Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla, pagal nuteistojo P. V. apeliacini skunda del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo P. V. nuteistas pagal LR BK 180 str. 2 d. laisves atemimu 2 metams 3 menesiams. Vadovaujantis LR BK 63 str., ši bausme subendrinta iš dalies sudedant su bausme, paskirta 2008-04-17 Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo nuosprendžiu, ir nustatyta galutine subendrinta bausme – laisves atemimas 3 metams, bausme atliekant pataisos namuose.

Taip pat šiuo nuosprendžiu nuteistas M. J. pagal LR BK 180 str. 2 d.: už plešima iš nepilnameciu J. J. ir R. Z. - laisves atemimu 1 metams 6 menesiams, už plešima iš nepilnamecio E. P. - laisves atemimu 1 metams 6 menesiams, už plešima iš nepilnamecio D. M. - laisves atemimu 1 metams 6 menesiams. Vadovaujantis LR BK 63 str., paskirtosios bausmes subendrintos iš dalies jas sudedant ir nustatyta galutine bausme – laisves atemimas 1 metams 9 menesiams, bausme atliekant pataisos namuose. Priteista iš M. J. V. J. 470 litu, L. Z. – 370 litu, I. P. – 355 litai.

Aprašomoji dalis

nustate:

P. V. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2008 m. vasario 7 d., apie 7.40 val., netoli Fabijoniškiu vidurines mokyklos, esancios P.Žadeikos g. 2, Vilniuje, veikdamas kartu su M. J., turedamas tiksla pagrobti svetima turta, priejes prie mažamecio D. M. paklause, kiek yra valandu, ir, pastarajam išsitraukus G. K. priklausanti mobilaus ryšio telefona „Nokia 3110C“ 500 Lt vertes su del mažareikšmiškumo neivertinta SIM kortele, pabande ji išplešti, taciau nukentejusiajam telefono neatidavus, paeme D. M. už riešo, išsitrauke peili, tuo sukeldamas nukentejusiajam pagrista baime ir atimdamas galimybe priešintis, o M. J. paeme ji už alkunes ir laike, kol išsigande D. M. telefona jam (P. V.) atidave, ir po to pasišalino, t.y. tokiais veiksmais pagrobe G. K. priklausanti turta 500 Lt vertes.

Nuteistasis P. V. ir jo gynejas praše apeliacini skunda tenkinti.

Prokurore praše nuteistojo skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas pagristai pripažino P. V. kaltu už plešima pagal LR BK 180 str. 2 d. ir skyre teisinga bausme.

Nuteistojo skundo argumentas, kad jis, atimdamas iš nukentejusiojo D. M. mobilaus ryšio telefona, peilio nenaudojo, yra nepagristas ir vertintinas kaip bandymas sušvelninti savo kalte, kadangi nuteistasis M. J. ir nukentejusysis D. M. P. V. parodymus paneige. Nukentejusysis D. M. visuose savo parodymuose tiek ikiteisminio tyrimo, tiek nagrinejimo teisme metu nuosekliai tvirtino, kad P. V. priejo ir paklause, kiek valandu, o atsakius i klausima, pabande atimti telefona. Kadangi jis telefono nedave, P. V. išsitrauke maža atlenkiama peiliuka, del ko nukentejusysis išsigando ir telefona atidave. Netiketi šiais parodymais teismas neturi pagrindo, byloje nera duomenu, kad nukentejusysis butu suinteresuotas dirbtinai sunkinti nuteistojo padeti. D. M. parodymus patvirtina ir teisiamojo posedžio metu nuteistojo M. J. duoti parodymai apie tai, kad P. V., apiplešdamas nukentejusiji, buvo išsitraukes peili. Be to, apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teiseja (t. 2, b.l. 79-84) M. J. teige girdejes, kaip P. V. pasake D. M. kažka panašaus i „eik, nes papjausiu“. Panašius P. V. ištartus žodžius atkišus peili – „atiduok telefona, nes papjausiu“ nukentejusysis taipogi nurode ikiteisminio tyrimo metu vykusioje apklausoje (t. 1, b.l. 78). Tokiu budu šie M. J. ir D. M. parodymai taip pat patvirtina fakta, kad P. V. grasino nukentejusiajam peiliu. Taigi daikto, galincio sukelti pavoju žmogaus gyvybei ar sveikatai – peilio demonstravimu P. V. samoningai sieke sudaryti vaizda, jog gali sukelti pavoju nukentejusiojo gyvybei ar sveikatai, D. M. suprato, kad peilis gali buti realiai panaudotas prieš ji, todel išsigandes atidave mobilaus ryšio telefona. Atsižvelgiant i išdestytu aplinkybiu visuma kolegija daro išvada, kad P. V. nusikalstami veiksmai sudaro LR BK 180 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos sudeti, nes jis apipleše nukentejusiji D. M. panaudojes peili.

Nors apeliantas prašo sušvelninti nuosprendžiu paskirta bausme, kolegijos manymu, tam nera pagrindo. P. V. padarytas nusikaltimas – sunkus. Nuteistojo asmenybe charakterizuotina neigiamai: anksciau jis teistas net septynis kartus už nusikaltimus nuosavybei, niekur nedirba ir neturi jokio legalaus pragyvenimo šaltinio, be to, jam diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus, priklausomybes sindromas, kurio jis nesigydo (t. 3, b.l. 78). P. V. atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu nenustatyta (iš pradžiu jis savo kalte neige, po to pripažino iš dalies), atsakomybe sunkinancios aplinkybes – nusikalto mažamecio asmens atžvilgiu ir veike bendrininku grupeje. Apelianto teiginys, kad jis susitare su nukentejusiaisiais atlyginti ju pareikšta civilini ieškini, neatitinka tikroves, kadangi civilinis ieškinys nebuvo pareikštas – pagrobtas telefonas gražintas. Paskirtosios laisves atemimo bausmes trukme – mažesne nei sankcijoje už padaryta nusikaltima numatytos šios bausmes vidurkis, ji atitinka LR BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmes skyrimo pagrindus. Bendrindamas bausmes teismas taip pat tinkamai taike istatyma – bausmiu bendrinimo taisykles, numatytas LR BK 63 str. Taigi paskirtoji bausme nera aiškiai per griežta.

Esant išdestytoms aplinkybems darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas ištyre visus byloje esancius irodymus, teisingai juos ivertino ir, jais remdamasis, pagristai P. V. padarytus nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal LR BK 180 str. 2 d. bei skyre teisinga bausme, todel nuosprendis paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

nutare:

Atmesti nuteistojo P. V. apeliacini skunda.