Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio ir pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, profesinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2000 m. vasario 25 d. pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 272 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams, 2000 m. gegužės 11 d. pritaikius amnestiją, atleistas nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies;

2. Kauno miesto apylinkės teismo2000 m. lapkričio 28 d. pagal 1961 m. BK 272 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams;

Kauno miesto apylinkės teismo 2001 m. gruodžio 11 d. nutartimi, vadovaujantis 1961 m. BK 42 straipsniu, bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams;

4. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2003 m. rugpjūčio 5 d. pagal 2000 m. BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, bausmė subendrinta su 2001 m. gruodžio 11 d. nutartimi paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 7 mėnesiams;

5. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2006 m. birželio 13 d. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams;

6. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 29 d. pagal BK 281 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu 4 metams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė subendrinta su 2006 m. birželio 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 4 metams 3 mėnesiams;

7. Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 mėnesiams;

8. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo 2018 m. spalio 24 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį 60 MGL dydžio (3 000 Eur) bauda;

9. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. sausio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį 60 parų arešto su įpareigojimais, uždraudimu naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, BK 65 straipsnio 2 dalimi, bausmė subendrinta su 2018 m. spalio 24 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė –58 paros arešto, 60 MGL dydžio (3 000 Eur) bauda, su įpareigojimais uždraudimu naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metams, turto (VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimu. Bausmės vykdymo pabaiga 2027 m. gegužės 28 d., arešto bausmę atlikęs, baudos nesumokėjęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir BK 243 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. B., 2023 m. spalio 4 d. apie 20.36 val. (duomenys neskelbtini) vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį ,,Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kliudė pakeliamą kelio užtvarą, taip sukėlęs eismo įvykį policijai nepranešė, iš įvykio vietos pasišalino, tačiau apie 21.46 val. rastas namuose adresu (duomenys neskelbtini), kur jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. alkoholio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. ARBH-0043 nustatytas – 2,88 promilių neblaivumas, t. y. vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.

Taip pat, jis žinodamas, jog įsiteisėjusiu Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. sausio 27 d. nuosprendžiu jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkeriems) metams, būdamas supažindintas su Lietuvos probacijos tarnybos Kauno skyriaus sudarytu bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros 2022 m. birželio 20 d. planu (duomenys neskelbtini), būdamas įspėtas dėl galimų teisinių pasekmių už teismo nuosprendžiu paskirtų pareigų ir baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą, vengė atlikti šią baudžiamojo poveikio priemonę – 2023 m. spalio 04 d. apie 20.36 val. (duomenys neskelbtini) ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Opel Astra“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,88 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

Iš Lietuvos probacijos tarnybos Kauno skyriaus pateiktų dokumentų matyti, kad A. B. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. sausio 27 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 281 ¹ straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 67 straipsniu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise, vairuoti transporto priemones 5 (penkeriems) metams, terminą skaičiuojant nuo 2022 m kovo 30 d. Baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pabaiga 2027 m. gegužės 28 d.. A. B. 2022 m. rugsėjo 22 d. Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus pareigūno buvo pasirašytinai supažindintas su bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis bei atsakomybe už teismo nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą (b. l. 121-128).

Dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinimas A. B. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonės būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, pasitvirtino.

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis A. B. savo kaltę pripažino visiškai, jo neblaivumo laipsnis nustatytas sertifikuotu alkotesteriu (b. l. 49-50), kurio patikra galioja iki 2023 m. lapkričio 30 d., ir užfiksuotas 2023 m. spalio 4 d. neblaivumo nustatymo akte, kuriame yra kaltinamasis A. B. nurodė, jog sutinka su tikrinimo rezultatais (b. l. 49-50). Transporto priemonės vairavimo būnant neblaivia faktą taip pat patvirtina kaltinamojo A. B. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai tiek apie alkoholio vartojimą, tiek apie transporto priemonės vairavimą, liudytojų L. S. ir E. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, o taip pat policijos pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys. Kaltinamasis A. B. veikė tiesiogine tyčia – žinodamas, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, neabejotinai suvokė savo veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis: išgėręs sėdo už vairo, nors nebuvo jokios būtinybės vairuoti.

Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodyta, kad kaltinamasis A. B. 2023 m. spalio 4 d. apie 20.36 val. (duomenys neskelbtini) vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį ,,Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kliudė pakeliamą kelio užtvarą, taip sukėlęs eismo įvykį policijai nepranešė, iš įvykio vietos pasišalino, tačiau apie 21.46 val. rastas namuose adresu (duomenys neskelbtini), kur jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. alkoholio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. ARBH-0043 nustatytas – 2,88 promilių neblaivumas. Aukščiau nustatytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad kaltinamojo 2023 m. spalio 4 d. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, todėl A. B. pripažintinas kaltu ir baustinas.

Dėl BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos

Pagal BK 243 straipsnį atsako tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 straipsnyje numatytas baudžiamasis nusižengimas padaromas tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vengimas pasižymi tam tikru piktybiškumu arba sistemingumu, vienkartiniai, smulkūs ar neesminiai kaltininko baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimai neturėtų sukelti BK 74 straipsnio 2 dalyje numatytų teisinių pasekmių ir suponuoti asmens traukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį.

Teismas, taip pat ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinimas A. B. dėl vengimo atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje, pasitvirtino.

Nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. sausio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 281 ¹ straipsnio 1 dalį, galutinė subendrinta bausmė –58 paros arešto, 60 MGL dydžio (3 000 Eur) bauda, su įpareigojimais uždraudimu naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metams, turto (VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimu. Bausmės vykdymo pabaiga 2027 m. spalio 4 d. apie 20.36 val. (duomenys neskelbtini) vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį ,,Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kliudė pakeliamą kelio užtvarą, taip sukėlęs eismo įvykį policijai nepranešė, iš įvykio vietos pasišalino, tačiau apie 21.46 val. rastas namuose adresu (duomenys neskelbtini), kur jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. alkoholio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. ARBH-0043 nustatytas – 2,88 promilių neblaivumas. Šiais savo veiksmais jis vengė atlikti teismo nuosprendžiu jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą 5 metus naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones.

Byloje neginčijamai nustatyta, jog A. B. buvo žinoma, apie tai, kad Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. sausio 27 d. nuosprendžiu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas 5 metus naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones ir Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriuje jam pasirašytinai išaiškintas nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės turinys bei jos nevykdymo teisinės pasekmės. Nors byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti išvadą apie kaltinamajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pažeidimų sistemingumą, tačiau nagrinėjant bylą ištirti įrodymai A. B. padarytą baudžiamojo poveikio priemonės laikymosi pažeidimą leidžia vertinti kaip piktybinį dėl žemiau pateikiamų motyvų.

Nagrinėjant bylą ištirti įrodymai A. B. vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę leidžia vertinti kaip piktybinį – kaltinamasis draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones pirmą kartą pažeidė nepraėjus metams nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo ir po to, kai buvo supažindintas su Lietuvos probacijos tarnybos Kauno skyriaus sudarytu bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros 2022 m. birželio 20 d. planu 7DN-2526, būdamas įspėtas dėl galimų teisinių pasekmių už teismo nuosprendžiu paskirtų pareigų ir baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą, vengė atlikti šią baudžiamojo poveikio priemonę. Be to, kaltinamasis A. B. baudžiamojo poveikio priemonės laikymąsi pažeidė darydamas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, tai yra – 2023 m. spalio 4 d. apie 20.36 val. (duomenys neskelbtini) ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Opel Astra“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,88 promilių neblaivumas, tai rodo kaltinamojo padaryto pažeidimo piktybiškumą, kad jis automobilį vairavo būdamas neblaivus. A. B. veikė tiesiogine tyčia – jis suprato jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pobūdį bei jos atlikimo tvarką, suvokė savo pareigą bei žinojo, kokie padariniai kyla už šių pareigų nevykdymą, suprato, jog nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus bei neabejotinai suvokė, kad juos pažeidžia, ir tai suvokdamas, norėjo taip elgtis. Esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms pripažintina, kad A. B. veiksmuose nustatyti visi BK 243 numatyto baudžiamojo nusižengimo objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymiai. Kaltinamojo veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 243 straipsnį, todėl A. B. pripažintinas kaltu ir baustinas.

Bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. B. iš karto pripažino savo kaltę. Atitinkamai, teismas dėl abiejų nusikalstamų veikų pripažįsta nustatyta kaltinamojo A. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl bausmių ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

BK 243 straipsnio sankcijoje yra numatytos baudos arba arešto bausmės.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad A. B. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą. Dėl abiejų nusikalstamų veikų padarymo nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybė sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad A. B. praeityje teistas devynis kartus, tarp jų už analogišką veiką (b. l.97-107, 108-113, 114-117), be to, kaltinamasis A. B. baustas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, už administracinius nusižengimus paskirtų baudų nemoka (b. l. 89-96). Kaltinamasis Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo Ambulatorinio skyriaus įskaitoje neregistruotas (b. l. 82), VšĮ LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje gydėsi 2022 m. gruodžio 4 d., nustatyta diagnozė F10.8 (b. l. 84). Valstybės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. B. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga). Kaltinamasis A. B. vykdo individualią veiklą (b. l. 69).

Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, o taip pat į tai, kad ankstesniais teismo baudžiamaisiais įsakymais paskirtos tiek baudos, tiek laisvės apribojimo bausmės neatgrasė kaltinamojo nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam skirti straipsnių sankcijose numatytos švelniausios bausmės rūšies – baudos bausmės. Paskyrus šios rūšies bausmę kaltinamajam, bausmės tikslai nebūtų pasiekti. Siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, A. B. skirtina BK 281 ¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, BK 243 straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas. Manytina, kad būtent tokia bausmės rūšis yra tinkama ir būtina priemonė sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti A. B., kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins bausmės realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu, kadangi nusikalstamos veikos padarytos idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai (BK 63 straipsnio 1 dalis ir 5 dalies 1 punktas).

Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažino visiškai, byla išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog kaltinamojo A. B. atžvilgiu yra priimtas Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. sausio 27 d. nuosprendis, kuriuo paskirta galutinė subendrinta bausmė –58 paros arešto, 60 MGL, tai yra (3 000 Eur) dydžio bauda, kuri Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nėra sumokėta, arešto bausmė atlikta, todėl šiuo nuosprendžiu ir minėto teismo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrintina BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi visiško sudėjimo būdu dalyje dėl baudos, kadangi arešto bausmę atlikęs, kai bauda nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme, todėl bausmės bendrintinos jas visiškai sudedant ir skirtina kaltinamajam A. B. subendrinta galutinė laisvės atėmimo bausmė ir 60 MGL., tai yra 3000 Eur dydžio bauda.

BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

Įvertinus kaltinamojo A. B. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, pobūdį bei pavojingumą, atsižvelgiant į teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo duotus parodymus apie tai, kad vykdo individualią veiklą, be to, kritiškai vertina savo neteisėtą elgesį, teismas sprendžia, jog kaltinamojo elgesio korekciją, prevencinius bei nubaudimo tikslus galima užtikrinti atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą kaltinamajam paskirtini įpareigojimai, numatyti BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punkte, t. y. įpareigojimas neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Teismas sprendžia, kad atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą bei paskyrus aukščiau nurodytą įpareigojimą kaltinamasis bus prižiūrimas ir kontroliuojamas. Pažymėtina, jog pažeidus teismo skirtas pareigas ar padarius naujų teisės pažeidimų, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas. Atitinkamai, bausmės vykdymo atidėjimas nepašalina pačios bausmės ir savaime neatleidžia nuo paskirtos bausmės vykdymo, todėl bausmės vykdymo atidėjimas teisingumo principo nepažeidžia. Priešingai, bet kuriuo bausmės vykdymo atidėjimo metu asmeniui pažeidus probacijos sąlygas, jis gali būti pasiųstas atlikti visą jam skirtą bausmę. Esant šioms aplinkybėms, teismo vertinimu, atidėjus kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir skyrus pareigas, kurios padėtų pasitaisyti, yra pagrindas tikėtis, kad A. B. nedarys naujų teisės pažeidimų ir nusikaltimų. Kaltinamajam intensyvi priežiūra neskirtina – teismo vertinimu, kaltinamojo elgesio kontrolei pakaks aukščiau nurodyto įpareigojimo paskyrimo nustatytinas – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpis.

Byloje neginčytinai įrodyta, jog A. B. nusikalstamas veikas padarė vairuodamas automobilį, t. y. naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, nors šią teisę yra praradęs. Siekiant užkirsti kelią tokio pobūdžio pažeidimų bei galimai nusikaltimų darymui ateityje, transporto priemonės vairavimo neįgijus tam teisės, arba kai ji yra atimta, faktas, neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – specialios teisės atėmimo taikymo. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį ir valstybės siekiamus BK 68 straipsniu tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Uždraudimas naudotis specialia teise yra svarbus tuo, kad asmeniui nustatytam terminui bus užkirstas kelias įgyti šią specialią teisę, kuria konkrečiu atveju faktiškai neteisėtai naudodamasis A. B. padarė nusikaltimą. Teismo vertinimu, minėtų teisinių padarinių užtikrinimas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo aplinkybes, į tai, kad A. B. vairavo neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemones, vairavo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,88 promilių neblaivumas, t. y ., anksčiau teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką ir administracine tvarka baustas už Kelių eismo taisyklių reikalavimų nesilaikymą, kas rodo, jog kaltinamasis yra linkęs pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir teigiamų išvadų dėl savo elgesio nedaro. Kaltinamojo A. B. veiksmai kėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir jo paeis bei kitų eismo dalyvių sveikatai bei gyvybei. Paminėtų aplinkybių pagrindu, teismas sprendžia, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise tikslai – užkirsti kelią kaltininkui ir toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant kaltinamajam A. B. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkerių) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, apie tai pranešant VĮ ,,Regitra“.

A. B. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) todėl transporto priemonė „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Teismas pažymi, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad minėtas automobilis registruotas E. B. vardu (b. l. 57).

BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Teismų praktikoje pažymėta, kad trečiųjų asmenų, kurių turtas buvo panaudotas nusikalstamai veikai padaryti jiems nežinant ir neturint bei negalint žinoti, teisės apsaugomos taikant BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą turto vertės išieškojimą. Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai kaltininkas sąmoningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017). Taigi iš A. B. pagal įstatymą turi būti išieškoma automobilio „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma. Tačiau teismas taip pat pažymi, kad sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-119-976/2018).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad transporto priemonės „Opel Astra“, gamybos periodas 2013-2015, pasirinkti metai 2014, vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra – 6080 eurų (b. l. 58). Tačiau teismas pažymi, kad VšĮ „Emprekis“ pateikiama informacija yra tik apie tos pačios rūšies automobilių grupei taikomą bendrą vidutinę kainą, minėta informacija yra rekomendacinio pobūdžio, tai yra minėtoje duomenų bazėje esantys duomenys yra orientaciniai, masinio vertinimo tokios markės automobiliui. Individualūs automobilio „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) požymiai ir techninės savybės pagal VšĮ „Emprekis“ pažymoje pateikiamus duomenis nėra įvertinti. Atsižvelgus į aptartų aplinkybių visumą, vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais, o taip pat atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, kad nesumokėta ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtoji bauda, atsižvelgiant į visos 6080 Eur sumos išieškojimas iš kaltinamojo A. B. nebūtų proporcingas ir teisingas jo padarytai nusikalstamai veikai. Todėl iš kaltinamojo A. B. išieškotina mažesnė dalis šios transporto priemonės vertės – 2000 (du tūkstančiai) eurų.

Kaltinamajam A. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilis ,,Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu, kuris 2023 m. spalio 6 d. grąžintas savininkei E. B. (b. l. 55-56), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas E. B..

Kaltinamojo A. B. asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), ,,Norfa“ nuolaidų kortelė, (duomenys neskelbtini) mobilusis telefonas ,,Hawei“, kurie 2023 m. spalio 5 d. grąžinta A. B. (b. l. 63), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini A. B..

Biologinio pėdsako nuoplova ir mikrodalelių pavyzdžiai nuo automobilio ,,Opel“ vairo, foninis kvapas iš automobilio ,,Opel“, kvapo pėdsakas iš automobilio ,,Opel“, kurie saugomi Dainavos PK daiktų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302–307 straipsniais, 312–313 straipsniais,

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir BK 243 straipsnyje, ir paskirti jam bausmes:

- pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 243 straipsnį – 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu ir 6 dalimi, už nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir BK 243 straipsnyje, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei laisvė atėmimo bausmei, paskirtai už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, apimant švelnesnę arešto bausmę, paskirtą už BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą ir kaltinamajam A. B. paskirti subendrintą – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti kaltinamajam A. B. 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, nauju nuosprendžiu paskirtą – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. sausio 27 d. nuosprendžiu paskirta ir nesumokėta 60 MGL, tai yra (3 000 Eur) dydžio bauda, visiško sudėjimo būdu ir skirti kaltinamajam A. B. subendrintą galutinę bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimą ir 60 MGL., tai yra 3000 Eur (trijų tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 8 punktu, atidėti kaltinamajam A. B. paskirtos 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 (dvejiems) metams, paskiriant kaltinamajam A. B. viso laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pareigą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Išaiškinti kaltinamajam A. B., kad baudą privaloma sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, bei pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės tarnautojui (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 111 arba elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt) tai patvirtinantį banko kvitą. Nesumokėjus per nustatytą terminą bauda išieškoma priverstinai.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 3 dalimi, BK 68 straipsniu, BK 72 straipsniu, skirti kaltinamajam A. B. baudžiamojo poveikio priemones:

- 5 (penkerius) metus uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradžios terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, apie tai pranešti VĮ ,,Regitra“.

- išieškoti konfiskuotino turto – automobilio Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertės dalį – 2000 (du tūkstančius) eurų.

Išaiškinti kaltinamajam A. B., kad konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą nuosprendžiui įsiteisėjus privaloma sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjus nurodytą sumą, mokėjimą patvirtinančius dokumentus privaloma pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės tarnautojui (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 111, arba elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt). Laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, ji išieškoma priverstinai.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamajam A. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilį ,,Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu, kuris 2023 m. spalio 6 d. grąžintas savininkei E. B., nuosprendžiui įsiteisėjus palikti E. B..

Kaltinamojo A. B. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), ,,Norfa“ nuolaidų kortelę, (duomenys neskelbtini), mobilųjį telefoną ,,Hawei“, kurie 2023 m. spalio 5 d. grąžintą A. B., nuosprendžiui įsiteisėjus palikti A. B..

Biologinio pėdsako nuoplovą ir mikrodalelių pavyzdžius nuo automobilio ,,Opel“ vairo, foninis kvapą iš automobilio ,,Opel“, kvapo pėdsaką iš automobilio ,,Opel“, kurie saugomi Dainavos PK daiktų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismą ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.