- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-08-24
- Bylos Nr.
- e2YT-5163-488/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-01875-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ineta Baliukaitytė
- Pareiškėjas
- S. K., A. K.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonės Turo bankas, valstybės įmonei Turto bankas, valstybės įmonei Registrų centras, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Žygimantas Rutkauskas
dalyvaujant pareiškėjai S. K. ir jos atstovui advokatui Žygimantui Rutkauskui, pareiškėjui A. K.,
nedalyvaujant suinteresuotų asmenų valstybės įmonės Turo bankas atstovui, valstybės įmonės Registrų centras atstovui, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų S. K. ir A. K. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuotiems asmenims – valstybės įmonei Turto bankas, valstybės įmonei Registrų centras ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjai S. K. ir A. K. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriame prašo nustatyti nuosavybės nekilnojamojo turto – gyvenamąjį namą, plane pažymėtas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, plane pažymėtas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), (toliau – ir nekilnojamasis turtas) įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą.
2. Pareiškime nurodė ir teismo posėdžio metu pareiškėjai paaiškino, kad pareiškėjai, gyvendami šeimoje, 1988 m. atliko gyvenamojo namo, ūkinio pastato, šulinio, esančių adresu (duomenys neskelbtini), statybą. Nėra visiškai jokių oficialių dokumentų, kurie patvirtintų statybos teisėtumą bei suteiktų pagrindą įrašyti nekilnojamojo turto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą. Pareiškėjai patys, dirbant kartu su statybininkais, kurie dirbo ūkiniais pagrindais, sukūrė nekilnojamąjį turtą, jį nepertraukiamai ir nuolatos valdo nuo 1988 m, t. y. daugiau negu 30 metų. Pareiškėjai nekilnojamąjį turtą sukūrė iš šeimos lėšų, gaunamų pajamų, padedant jų tėvams. Žemės sklypas esantis po nurodytu nekilnojamuoju turtu priklauso valstybei, pareiškėjai jo nėra privatizavę. Pareiškėjai gyvena nurodytame turte, juo rūpinasi, prižiūri, moka komunalinius mokesčius. Pareiškėjai nekilnojamąjį turtą valdo kaip savo, t. y. visiškai įsitikinę, kad niekas kitas neturi daugiau teisių į turtą nei jie. Pareiškėjai jokių pretenzijų iš kitų asmenų dėl nekilnojamojo turto nėra gavę. Teismo posėdžio metu pareiškėjai pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti.
3. Pareiškėjos atstovas advokatas Žygimantas Rutkauskas teismo posėdžio metu nurodė, kad nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai ir šalių bei liudytojos paaiškinimai. Atsižvelgiant į ilgą laikotarpį, kurį pareiškėjai valdo statinius, į tai, kad teismui išviešinus kreipimosi į teismą aplinkybę, niekas pretenzijų dėl nekilnojamojo turto nereiškė, pareiškėjų pareiškimas yra pilnai pagrįstas ir yra visos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje numatytos sąlygos, prašo pareiškimą tenkinti visa apimtimi.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjų teigimu statinių statyba buvo atlikta 1988 metais, tačiau nėra išlikę visiškai jokių oficialių dokumentų, kurie leistų patvirtinti statybos teisėtumą, nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas dėl įtraukimo į bylos nagrinėjimą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, kuri patvirtintų arba paneigtų nelegalios statybos faktą. Tuo atveju jeigu pareiškėjai pateiks papildomus įrodymus, patvirtinančius įgyjamosios senaties instituto taikymo sąlygas, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškimo patenkinimui. VĮ Turto bankas prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant.
5. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Registrų centras pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė kad Registrų centras neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Teismo sprendimas atmesti ar patenkinti pareiškėjų pareiškimą neturės įtakos Registrų centrui, t. y. nesukels jokios teisinės padėties pablogėjimo.
6. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepimo į pareiškimą per teismo nustatytą terminą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
7. Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais ir byloje dalyvaujančių asmenų ir liudytojų paaiškinimais nustatoma, kad gyvenamojo namo, plane pažymėtas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, plane pažymėtas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), statyba buvo atlikta 1988 metais. Oficialių dokumentų, patvirtinančių statybos teisėtumą ir kurie suteiktų pagrindą įrašyti nurodyto nekilnojamojo turto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, nėra. Pareiškėjai S. K. ir A. K. nurodytą nekilnojamąjį turtą pastatė patys ir šį sukurtą nekilnojamąjį turtą nepertraukiamai ir nuolatos valdo, pareiškėjai jame gyvena. Iš 1990 m. gruodžio 20 d. Žemės sklypo suteikimo neterminuotam naudojimui individualinei statybai sutarties registro Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad Panevėžio sodininkystės tarybinis ūkis suteikė statytojui S. K. neterminuotam naudojimui 1 500 m² ploto žemės sklypą individualaus gyvenamojo namo statybai pagal Panevėžio rajono architekto patvirtintą projektą.
8. Iš šalių ir liudytojos E. B. paaiškinimų byloje nustatyta, kad pareiškėjai 1988 m. patys sukūrė (pastatė) nekilnojamąjį turtą - gyvenamąjį namą, plane pažymėtas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, plane pažymėtas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai nurodytą nekilnojamąjį turtą nepertraukiamai valdo nuo 1988 m.
9. Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos.
10. Įstatyme nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą daugiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto ja nepasinaudojo, įgyja nuosavybės teisę į daiktą (CK 4.68 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisė įgijimas įgyjamąja senatimi konstatuojamas esant sąlygų visetui: 1) asmuo nėra daikto savininkas, bet valdo jį kaip savą, t. y. sąžiningai įgijęs (užvaldęs) daiktą, valdo jį kaip nuosavą, nemanydamas, kad daikto savininkas yra kažkas kitas (CK 4.22 straipsnis, 4.68 straipsnis). Daikto valdymas kitu pagrindu, pvz. pagal nuomos sutartį, neatitinka nurodytos įstatymo sąlygos; 2) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo. Tai reiškia, kad užvaldydamas daiktą asmuo turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, ir per visą daikto valdymo laiką asmuo neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.68 straipsnis, 4.70 straipsnis); 3) asmuo valdo daiktą teisėtai (CK 4.23 straipsnis, 4.68 straipsnis). Teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai. Neteisėtu daikto valdymu laikomas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas. Pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, todėl asmuo negali tokį daiktą teisėtai valdyti kaip savą; 4) daikto atviro valdymo sąlyga (CK 4.68 straipsnis). Ši sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 5) nepertraukiamas daikto valdymas ne mažiau kaip dešimt metų (CK 4.68 straipsnis, 4.71 straipsnis). Tik nustačius aukščiau minėtų sąlygų visumą, asmuo įgyja nuosavybės teisę į daiktą įgyjamąja senatimi.
11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teismų praktiką civilinėse bylose išaiškino CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį sąlygas ir atskleidė jų turinį. Pagal kasacinio teismo praktiką įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą ir sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2010; 2010 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2010). Valdymo atvirumo sąlyga pagal CK 4.68 straipsnį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo aiškinama kaip nustatytina nepriklausomai nuo to, ar daikto valdymo faktas buvo įregistruotas viešame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011). Toks kasacinio teismo išaiškinimas padarytas, atsižvelgus į specialiųjų įgyjamosios senaties institutą reglamentuojančių teisės normų pobūdį, perspektyvas plėtoti šį civilinės teisės institutą, kartu nepaneigiant galimybės pagal CK 4.27 straipsnio 2 dalį daikto valdymą, kaip savarankišką teisę, registruoti, siekiant apsaugoti valdytojo teises, jų nesiejant su tikslu įgyti valdomą daiktą įgyjamosios senaties pagrindu.
12. Kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi pagrindas yra sąžiningas valdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011). Sąžiningas valdymas yra toks, kai valdyti pradedantis asmuo (tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi) yra įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, kurį jis pradeda valdyti, nežino apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). Valdymas taip pat turi būti teisėtas – įgytas tais pačiais pagrindais, kaip ir nuosavybės teisė (CK 4.23 straipsnio 2 dalis).
13. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjai nėra ir nebuvo įregistravę nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą, plane pažymėtas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, plane pažymėtas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), bet sąžiningai įgijo minėtus nekilnojamuosius daiktus bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savus pareiškėjai juos valdo nuo jų pastatymo. Minėti pastatai nėra savivaldybės ar valstybės nuosavybė, nėra registruoti ir kitų asmenų vardu. Per visą pareiškėjų pastatų valdymo laikotarpį, nuo 1988 m. iki šiol, pareiškėjams niekas nereiškė dėl šių daiktų pretenzijų ar reikalavimų, susijusių su pastatų valdymu. Jokių pretenzijų nepareikšta ir bylos nagrinėjimo teisme metu. Pareiškėjai, pradėdami valdyti pastatus, buvo pagrįstai įsitikinę, kad niekas neturi daugiau už juos teisių į užvaldomus daiktus. Be to, pareiškėjai buvo sąžiningi daikto valdytojai visą įgyjamosios senaties laiką, t. y. daugiau nei dešimt metų (CPK 4.70 straipsnio 1 dalis).
14. Įstatymas numato, jog daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai. Byloje nėra pateikta įrodymų, jog pareiškėjų valdymas yra neteisėtas. Tai, kad pareiškėjai daiktus valdo atvirai, byloje patvirtina rašytiniai įrodymai, liudytojos paaiškinimai, pareiškėjų pareiškime išdėstytos aplinkybės, jog pareiškėjai šiuos daiktus valdo daugiau nei trisdešimt metų, rūpinasi minėtais daiktais. Netikėti pareiškėjų nurodytomis aplinkybėmis teismas neturi pagrindo. Byloje nėra duomenų apie tai, kad kas nors ginčytų pareiškėjų daiktų valdymo sąžiningumą, teisėtumą, atvirumą ir nepertraukiamumą. Teismas bylos nagrinėjimo metu nenustatė, kad pareiškėjų pareiškimo tenkinimas pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises.
15. Įvertinęs visus aukščiau išdėstytus ir teismo ištirtus įrodymus, byloje nustatytas faktines aplinkybes ir nurodytas teisės normas, teismas sprendžia, jog pareiškėjai įrodė faktą dėl turto valdymo įgyjamąją senatimi, todėl pareiškėjų pareiškimas tenkintinas, kaip įrodytas, pagrįstas ir atitinkantis įstatymo reikalavimus (CPK 176 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis, 183 straipsnis, 185 straipsnis). Nustatytinas faktas, kad pareiškėjai S. K. ir A. K. įgyjamosios senaties pagrindu nuosavybės teise įgijo gyvenamąjį namą, plane pažymėtas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, plane pažymėtas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini).
16. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos, kadangi nesiekia minimalios valstybei priteistinos sumos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–265, 268, 270, 533 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad pareiškėjai S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, plane pažymėtas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, plane pažymėtas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.