmė už kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką), kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažintina vienu trečdaliu. Kardomosios priemonės – 2017-06-23 nutarimu skirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir 2017-06-23 nutartimi skirtas įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios (b. l. 62–63, 68–69) – K. D. paliktinos taikyti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir pradėjimo vykdyti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-31281-17 surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą.

K. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir K. D. paskirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Įpareigoti K. D. toliau tęsti darbą ir nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose (išskyrus atvejus, jei išvykimas iš namų būtinas dėl darbo).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, K. D. į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2017-06-23 00.20 val. iki 2017-06-23 14.40 val. (1 para) išbūtą laiką.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir pradėjimo vykdyti paskirtą bausmę K. D. palikti galioti paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyriumi.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su CD laikmena – palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti K. D., kad jis, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo turi teisę paduoti Jonavos rajono apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei šia teise nebus pasinaudota, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

.