Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs S. B. (toliau – S. B.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. nutarimo S. B. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. B. apeliacinis skundas netenkinamas.

Pagal ATPK 302¹¹ str. 1 d. nuostatas, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą.

Šiuo aspektu akcentuotina, kad pagal ATPK 284 str. 1 d. nuostatas, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais, kurių vertinimas priskiriamas išskirtinai organo (šiuo atveju teismo), nagrinėjančio administracinio teisės pažeidimo bylą, kompetencijai. Sutinkamai su ATPK 257 str. organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Šių duomenų kontekste analizuojant administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei skundžiamo nutarimo turinį, matyti, kad esminės aplinkybės, turinčios reikšmės apeliantės veiksmų kvalifikavimui buvo ištirtos, teismo įvertintos ir pagrįstai pripažintos įrodymais, pagrindžiančiais S. B. kaltę padarius jai inkriminuojamą teisės pažeidimą. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo sprendimą remiantis apeliaciniame skunde pateiktais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens samprotavimais apie nagrinėjamo įvykio aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo. Konstatuojant šią išvadą pažymėtina, kad kaip jau minėta, byloje surinktų įrodymų vertinimas priskiriamas išskirtinai teismo (organo), nagrinėjančio administracinio teisės pažeidimo bylą kompetencijai, todėl ta aplinkybė, kad teismas atmetė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pateiktą byloje surinktų įrodymų vertinimą, nelaikytina esmine aplinkybe, kurios pagrindu galima būtų konstatuoti skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumą.

Šiuo aspektu analizuojant nagrinėjamą administracinio teisės pažeidimo bylą akcentuotina, kad ATPK 50³ str., už kurio pažeidimą skundžiamu nutarimu S. B. ir buvo pripažinta kalta, numato administracinę atsakomybę už tyčinį turto sunaikinimą ar sužalojimą, nepadariusį nukentėjusiajam žymios žalos. Vertinant komentuojamo teisės pažeidimo sudėties požymius, pažymėtina, kad teismų praktikoje turtas laikomas sunaikintu, kai jis netenka savo ekonominės ir ūkinės vertės bei jo nebegalima naudoti pagal funkcinę paskirtį. Tuo tarpu turto sužalojimas – tai toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iš dalies tampa netinkamas naudotis pagal tikslinę savo paskirtį, bet vartojamosios šio turto savybės gali būti atkurtos.

Remiantis administracinio teisės pažeidimo protokolu, surašytu S. B. atžvilgiu, ji tyčia sugadino lifto durų spynos širdelę, tuo padarydama 40 eurų turtinę žalą. Ir nors pati apeliantė savo kaltės jai inkriminuojamo teisės pažeidimo padaryme nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniu skundu nepripažįsta, tačiau, įvertinus skundo nagrinėjimui pateikta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, abejonių jos kalte aukštesniajam teismui nekyla.

Iš bylos medžiagos matyti, kad S. B., apklausiama pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, jog nieko apie 2015 m. kovo 26 d. įvykį dėl sugadintos lifto širdelės nežino. Analizuojamo įvykio dieną apie 19.05 val. ji buvo namie, tikriausiai žiūrėjo filmą arba važiavo iš klinikų. To paties teismo posėdžio metu paaiškino, kad vis tik ji buvo nuėjusi iki lifto, kur pamatė, kaip jauni vaikinai prie lifto spynos priklijavo kramtomosios gumos gabalėlį, todėl ji ją nuplėšė ir numetė ant žemės. Tuo metu iš darbo parėjo A. D. K., kuri viską ir matė. Vertinant šiuos S. B. parodymus, jų pagrįstumą ir objektyvumą, pažymėtina, kad apeliaciniu skundu analizuojamo įvykio aplinkybes bei su juo susijusius faktus ji jau aiškina kiek kitaip, nurodydama, kad prie lifto įvykio dieną ji buvo tik apie 12.00 val. ir tuo metu pamatė pareinančią A. D. K., su kuria visiškai nesikalbėjo, pažymėdama, jog kramtomosios gumos gabalėlis buvo prilipdytas ne ant durų spynos, o tarp rankenos ir spynos. S. B. jį nulipdė ir numetė į gatvę.

Analizuojant aptartų parodymų visumą, vertinant juos kitų administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų duomenų kontekste, pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog nustatinėjant administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, vadovautis vien tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais vis tik nėra teisinga, kadangi natūralu, jog gindamasis nuo pareikšto kaltinimo, suvokdamas gresiančią atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų jam inkriminuojamo teisės pažeidimo aplinkybių. Tokiu atveju ypatingas dėmesys suteikiamas kitų byloje apklaustų asmenų parodymų analizei bei rašytinei administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagai.

Remiantis liudytoja teismo posėdžio metu apklaustos A. D. K. išdėstytomis nagrinėjamo įvykio aplinkybėmis, 2015 m. kovo 26 d. ji parėjo ankščiau iš darbo ir netoli namų pamatė, kaip kaimynė Stasė (S. B.) kažką montuoja prie lifto durų. Matė, kaip ji kažką labai intensyviai prie tų durų dirbo. Tuomet ji (A. D. K.) padidino greitį, S. B. išsigando ir staigiai pradėjo kviesti savo katytę. Apie šį įvykį ji (A. D. K.) papasakojo savo kaimynei Irenai, kuri viską sužinojusi nuėjo paimti lifto raktų, norėdama patikrinti lifto spyną. Po valandos, spyna jau buvo nerakinama, ji buvo sugadinta. Analogiškos nagrinėjamo įvykio aplinkybės užfiksuotos ir 2015 m. balandžio 9 d. A. D. K. paaiškinime (b. l. 5), be kita ko nurodant, kad įvykis buvo apie 19.05 val..

Šiai įvykių sekai neprieštarauja ir liudytojos I. M. teismo posėdžio metu išdėstytos aplinkybės. Jos teigimu, 2015 m. kovo 26 d. vakare ji išlydėjo savo mamą į darbą, kai tuo metu jos kaimynė S. B. pagrasino mamai, kad jeigu ši ką darys prie balkono, tai pamatys, kas bus. Ji (I. M.) virtuvėje prie lango skaitė knygą, kai pamatė, kaip S. B. neša po balkonu plytas. Matė, kaip parėjo kaimynė A. D. K., kuri pažiūrėjo į S. B.. Kaimynė pasakė, kad S. B. kažką darė prie lifto spynos. Sužinojusi tai, ji (I. M.) paprašė savo tetos, kad ši patikrintų spyną iš lauko pusės, tačiau spyna jau nebesirakino. Analogiškas nagrinėjamo įvykio detales savo paaiškinime išdėstė ir jos teta I. K. (b. l. 4).

Netikėti aukščiau aptartais A. D. K. ir I. M. parodymais, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, aukštesnysis teismas neturi objektyvaus pagrindo. Abi liudytojos viso proceso metu buvo nuoseklios, teismo posėdžio metu detaliai išdėstė analizuojamo įvykio aplinkybes, kurios sutapo ne tik su jų paaiškinimuose išdėstytomis aplinkybėmis, bet ir neprieštaravo tarpusavyje, atitinka rašytinę nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą bei I. K. paaiškinime išdėstytas aplinkybes. Nors, savo apeliaciniame skunde S. B. pažymėjo, kad jos santykiai tiek su A. D. K., tiek su V. M. nėra geri, jos dažnai konfliktuoja, tačiau vien ši apeliantės subjektyviai vertinama aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo minėtų asmenų parodymus laikyti nepatikimais ir nesiremti jais sprendžiant apeliantės kaltės klausimą. Juo labiau, jog tiek A. D. K., tiek I. M. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu buvo supažindintos su atsakomybe už melagingų parodymų davimą.

Tokiu būdu, atsižvelgiant į A. D. K. bei I. M. nuoseklių ir neprieštaringų parodymų visumą, matyti, kad nagrinėjamas įvykis įvyko 2015 m. kovo 26 d. apie 19.05 val.. Toks administracinio teisės pažeidimo laikas yra užfiksuotas ir 2015 m. balandžio 14 d. administracinio teisės pažeidimo protokole (b. t. 1). Tačiau, tikint S. B. pateikta įvykių versija, prie I. M. poreikių tenkinimui įrengto lifto ji buvo priėjusi tik 12.00 val.. Jos teigimu, būtent tokiu metu ji ir pamatė pareinančią kaimynę A. D. K., kas laiko atžvilgiu visiškai neatitinka nei I. M., nei pačios A. D. K. išdėstytų aplinkybių. Pastarosios tvirtinimu, iš darbo nagrinėjamo įvykio dieną ji grįžo tik apie 19.05 val.. Būtent tuo metu prie lifto ji ir pamatė S. B. kažką intensyviai dirbančią prie spynos. Šiuo aspektu visiškai neįtikima ir S. B. versija, jog įvykio metu ji nuo lifto durų bandė nukrapštyti kažkokių vaikinų priklijuotą kramtomąją gumą, ką jos teigimu ir matė A. D. K.. Atsižvelgiant į apeliantės nesutarimus tiek su I. M., tiek su jos motina, nėra pagrindo tikėti, jog ji, pamačiusi ant lifto durų prilipdytą kramtomąją gumą, dėtų bent kokias pastangas šios gumos pašalinimui. Juo labiau įvertinus ir tai, kad UAB „Ekodarna“ pateiktais duomenimis, lifto spyna buvo sugadinta ne ją užkimšus kramtomąja guma, bet medžio atplaišomis, o jos remontas kainuoja 40 eurų (b. l. 7-8).

Netikėti apeliantės S. B. parodymais verčia ir jos aukštesniajam teismui pateikto apeliacinio skundo turinys. Iš skunde išdėstytų aplinkybių visumos matyti, kad argumentai, susiję su analizuojamu įvykiu, yra išdėstyti vos keliose skundo eilutėse, tuo tarpu didžioji skundo dalis yra skirta aptarti neigiamas liudytojos A. D. K., kaimynės V. M. bei jos sutuoktinio gyvenimo aplinkybes, išskiriant savo pačios geriausias charakterio savybes, išaukštinant savo praeityje atliktus darbus bei užimamas pareigas. Aukštesniojo teismo vertinimu, tokie apeliantės argumentai administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui esminės reikšmės neturi ir gali būti vertinami tik kaip S. B. siekis išvengti administracinės atsakomybės, keliant abejones byloje apklaustų liudytojų parodymais.

Esant šioms aplinkybėms, darytina pagrįsta išvada, kad S. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 50³ str., pažeidėjos kaltė įrodyta tinkamai ištirtais ir pirmosios instancijos teismo įvertintais bylos duomenimis, todėl naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. nutarimą remiantis S. B. apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. nutarimą palikti nepakeistą ir S. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.