- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-09-28
- Bylos Nr.
- 1A-485-873/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-09549-2016-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Liudvinavičienė, Alenas Piesliakas, Nijolė Žimkienė
- Nuteistasis
- V. B.
- Nukentėjusysis
- L. T.
- Advokatai
- Zigmas Benetis
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės, Aleno Piesliako ir Nijolės Žimkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 23 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje (2014 m. sausio 28 d. veika), jam skirta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. V. B. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (2016 m. vasario 26 d. veika), jam skirta 12 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir galutinė subendrinta bausmė V. B. skirta 18 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. V. B. įpareigotas laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu nuo 22 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose; pradėti gydytis nuo alkoholizmo per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Uždrausta V. B. laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu lankytis L. T. gyvenamojoje vietoje, tiesiogiai ir nuotolinėmis ryšio priemonėmis bendrauti su L. T.. Iš dalies tenkintas nukentėjusiosios L. T. civilinis ieškinys, iš V. B. nukentėjusiosios L. T. naudai priteista 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1.1. V. B. nuteistas už tai, kad nežymiai sutrikdė šeimos nario sveikatą. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: 2014 m. sausio 28 d., apie 23.40 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sukėlė konfliktą, kurio metu kartu gyvenančiai regėjimo negalią turinčiai sugyventinės L. T. dukrai L. T., gulėjusiai kambaryje ant grindų, rankomis sudavė tiksliai nenustatytą smūgių skaičių, tačiau ne mažiau kaip du smūgius į įvairias kūno vietas, padarydamas L. T. poodines kraujosruvas veide ir kairiajame žaste, tokiais savo veiksmais nežymiai sutrikdė L. T. sveikatą.
1.2. V. B. nuteistas už tai, kad nežymiai sutrikdė šeimos nario sveikatą. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: 2016 m. vasario 26 d., 18.50 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytos 1,84 promilės alkoholio), sukėlė konfliktą, kurio metu kartu gyvenančiai regėjimo negalią turinčiai sugyventinės L. T. dukrai L. T. tiksliai nenustatytu daiktu sudavė ne mažiau kaip 6 smūgius į galvą, padarydamas daugybines pjautines galvos plaukuotosios dalies žaizdas, tokiais savo veiksmais nežymiai sutrikdė L. T. sveikatą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 23 d. nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį apelianto atžvilgiu, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalį.
2.2. Dėl 2014 m. sausio 28 d. įvykio apeliantas nurodo, kad iš pacituotų nukentėjusiosios L. T. parodymų atsidarant durims ji neišlaikė pusiausvyros ir nukrito ant grindų - tuo metu galimai ir atsirado kraujosruvos. Apeliantas nurodo, kad kai L. T. atėjo pas juos sidro, ji eidama užkliudė pakabą ir išdaužė duryse stiklą, išgirdę dūžtantį stiklą, nubėgo, ją pakėlė ir paguldė į lovą. Jai sužalojimų nebuvo, apeliantas porą sykių sudavė jai per žandą, kad atsipeikėtų, tačiau jos nemušė. Atkreipiamas dėmesys, kad tokius žodžius patvirtina po įvykio apklausta nukentėjusiosios motina L. T., kuri nurodė, kad dukra L. eidama kabino drabužių pakabą, kuri krisdama išdaužė durų stiklą. Nuėjus pažiūrėti, kas sudužo, L. buvo užsidariusi kambaryje. Pamatė dukrą nualpusią, bandė įkelti į lovą. V. B. bandė gaivinti pliaukštelėdamas per žandus. Nurodoma, kad asmens ambulatorinėje kortelė užfiksuota, jog nukentėjusiajai padaryti kaklo pjautinė žaizda ir veido minkštųjų audinių sumušimas. Apelianto manymu, įvertinus šiuos įrodymus, negalima teigti, kad jo kaltumas yra visiškai ir besąlygiškai įrodytas. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad įvykio metu nukentėjusioji buvo išgėrusi, ką patvirtino pati ir nuo pat pirmos apklausos pretenzijų niekam nereiškė, nieko nekaltino. Apelianto manymu, teigdama, kad jis nukentėjusiąją mušė, L. T. apeliantą apkalba.
2.3. Apeliantas nurodo, kad 2016 m. vasario 26 d. jis taip pat nemušė nukentėjusiosios. Nurodoma, kad liudytoja L. T. mano, jog L. susižalojo pati. 2016 m vasario 26 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto patrulis pažymėjo, kad nukentėjusioji pareiškė, jog V. B. sužalojo daiktu smūgiu į galvos ir kaklo sritį. Atvykus i greitosios pagalbos ligoninę jau nustatytos 5-6 ilgos pjautinės žaizdos, kurių anksčiau niekas nematė. Pasak apelianto, jei jis sudavė smūgius į galvą, pjautinių žaizdų negalėjo būti. Nurodoma ir tai, kad ekspertas nurodė, jog L. T. nustatytais randais sugijusios žaizdos galvos plaukuotoje dalyje savęs pačios žalojimui nebūdingos, tačiau sužalota galvos sritis sava ranka pasiekiama, todėl atmesti savo pačios susižalojimo negalima. Apelianto manymu, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o kiekviena versija, visi prieštaravimai turi būti patikrinti ir įvertinti teismo. Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, kad nukentėjusioji išgėrusi apie 1 litrą alkoholinio kokteilio bėgdama laiptinėje nukrito, policininkas atvykęs užfiksavo galvos srities ir kaklo sumušimą. L. T. kategoriškai teigia apie galvos sumušimą, tačiau medikai konstatuoja pjautines galvos žaizdas. Nuotraukoje matyti L. T. veidas, nubėgęs kraujas ant veido, tačiau jokių žaizdų nesimato. L. T. teigia, kad apeliantas nemušė nukentėjusiosios. Apelianto manymu, šie įrodymai byloje kelia abejones dėl sužalojimų atsiradimo mechanizmo, nepaneigtos abejonės dėl galimo pačios nukentėjusiosios susižalojimo.
2.4. Apeliantas nesutinka su veikos kvalifikavimu. Pasak apelianto, nors jį su L. T. motina siejo tam tikri ryšiai, tačiau jie nepakankami padaryti išvadai, kad juos siejo šeimyniniai santykiai. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad 2016 m. gegužės 9 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-04371-16 nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog V. B. su L. T. nėra nei šeimos nariai, nei artimieji giminaičiai BK 248 straipsnio prasme. Atkreipiamas dėmesys ir į 2015 m. kovo 27 d. priimtą įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą baudžiamoje byloje Nr. 1-1087-536/2015, kurioje V. B., pripažintas kaltu dėl fizinio smurto prieš T. ir nubaustas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Pažymima, kad teismas nustatė, jog smurtą pavartojęs asmuo su nukentėjusiuoju nėra siejamas artimos giminystės ar šeimyniniais santykiais.
2.5. Apeliantas nurodo, jog nukentėjusioji L. T. parodė, kad nuo pirmadienio iki penktadienio gyvena internatinėje mokykloje, paskui įstojo į Edukologijos universitetą. Taip pat parodė, kad gyvena bendrabutyje, nes jos namai buvo tikra landynė. Į namus grįždavo sesijos metu ir savaitgaliais, 2016 metais ne nuolat gyveno. Apelianto manymu, pavartotas smurtas L. T. atžvilgiu nepripažintinas smurtu prieš šeimos narį BK 140 straipsnio 2 dalies prasme, kadangi nors kartais apeliantas gyveno su nukentėjusiosios motina L. T., tačiau veikos padarymo metu nukentėjusioji kartu negyveno ir nėra objektyvių ir neginčijamų duomenų apie tai, kad apeliantą ir nukentėjusiąją sietų artimi šeimyniniai ryšiai. Pažymima, kad vien faktinis apelianto ir nukentėjusiosios motinos epizodinis gyvenimas viename bute savo esme ir turiniu, nesant duomenų apie susiformavusius artimus ir prieraišius tarpusavio santykius, šiuo atveju tarp suaugusios nukentėjusiosios ir apelianto, nereiškia, kad jie yra vienos šeimos nariai BK 140 straipsnio 2 dalies taikymo prasme.
2.6. Apeliantas nesutinka su priteista civilinio ieškinio suma. Nurodoma, kad L. T. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, padaryti sužalojimai nesukėlė kokių nors didesnių sveikatos pakitimų, liekamųjų reiškinių, nenumažėjo darbingumas, o dėl gydymo sutrikdytas įprastas gyvenimo ritmas, bendravimo, nepertraukiamo mokslo galimybių sumažėjimas buvo minimalus. Apelianto manymu, dėl šių aplinkybių net ir pripažinus nusikaltimo padarymą, neturtinės žalos dydis turėtų būti mažintinas.
2.7. Taip pat nurodoma, tai, kad teismas konstatavo, jog veikas apeliantas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau, apelianto manymu, tai negali būti pagrindas įpareigoti jį gydytis nuo alkoholizmo, nes jis tokia liga neserga ir byloje tokių įrodymų nėra. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad po nuosprendžio priėmimo jis kreipėsi į psichologą, kuris nurodė, kad alkoholizmu apeliantas neserga, be to, nėra gydytas priklausomybės ligų centre, ką patvirtina pateikiama pažyma iš Respublikinio priklausomybės ligų centro.
3. Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta. Teismo posėdyje nuteistasis V. B. ir jo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Nuteistojo V. B. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
4. Apeliantas skunde kelia neteisingos jo nusikalstamų veikų kvalifikacijos ir surinktų įrodymų vertinimo klausimą bei prašo jį išteisinti.
5. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį įrodymų vertinimo aspektu, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai įvertino visus byloje esančius įrodymus, kurie patvirtina, kad V. B. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Šioje baudžiamojoje byloje visi surinkti įrodymai buvo įvertinti visumoje, nesuteikiant prioriteto nei vienam iš jų, teismas juos palygino tarpusavyje bei kitų byloje esančių duomenų kontekste. Skundžiamame nuosprendyje aiškiai ir motyvuotai išdėstyti argumentai, kurių pagrindu apelianto atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis.
6. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, V. B. savo kaltę viso proceso metu kategoriškai neigė, nurodydamas, kad L. T. 2014 m. sausio 28 d. nemušė, tik gaivindamas, kuomet ji buvo apalpusi, keletą kartų pliaukštelėjo per veidą, kad atsipeikėtų, 2016 m. vasario 26 d. vieną kartą trenkė keptuve per galvą, nes ji peiliu dūrė jam į šoną. Tačiau apelianto kaltė padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas įrodyta nukentėjusiosios L. T., liudytojų policijos pareigūnų P. L. (P. L.), E. Z. parodymais, eksperto parodymais, specialisto išvada bei kitais byloje esančiais objektyviais duomenimis.
7. Dėl 2014 m. sausio 28 d. įvykio nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo (2016 m. gegužės 31 d. apklausos), tiek bylos nagrinėjimo teisme metu parodė, jog V. B. ją mušė per veidą, krūtinę, kaklą (t. 1, b. l. 9, 131-132). Ji paneigė kaltinamojo versiją dėl apalpimo ir neva jos gaivinimo, teigė, kad sąmonės praradusi nebuvo, tik mušimo metu nustojo judėti. Tai, jog nebuvo tik pliaukštelėjimai, o žaizdos, užfiksuota ir pranešimo apie įvykį ataskaitoje: 2014 m. sausio 29 d., apie 1.00 val., gautas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) slaugytojos pranešimas, kad 2014 m. sausio 28 d., 23.38 val., greitoji medicinos pagalba iš namų (duomenys neskelbtini) pristatė L. T., kuriai buvo diagnozuota veido mušta žaizda, kaklo durtinė žaizda (t. 1, b. l. 4). Iš asmens ambulatorinio gydymo statistinės kortelės matyti, kad 2014 m. sausio 28 d. L. T. buvo diagnozuota kaklo pjautinė žaizda, veido minkštųjų audinių sumušimas; iš chirurgo įrašo: prieš dvi valandas namuose buvo sumušta patėvio, stumtelėta krito, atsitrenkė į stiklo duris, kurios dužo, sužeidė kaklą. Veide ir smakre poodinės hematomos, kairėje kaklo pusėje 4 mm skersmens pjautinė žaizda, poodyje hematoma. Kairiajame žaste poodinė hematoma. Išaiškėjus seksualinio priekabiavimo ir smurto šeimoje aplinkybėms pranešta policijai, patėvis iš priėmimo skyriaus pasišalino. Iki ryto hospitalizuojama į stebėjimo palatą kaip neturinti, kur grįžti, bijo patėvio ir mamos (t. 1, b. l. 10, 14-15).
8. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akte Nr. 8(100)2018(01) nurodyta, kad L. T. kakle rastas vienas apie 0,5x0,15 dydžio randas priekinės kaklo dalies kairėje pusėje, kuris atitinka 2014 m. sausio 28 d. RVUL jai nustatytą pjautinę žaizdą kaklo kairėje, kuri galėjo būti padaryta stiklo šuke. Nedideliu randu sugijusi žaizda kakle atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. Užgiję nubrozdinimai ir kraujosruvos kūno paviršiuje žymių nepalieka (t. 1, b. l. 192-195).
Žemesnės instancijos teismas
9. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai kritiškai vertino L. T. motinos L. T. ikiteisminio tyrimo metu dėl šio įvykio duotus parodymus ir jais rėmėsi tiek, kiek reikalinga kitiems parodymais patikrinti bei padarė pagrįstą išvadą, jog motina pati irgi smurtaudavo prieš L. T., dažniausiai sugyventinį V. B. palaikydavo ir neigdavo jo smurto prieš L. T. atvejus.
10. Tai, jog po pirmo įvykio L. T. pretenzijų niekam nereiškė (Tarnybinio 2014 m. vasario 6 d. pranešimo duomenys), nepaneigia V. B. kaltės dėl šio jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo, nes iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog tarp apelianto ir nukentėjusiosios yra susiklostę konfliktiniai santykiai, ji bijojo tiek V. B., tiek ir savos mamos, kuri jos neužstodavo, o gindavo V. B., todėl esant tokiai situacijai, iš karto po įvykio ir patirto šoko, ji nesiryžo nurodyti, kas ją sumušė.
11. V. B. versiją, jog 2016 m. vasario 26 d. jis tik kartą sudavė L. T. keptuve per galvą, o ji susižalojo pati, trankydama galvą į sieną, paneigia nukentėjusiosios parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu (t. 1, b. l 131-132), L. T. ambulatorinio gydymo statistinėje kortelėje (t. 1, b. l. 50-51), paciento, patyrusio traumą, apžiūros lape (t. 1, b. l. 52-53) esantys duomenys, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akte Nr. 8(100)2018(01) padarytos išvados (t. 1, b. l. 192-195). L. T. parodė, jog ji suprato ir jautė, kad ją muša V. B., prieš tai su juo susikivirčijo. Nukentėjusioji negalėjo teismui tiksliai nurodyti, kokiu daiktu kaltinamasis ją mušė per galvą, tačiau jautė, kad tai aštrus daiktas. Aukščiau minėtoje L. T. ambulatorinio gydymo statistinėje kortelėje nurodyta, jog pacientei diagnozuotos dauginės galvos žaizdos, paciento, patyrusio traumą, apžiūros lape - galvos plaukuotoje dalyje stebimos 5-6 horizontalios eigos iki 10 cm ilgio paviršinės žaizdos lygiais kraštais. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akte Nr. 8(100)2018(01) nurodoma, jog L. T. galvoje viršugalvio užpakalinėje dalyje prie pakaušio prie galvos strėlinės vidurio linijos dešinėje 9 x 5,5 cm plote yra 6 randai. Visi šie randai yra ne mažiau kaip vienų metų senumo ir likę po sugijusių žaizdų, kurių dauguma, išskyrus vieną arčiausiai išorinio pakauškaulio gumburo esančią, galėjo būti pjautinės (pastarosios randas nedidelis ir savo forma neatspindi žaizdos formos). Žaizdos galvoje tiek pavieniui, tiek ir visos kartu atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą.
12. Tai jog L. T. galvos srityje buvo kraujuojanti žaizda, patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai policijos pareigūnai P. L. ir E. Z. (t. 1, b. l. 153-154, 159-160). Teisiamajame posėdyje apklaustas ekspertizės aktą rengęs ekspertas J. M. P. paneigė nuteistojo versiją, jog sužalojimus galvoje L. T. galėjo pasidaryti pati daužydama galvą į sieną, teigdamas, kad trenkiant galvą į sieną, žaizda nebus pjautinė, bus tik nubrozdinimas, pjautinė žaizda trenkus į kampą nepadaroma, taip pat pjautinės žaizdos nagais padaryti negalima, kadangi nagas neturi pjaunančiųjų savybių (t. 1, b. l. 171-172).
13. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl faktinių aplinkybių nustatymo yra teisingos, priešingai nei teigia nuteistasis V. B., jo kaltė teisėjų kolegijai abejonių nekelia, tačiau vertina, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo V. B. įvykdytas nusikalstamas veikas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nurodydamas, jog nukentėjusioji apeliantui yra šeimos narys.
14. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šeimos nario sąvoka pateikta BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“ 248 straipsnyje, tačiau teismų praktikoje BK 248 straipsnyje pateikta šeimos nario sąvoka remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2013, 2K-487/2013). BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
15. Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje 2011 m. gegužės 26 d. įstatymo Nr. XI-1425 2 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad artima aplinka – aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį. Šio straipsnio 2 punkte apibrėžta, kad dėl smurto artimoje aplinkoje mirusio asmens šeimos narys – asmens, kurio mirtis tiesiogiai susijusi su smurtu artimoje aplinkoje, sutuoktinis, nuolat ir nepertraukiamai su tuo asmeniu gyvenęs bei vedęs bendrą namų ūkį ir susijęs artimais įpareigojančiais ryšiais asmuo, tiesiosios linijos giminaitis, brolis, sesuo ar išlaikytinis.
16. Nagrinėjamoje byloje svarbu įvertinti, ar nuteistojo V. B. ir nukentėjusiosios L. T. santykiai nusikalstamos veikos padarymo metu savo turiniu galėjo būti priskiriami šeimos narių santykiams, ir atitinkamai, ar L. T. nežymų sveikatos sutrikdymą galima vertinti kaip savo šeimos nario nežymų sveikatos sutrikdymą.
17. 2017 m. kovo 16 d. teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji L. T. parodė, kad nuo pirmadienio iki penktadienio ji gyvendavo internetinėje mokykloje, paskui įstojo į Edukologijos universitetą ir gyveno bendrabutyje, nes jos namai buvo tikra landynė. Į namus grįždavo sesijos metus ir savaitgaliais. Praeitais metais (2016) namie gyveno ne nuolat (t. 1, b. l. 131-133). 2016 m. vasario 27 d. įtariamuoju apklausiamas V. B. parodė, jog su L. T. yra sugyventiniai, tačiau šiaip jis gyvena (duomenys neskelbtini). Pas ją atvažiuoja kartais, L. patyrė insultą, sunkiai vaikšto, todėl jis ją prižiūri ir dažnai atvyksta (t. 1, b. l. 67). 2016 m. vasario 27 d. liudytoja apklausiama L. T. parodė, jog su draugu V. B. veda bendrą ūkį, nors jis kartu nuolat negyvena (t. 1, b. l. 59). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus 1-ojo poskyrio tyrėjos 2014 m. sausio 29 d. tarnybiniame pranešime dėl aplinkybių patikslinimo pažymėta, jog, nuvykus į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę L. T. nurodė, kad 2014 m. sausio 28 d. namuose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kartu su motina L. T. ir jos draugu V., kuris kartu negyvena, vartojo alkoholinius gėrimus (t. 1, b. l. 3).
18. Taigi, nei nukentėjusioji nukentėjusioji L. T., nei nuteistasis V. B. nepatvirtino juos buvus šeimos nariais, nėra objektyvių neginčijamų duomenų, kad nukentėjusiąją ir V. B. sietų artimi šeimyniniai ryšiai. Teisėjų kolegija nepritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog ta aplinkybė, kad V. B. gyveno su L. T. motina L. T. neįregistravęs santuokos, o savaitgaliais, sesijų metu L. T. gyveno vienuose namuose su motina ir V. B., šeimoje buvo vedamas bendras ūkis, todėl L. T. pripažintina V. B. šeimos nariu. Apeliacinio teismo kolegija pažymi, kad turi būti atidžiai įvertinta aplinkybių, galinčių atspindėti kartu gyvenančių asmenų santykių turinį ir požiūrį vienas į kitą, visuma ir tik tuomet daroma išvada, ar galima konstatuoti santykius, kurie pagal turinį yra būdingi šeimos santykiams. Šios bylos aplinkybėmis sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog epizodinis nuteistojo ir L. T. motinos gyvenimas kartu viename bute savo esme ir turiniu, nesant duomenų apie išlaikymą ar susiformavusius artimus ir prieraišius santykius tarp nukentėjusios, suaugusios sugyventinės dukros, ir V. B., nereiškia, jog jie yra vienos šeimos nariai BK 140 straipsnio 2 dalies prasme. Šioje dalyje nuosprendis keistinas, V. B. veika dviejuose epizoduose kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
19. Apeliantas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo priteista civilinio ieškinio suma. Neturtinės žalos dydis, V. B. teigimu, turėtų būti mažintinas.
20. Kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, V. B. poziciją laiko nepagrįsta ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nukentėjusiosios patirtus išgyvenimus, objektyviai įvertino neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, padarė pagrįstą išvadą dėl nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos, jai atlygintino dydžio.
21. Nukentėjusiosios sveikata nuteistojo tyčiniais veiksmais buvo sutrikdyta du kartus, vienu atveju jai buvo suduota ne mažiau kaip du smūgiai į įvairias kūno vietas, kitu – ne mažiau šeši į galvos sritį. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, nekyla abejonių, jog L. T. dėl šių nusikalstamų veikų patyrė dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, stresą, nepatogumus, kadangi smurtiniais veiksmais jos atžvilgiu buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, dėl ko ji turėjo kreiptis į gydymo įstaigas, dėl gydymo buvo sutrikdytas jos įprastas gyvenimo ritmas, sumažėjo bendravimo, nepertraukiamo mokslo galimybės, darbingumas. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgdamas į teismų praktiką analogiškose baudžiamosiose bylose, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos pagrįstai pripažino, jog nukentėjusiajai atlygintina 1000 Eur neturtinės žalos, dar labiau mažinti priteistą sumą nėra pagrindo. Nors apygardos teismas V. B. padarytas nusikalstamas veikas perkvalifikuoja į BK 140 straipsnio 1 dalį, mažinti nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydį nėra pagrindo.
22. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 23 d. nuosprendis keistinas perkvalifikuojant V. B. nusikalstamas veikas iš BK 140 straipsnio 2 dalies į 140 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė nekeistina. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, parinkdamas jos rūšį ir trukmę, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (veikos 2016 m. vasario 26 d. epizode), įvertino, kad, nors V. B. naują nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą, jam bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad BK 140 straipsnio 1 ir 2 dalies sankcijose numatytos identiškos bausmių rūšys, paskirta laisvės apribojimo bausmė, jos trukmė, atitinka nuteistojo įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumą, V. B. asmenybę.
23. V. B. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu įpareigotas laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu nuo 22 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose; pradėti gydytis nuo alkoholizmo per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, jam uždrausta laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu lankytis L. T. gyvenamojoje vietoje, tiesiogiai ir nuotolinėmis ryšio priemonėmis bendrauti su L. T.. Apeliantas nesutinka su paskirtu įpareigojimu gydytis nuo alkoholizmo, teigdamas, jog kreipėsi į psichologą, kuris nurodė, kad alkoholizmu jis neserga, be to, nėra gydytas priklausomybės ligų centre.
24. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje esančius duomenis, konstatuoja, jog šis įpareigojimas V. B. paskirtas pagrįstai. Nors iš Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus Filialo medicinos pažymos Nr. 6089 matyti, jog V. B. į priklausomybės ligų centrą 5 metų laikotarpiu nesikreipė dėl konsultavimo ar/ir gydymo (t. 2, b. l. 35), tačiau 2016 m. vasario 26 d. nusikalstamą veiką L. T. atžvilgiu jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytos 1,84 promilės alkoholio), be to, iš 2016 m. birželio 10 d. specialisto išvados Nr. 89TPK-287/2016 matyti, jog paskutinį kartą jis VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre gydytas 2010 m. gegužės 10 d. - 2010 m. birželio 7 d., diagnozuota: organinis nuotaikos sutrikimas, vidutinio laipsnio girtumas, priklausomybės nuo alkoholio sindromas (t. 1, b. l. 92).
25. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 23 d. nuosprendis keistinas pašalinant iš nuosprendžio aprašomosios dalies požymį, kad V. B. veikas padarė šeimos nariui, perkvalifikuojant V. B. nusikalstamas veikas iš BK 140 straipsnio 2 dalies į 140 straipsnio 1 dalį, kitais V. B. apeliacinio skundo argumentais nuosprendžio keisti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
V. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 23 d. nuosprendį pakeisti, pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies požymį, kad V. B. veikas padarė šeimos nariui, V. B. nusikalstamas veikas iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalies (2014 m. sausio 28 d. veika ir 2016 m. vasario 26 d. veika) perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.