- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-14
- Bylos Nr.
- ATP-620-200/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02111-2013-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Angelė Ikasalienė
- Kategorijos
- 39.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 50.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Juridinio skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 9 d. nutarimo, kuriuo patenkintas A. V. skundas, panaikintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento direktoriaus pavaduotojo K. K. 2013 m. sausio 16 d. nutarimas Nr. A11-19758-(1.1.50-AP2) ir administracinio teisės pažeidimo byla A. V. atžvilgiu pagal ATPK 189³ str. 1 d. nutraukta nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento direktoriaus pavaduotojo K. K. 2013 m. sausio 16 d. nutarimu Nr. A11-19758-(1.1.50-AP2) A. V. pagal ATPK 189³ str. 1 d. nubaustas 1000 Lt bauda už tai, kad jis, būdamas pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkės UAB „U“ (duomenys pakeisti) bankroto administratoriaus UAB „Į“ (duomenys pakeisti) direktoriumi, 2012 m. gruodžio 20 d., apie 14 val., nevykdė šio pastato techninės priežiūros, nesuremontavo, nerekonstravo ir nenugriovė pastato, nesiėmė būtiniausių priemonių statinio techninei būklei pagerinti, statinio pavojingoms deformacijoms likviduoti, ko pasekoje pastatas yra fiziškai susidėvėjęs, kelia grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, tuo nevykdydamas STR 1.12.07:2004 „Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašas“ 5 skyriaus 30.5 punkto reikalavimų.
Nesutikdamas su minėtu nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktas A. V. apskundė jį teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 9 d. nutarimu A. V. skundą patenkino, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento direktoriaus pavaduotojo K. K. 2013 m. sausio 16 d. nutarimą Nr. A11-19758-(1.1.50-AP2) panaikino bei bylą A. V. atžvilgiu pagal ATPK 189³ str. 1 d. nutraukė nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Šalies argumentai
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Juridinis skyrius apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 9 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje: palikti galioti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento direktoriaus pavaduotojo K. K. 2013 m. sausio 16 d. nutarimą Nr. A11-19758-(1.1.50-AP2), kuriuo A. V. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 189³ str. 1 d., nubaustas 1000 Lt. Nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo nutarimu nesutinka.
Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. N62 -2854/2010, kadangi šių bylų aplinkybės yra visiškai skirtingos. Pasak apelianto, teismas nepagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad administracinė atsakomybė taikoma bankrutuojančio ūkio subjekto įgaliotam atstovui, būtina įvertinti, ar pažeidėjo veiksmams (neveikimui) turėjo įtakos administruojamos įmonės finansinė padėtis. Apeliantas pažymi, kad pagal teisės aktus vienodos priemonės už statinio nepriežiūrą ar netinkamą priežiūrą taikomos statinių savininkams ir/ar naudotojams - tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims, įskaitant ir bankrutuojančias įmones, nežiūrint jų finansinės padėties. Atsižvelgiant į tai, kad bankrutuojančios įmonės turtą Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka valdo, naudoja ir juo, taip pat bankuose esančiomis šios įmonės lėšomis disponuoja teismo paskirtas bankroto administratorius (Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 3 p.), kuris be kita ko užtikrina bankrutuojančios įmonės turto apsaugą (Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 4 p.) ir turi teisę priimti ir atleisti darbuotojus (Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 11 p.), statinių naudojimo priežiūros vykdytojas bankrutuojančios įmonės administratoriui privalo pateikti reikalavimus suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinį (statinius), nustačius, kad baigėsi laikino statinio naudojimo terminas ar kad statinys arba jo dalis yra fiziškai susidėvėję ir kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Nustačius, kad bankroto administratorius nesiėmė atitinkamų veiksmų, kad statinio naudojimo priežiūros vykdytojo reikalavimai būtų įvykdyti, už veikas, numatytas ATPK 189³ str. (Statinių techninės priežiūros taisyklių nesilaikymas), bankroto administratoriui privaloma surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir imtis kitų Statinio naudojimo priežiūros taisyklėse numatytų priemonių. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime visiškai nepagrįstai vertina, kad A. V. įvardino konkrečias bei objektyvias priežastis, dėl kurių jis neturi galimybės suremontuoti, rekonstruoti ar nugriauti statinį, kaip to reikalauja STR 1.12.07:2004 5 skyriaus 30.5 punktas. Be to, apeliantas akcentuoja, kad iš pareiškėjo pateiktų teismui raštų matyti, jog A. V. bandė spręsti klausimą tik dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, konservavimo, tačiau visiškai nebuvo sprendžiama dėl kitų teisės aktų numatytų priemonių taikymo (remonto, rekonstrukcijos, nugriovimo).
Apeliantas nurodo, kad skundžiamame nutarime nepagrįstai konstatuojama, kad pareigūnai surašę administracinio teisės pažeidimo protokolą ir nutarimą, neanalizavo, kuo remiantis statinių naudojimo priežiūros vykdytojas reikalavo suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinį, kuo remiantis nustatyta, kad pastatas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, neanalizavo ar buvo surašytas techninės priežiūros patikrinimo aktas, neanalizavo ar suėjus statinio techninės priežiūros patikrinimo akte nustatytų reikalavimų įvykdymo terminui, statinių naudojimo priežiūros vykdytojas patikrino statinį ir nustatė reikalavimų neįvykdymą, ar nustatė, kad statinio savininkas (naudotojas), nevykdantis akte nurodytų reikalavimų trūkumų pašalinimo, pateikė motyvuotas reikalavimo neįvykdymo priežastis. Apeliantas pažymi, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento Energetikos ir statinių skyriaus vedėjas 2010 m. gegužės 14 d. įsakymo Nr. A15-1625-(2.1.4-UKl) 1 punktu įpareigojo Komunalinio ūkio departamento Energetikos ir statinių skyriaus (dabar Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo skyriaus Statinių naudojimo priežiūros poskyris) specialistus žodinius paaiškinimus ir patikrinimo vietoje metu nustatytus faktinius duomenis užfiksuoti Faktinių duomenų patikrinimo akte, kurio forma patvirtinta minėto įsakymo 2 punktu (pridedama). Taigi remiantis minėtu įsakymu, apžiūrėjus statinį, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2012 m. birželio 13 d. ir buvo surašytas Faktinių duomenų patikrinimo aktas. Patikrinimo metu specialistų ir buvo nustatyta, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra blogos būklės, dalis pastato stogo konstrukcijų įgriuvusios, irsta pastatų sienų ir kaminų mūras, dalis namo angų neužsandarintos (taigi gali patekti pašaliniai asmenys) ir padaryta išvada, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neatitinka esminių statinio reikalavimų, pastato stogas yra galimai avarinės būklės. Atsižvelgiant į tai buvo nuspręsta, kad pastatas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Pasak apelianto, iš pateiktų aktų matyti, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo tikrinamas ir 2012 m. liepos 31 d. bei 2012 m. gruodžio 20 d. Iš faktinių duomenų patikrinimo aktų (2012 m. liepos 31 d. Nr. A32-1568(2.1.15-AP2) ir 2012 m. gruodžio 20 d. Nr. A32-2632(2.1.15-AP2) matyti, kad padėtis nepakito. Taip pat apeliantas pažymi, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo skyriaus 2012 m. birželio 19 d. raštu Nr. A51-39573 (3.3.10.2-EM4), 2012 m. rugpjūčio 1 d. raštu Nr. A51-49283(3.3.l0.2-EM4), 2012 m. spalio 5 d. raštu Nr. ASI-63863(3.3.10.2-EM4) pareiškėjas A. V. buvo informuotas, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra blogos būklės, pastato stogo dalis įgriuvusi, stogo danga suirusi, irsta pastato sienų ir kaminų plytų mūras, dalis pastato angų neužsandarintos ir buvo reikalaujama suremontuoti, rekonstruoti arba nugriautų pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bei informuoti, kokių priemonių imtasi. Be to, minėtais raštais pareiškėjas buvo informuotas, jog jei nebus vykdomi reikalavimai, jis bus patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 189³ straipsnį už statinių techninės priežiūros taisyklių netaikymą. Taigi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento direktoriaus pavaduotojo K. K. 2013 m. sausio 16 d. nutarimas Nr. A11-19758-(1.1.S0-AP2) buvo priimtas visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išsiaiškinus visas aplinkybes bei remiantis minėtu 2013 m. sausio 6 d. surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. A10-330-(1.l.S0-AP2). Apeliantas mano, kad administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 189³ str. 1 d. A. V. atžvilgiu buvo nutraukta nepagrįstai ir skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas naikintinas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą A. V. prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 9 d. nutarimą palikti nepakeistą. A. V. su apeliaciniu skundu nesutinka, mano, kad jis yra nepagrįstas ir atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutarimas - teisėtas, pagrįstas, todėl paliktinas nepakeistu. A. V. įsitikinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas balandžio 9 d. nutarime pagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. N62 -2854/2010, kadangi šioje nutartyje buvo išanalizuota specifinė teisinė situacija dėl administracinės atsakomybės taikymo bankrutuojančios įmones bankroto administratoriui. Vien ta aplinkybė, jog šioje byloje yra sprendžiamas bankroto administratoriaus administracinės atsakomybės klausimas dėl pastatų nepriežiūros, o administracinėje byloje Nr. N62 -2854/2010 atsakomybė bankroto administratoriui buvo taikyta už aplinkosaugos teisės pažeidimus, jokiais būdais neleidžia teigti, jog šių bylų aplinkybės yra visiškai skirtingos. Be to, apeliantas ir nenurodė, kokios būtent aplinkybės skiriasi. A. V. taip pat nurodo, kad nors apeliantas teigia, jog teismas skundžiamame nutarime nepagristai vertina, kad A. V. įvardino konkrečias bei objektyvias priežastis, dėl kurių jis neturi galimybės suremontuoti, rekonstruoti ar nugriauti statinį, kaip to reikalauja STR l.12.07:2004 5 skyriaus 30.5 punktas, tačiau vėlgi apeliantas nenurodė, kodėl A. V. nurodytos priežastys negali būti laikomos objektyviomis.
Šalies argumentai
A. V. pažymi, kad apeliantas teigia, jog pagal teisės aktus vienodos priemonės už statinio nepriežiūrą ar netinkamą priežiūrą taikomos statinių savininkams ir/ar naudotojams - tiek fiziniams, tiek juridiniam asmenims, įskaitant ir bankrutuojančias įmones, nežiūrint jų finansinės padėties. A. V. įsitikinimu, toks teisės normų aiškinimas negali būti laikomas pagrįstu vien dėl to, kad akivaizdžiai skiriasi veikiančios (ūkinę komercinę veiklą vykdančios, pelno siekiančios, pajamas gaunančios) ir bankrutuojančios (teismo pripažintos nemokia) įmonių teisinė ir ekonominė padėtis, statusas, tikslai, valdymo organai ir pan. A. V. įsitikinimu, apelianto pateikiamas teisės normų aiškinimas, taip pat prieštarauja teisingumo ir protingumo principams. Pasak A. V., visiškai suprantama ir pagrįsta, kad atsakomybė už statinių nepriežiūrą ar netinkamą priežiūrą yra taikoma statinių savininkams ir naudotojams (tiek fiziniams, tiek veiklą vykdantiems juridiniams asmenims), kurie statiniais naudojasi, gauna ar gali gauti iš statinių pelną (pvz. juos išnuomodami, parduodami ar pan.). Tačiau reikia pripažinti, kad situacija dėl atsakomybės taikymo bankrutuojančios įmonės bankroto administratoriui yra visiškai skirtinga. Bankrutuojanti įmonė yra teismo pripažinta nemokia, jos tikslas - atsiskaityti su kreditoriais. Pasak A. V., bankrutuojančios įmonės bankroto administratorius, nors įstatymo ir teismo nutarties pagrindu ir valdo bei naudoja bankrutuojančios įmonės turtą, tačiau pats bankroto administratorius nėra nei turto savininkas (turtas yra bankrutuojančios įmonės nuosavybė), nei jis gauna iš turto naudą. Atsiliepime taip pat pažymima, kad bankroto administratorius iš esmės yra bankrutuojančios įmones kreditorių priimtų nutarimų vykdytojas. A. V. nuomone, būtų neteisinga bausti bankroto administratorių už statinių nepriežiūrą, jeigu kreditoriai tai priežiūrai dėl vienokių ar kitokių priežasčių neskiria lėšų arba tų lėšų tiesiog nėra. Kita vertus, atsakomybės tokiu atveju taikymas leistų teigti, kad bankroto administratorius yra baudžiamas nesant jo kaltės - bankroto administratorius negali būti laikomas kaltu dėl to, jog įmonė tapo nemoki ir nebegalėjo/nebegali tinkamai prižiūrėti statinių, jog bankrutuojančioje įmonėje nėra lėšų statinių priežiūrai, jog bankrutuojančios įmonės kreditoriai tokių lėšų neskiria.
Pasak A. V., pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog byloje surinktų įrodymų pagrindu negalima daryti išvados, kad jis padarė administracinio teisės pažeidimo protokole jam inkriminuojamą neteisėtą veiką, todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento direktoriaus pavaduotojo K. K. 2013 m. sausio 16 d. nutarimas naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 189³ straipsnio 1 dalį nutrauktina (ATPK 250 str. 1 p.).
Apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad įrodymai yra vertinami pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone.
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį Nr. N9-990/2006).
Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta vienareikšmiškų, objektyvių ir neginčytinų įrodymų, jog A. V. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 189³ str. 1 d., todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 9 d. nutarimu pagrįstai patenkino A. V. skundą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento direktoriaus pavaduotojo K. K. 2013 m. sausio 16 d. nutarimą Nr. A11-19758-(1.1.50-AP2) panaikino bei bylą A. V. atžvilgiu pagal ATPK 189³ str. 1 d. nutraukė nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
ATPK 189³ str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už statinių techninės priežiūros taisyklėse numatytų priemonių netaikymą, kai yra pavojinga statinio deformacija ir griūties grėsmė. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento direktoriaus pavaduotojo K. K. 2013 m. sausio 16 d. nutarimu Nr. A11-19758-(1.1.50-AP2) A. V. pagal ATPK 189³ str. 1 d. nubaustas 1000 Lt bauda už tai, kad jis, būdamas pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkės UAB „U“ (duomenys pakeisti) bankroto administratoriaus UAB „Į“ (duomenys pakeisti) direktoriumi, 2012 m. gruodžio 20 d., apie 14 val., nevykdė šio pastato techninės priežiūros, nesuremontavo, nerekonstravo ir nenugriovė pastato, nesiėmė būtiniausių priemonių statinio techninei būklei pagerinti, statinio pavojingoms deformacijoms likviduoti, ko pasekoje pastatas yra fiziškai susidėvėjęs, kelia grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, tuo nevykdydamas STR 1.12.07:2004 „Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašas“ 5 skyriaus 30.5 punkto reikalavimų – suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinį, jeigu tolesnis jo naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2012-03-27 nutartimi UAB „U“ (duomenys pakeisti) buvo iškelta bankroto byla ir įmonės bankroto administratoriumi buvo paskirtas UAB „Į“ (duomenys pakeisti) (b. l. 11-13). Minėta nutartis įsiteisėjo ir UAB „U“ (duomenys pakeisti) bankrutuojančios įmonės statusą įgijo 2012-05-31. Iš 2012 m. spalio 11 d. bankrutuojančios UAB „U“ (duomenys pakeisti) kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 1 matyti, kad minėtos įmonės bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo yra A. V. (b. l. 19-38), t. y., kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, jam yra suteikti įgaliojimai atlikti visus Įmonių bankroto įstatyme numatytus veiksmus. Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 1 d. numatyta, kad bankrutuojančios įmonės administratorius – tai teismo paskirtas Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės arba Europos ekonominės erdvės valstybės pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėmis, (toliau – fizinis asmuo) ar Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, Lietuvos Respublikoje įregistruotas kitos valstybės narės juridinio asmens padalinys (filialas) (toliau – juridinis asmuo), turintis teisę teikti bankroto administravimo paslaugas ir šią teisę įgijęs šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų nustatyta tvarka; 3 d. numatyta, kad administratorius šio įstatymo nustatyta tvarka valdo, naudoja bankrutuojančios įmonės turtą ir juo, taip pat bankuose esančiomis šios įmonės lėšomis disponuoja (3 p.), užtikrina bankrutuojančios įmonės turto apsaugą (4 p.), vadovauja bankrutuojančios įmonės ūkinei komercinei veiklai (6 p.), gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoja ir atlieka būtinus bankroto proceso darbus (14 p.), organizuoja ir kontroliuoja pajamų, gautų valdant, naudojant ir disponuojant bankrutuojančios įmonės turtu, ir sąnaudų apskaitą, taip pat įmonės bankroto proceso metu teisės aktų nustatyta tvarka sudaro ir teikia metines finansines ataskaitas (balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą) (16 p.), šaukia kreditorių susirinkimus (17 p.) ir kt. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad A. V. yra laikytinas juridiniu bei faktiniu bankrutuojančios UAB „U“ (duomenys pakeisti) vadovu, todėl jis buvo atsakingas už teisės aktų, reglamentuojančių minėtos bankrutuojančios įmonės veiklą, laikymąsi ir yra tinkamas subjektas pagal ATPK 189³ str. 1 d.
Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, jog A. V. neįvykdė STR 1.12.07:2004 „Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašas“ 5 skyriaus 30.5 punkto reikalavimų – suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinį, jeigu tolesnis jo naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, tačiau pripažintina, kad jo veiksmuose nebuvo kaltės. Įmonių bankroto įstatymo 23 str. 5 p. yra numatyta, kad kreditorių susirinkimas turi teisę tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, ją keisti, nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką, taip pat tvirtinti įmonės turto pardavimo kainą ir įmonės bankroto proceso metu sudarytas metines finansines ataskaitas (balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą); 36 str. 2 d. numatyta, kad administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas, 36 str. 3 d. numatyta, kad bankroto administravimo išlaidas sudaro atlyginimas administratoriui, atlyginimas administratoriaus padėjėjui (padėjėjams), su darbo santykiais susijusios išmokos įmonės darbuotojams, kuriems būtina dalyvauti bankroto procese, išskyrus dalyvaujančius ūkinėje komercinėje veikloje, išlaidos įmonės auditui, turto įvertinimo, pardavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos. Prie bankroto administravimo išlaidų negali būti priskiriamos išlaidos, susijusios su ūkine komercine veikla. Bankroto administratorius pradeda disponuoti bankrutuojančios įmonės lėšomis tik po to, kai kreditorių susirinkimas patvirtina administravimo lėšų sąmatą.
Iš bylos medžiagos matyti, kad bankrutuojančios UAB „U“ (duomenys pakeisti) kreditorių susirinkimo, įvykusio 2012 m. spalio 11 d., metu administratorius pateikė informaciją, kad 2012-08-07 jis gavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo skyriaus pranešimą apie BUAB „U“ (duomenys pakeisti) priklausančio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, blogą būklę. Atsižvelgiant į tai, administratorius siūlė kreditorių susirinkimui jį įpareigoti kreiptis į įmones, atliekančias konservavimo darbus dėl pastatų suteikimo įkainių ir gavus komercinius pasiūlymus dėl pastato konservavimo darbų, kandidatūrą suderinti su kreditorių susirinkimo pirmininku, konservavimo darbų administravimo išlaidų sąmatą pateikiant tvirtinti kitam kreditorių susirinkimui. Kreditorių susirinkimas nutarė patvirtinti mėnesinę BUAB „U“ (duomenys pakeisti) administravimo išlaidų sąmatą bendrai 7000 Lt sumai, tame tarpe ir atlyginimas administratoriui, laikotarpiui nuo 2012-10-11 iki atskiro kreditorių susirinkimo nutarimo dėl administravimo išlaidų sąmatos pakeitimo priėmimo dienos; administravimo išlaidų sąmatą pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sutvarkymui tvirtinti atskirai; įpareigoti administratorių kreiptis į įmones, atliekančias konservavimo darbus dėl pastatų suteikimo įkainių ir gavus komercinius pasiūlymus dėl pastato konservavimo darbų, kandidatūrą suderinti su kreditorių susirinkimo pirmininku, konservavimo darbų administravimo išlaidų sąmatą pateikiant tvirtinti kitam kreditorių susirinkimui (b. l. 31-34). Iš bankrutuojančios AB „S“ (duomenys pakeisti) 2012-11-12 rašto, skirto UAB „U“ (duomenys pakeisti) bankroto administratoriaus UAB „Į“ (duomenys pakeisti) įgaliotam asmeniui A. V., matyti, kad BUAB „U“ (duomenys pakeisti) kreditorių susirinkimo pirmininkas BAB „S“ (duomenys pakeisti) informavo administratorių, jog pastato konservavimo klausimą reikėtų svarstyti tik tada, kai BUAB „U“ (duomenys pakeisti) turės finansinių galimybių atsiskaityti su rangovu už statinio konservavimo darbus. Taip pat pažymėjo, kad AB „S“ (duomenys pakeisti) yra bankrutuojanti bendrovė ir neturi galimybių skirti lėšų statinio konservavimo darbams atlikti (b. l. 41). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad iš šių aplinkybių matyti, jog BUAB „U“ (duomenys pakeisti) finansinių galimybių skirti lėšų pastato konservavimui neturi, o bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo A. V. ėmėsi veiksmų spręsti šią situaciją ir įvardino konkrečias bei objektyvias priežastis, dėl kurių jis neturi galimybės suremontuoti, rekonstruoti ar nugriauti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kaip to reikalauja STR 1.12.07:2004 5 skyriaus 30.5 punktas.
Šalies argumentai
Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad pagal teisės aktus vienodos priemonės už statinio nepriežiūrą ar netinkamą priežiūrą taikomos statinių savininkams ir/ar naudotojams - tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims, įskaitant ir bankrutuojančias įmones, nežiūrint jų finansinės padėties. Kaip pagrįstai nurodoma atsiliepime į apeliacinį skundą, bankroto administratorius iš esmės yra bankrutuojančios įmonės kreditorių priimtų nutarimų vykdytojas, todėl būtų neteisinga bausti bankroto administratorių už statinių nepriežiūrą, jeigu kreditoriai tai priežiūrai dėl vienokių ar kitokių priežasčių neskiria lėšų arba tų lėšų tiesiog nėra. Bankroto administratorius negali būti laikomas kaltu dėl to, jog įmonė tapo nemoki ir nebegalėjo ar nebegali tinkamai prižiūrėti statinių, jog bankrutuojančioje įmonėje nėra lėšų statinių priežiūrai, jog bankrutuojančios įmonės kreditoriai tokių lėšų neskiria.
Apelianto skunde nurodyti motyvai, kad A. V. bandė spręsti klausimą tik dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, konservavimo, tačiau visiškai nebuvo sprendžiama dėl kitų teisės aktų numatytų priemonių taikymo (remonto, rekonstrukcijos, nugriovimo), nepagrįsti, nes apylinkės teismo nagrinėjamu atveju nustatytos aplinkybės dėl bankrutuojančios įmonės finansinės padėties lemia visus bankroto administratoriaus galimus veiksmus (priemones), sprendžiant avarinės būklės pastato tvarkymo klausimus.
Įvertinus minėtas aplinkybes konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog A. V. veiksmuose nėra pagrindo konstatuoti esant visiems ATPK 189³ str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties elementams ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu pagrįstai nutraukė remiantis ATPK 250 straipsnio 1 punktu. Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 9 d. nutarimas, kuriuo patenkintas A. V. skundas, panaikintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento direktoriaus pavaduotojo K. K. 2013 m. sausio 16 d. nutarimas Nr. A11-19758-(1.1.50-AP2) ir administracinio teisės pažeidimo byla A. V. atžvilgiu pagal ATPK 189³ str. 1 d. nutraukta nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 9 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Juridinio skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.