Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

2017-05-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1-151-363/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2017-05-24
Bylos Nr.
1-151-363/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Irena Šeškauskienė
Kaltinamasis
V. Š.
Baudžiamoji byla Nr. 1-151-363/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22660-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.3; 1.1.8.12; 1.2.5.4.1; 2.12.1.4
PLUNGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 24 d.Plungė

Plungės rajono apylinkės teismo teisėja Irena Šeškauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-16861-17 ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kad kaltinamasis grasino nužudyti žmogų.

Tai yra, kaltinamasis V. Š. 2017-05-10 apie 20.10 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio su savo sugyventine J. A. konflikto metu, spyrė į kambario duris, grasino sugyventinę užmušti, sutalžyti jai galvą, dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, tokiu būdu grasino nužudyti nukentėjusiąją J. A..

Kaltinamasis V. Š. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Parodė, kad su sugyventine J. A. kartu gyvena 13 metų, augina sūnų D.. Šiuo metu su J. A. santykiai yra pašliję, ji yra padavusi į teismą dėl alimentų. Jis sutinka, kad privalo išlaikyti savo sūnų, bet ji prašo sumokėti alimentus už beveik visus kartu pragyventus metus, o jis su tuo nesutinka. Jis myli J. A. ir nori toliau su ja gyventi, tačiau J. kažkodėl su juo nesikalba. Su J. A. gyvena atskiruose kambariuose. 2017-05-10 apie 20 val., tikslaus laiko negali pasakyti, buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Buvo blaivus. Eilinį kartą su sugyventine susiginčijo, norėjo, kad ji atsisakytų alimentų ir jie toliau gražiai bendrautų, tačiau Jūratė užtrenkė prieš jį duris, tada jis stipriai spyrė į duris, neneigia, kad pagrasino ją užmušti ir sutalžyti galvą. Supranta, kad taip elgtis negalima. Pasižada niekada ateityje nebedaryti tokių dalykų. (b.l. 39-41)

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę įrodo ir kiti byloje surinkti duomenys.

Nukentėjusioji J. A. parodė, kad su V. Š. kartu gyvena 13 metų, tačiau susituokę nebuvo. Turi sūnų Deividą. Visus šiuos metus gyveno normaliai, tik sugyventinis V. Š. buvo ir yra mėgėjas išgerti, yra tinginys. Visus tuos 13 metų sugyventinis niekur nedirbo, ji viena išlaikė jų šeimą. Pastaruoju metu jie skiriasi ir mėnesį laiko gyvena atskiruose kambariuose. V. Š. yra pasidaręs agresyvus. Yra susitarę, kad gyvens atskirai, nes butas yra bendras, pirktas už paskolą ir priklauso jiems abiems. Nors ir yra susitarę, sugyventinis dažnai veržiasi į jos su sūnumi kambarį, reikalauja atsisakyti alimentų sūnaus išlaikymui. Greitai turėtų vykti teismo procesas. 2017-05-10 apie 20 val. visi buvo namuose. Kiekvienas buvo savo kambariuose, nes ji su V. Š. nebendrauja ir visiškai nenori jo matyti. V. Š. taip pat buvo savo kambaryje, buvo blaivus. Eilinį kartą įsiveržė į jos kambarį. Kambarį ji visada rakina, tačiau tuo metu nebuvo užrakintas, nes ėjo į virtuvę. V. Š. pradėjo vėl reikalauti, kad atsisakytų alimentų, reikalavo griežtu tonu, pakeltu balsu. Ji pasakė, kad jam reikia išlaikyti sūnų ir liepė jam išeiti lauk iš kambario. V. Š. buvo nusiteikęs labai agresyviai, akys paklaikusios, visas iš pykčio drebėjo. Kai jis jau buvo beveik išėjęs iš kambario, ji užtrenkė jam prieš akis duris, tada V. Š. visa jėga spyrė į duris ir garsiai išrėkė, kad ją užmuš, nužudys, kad sutalžys galvą. Kadangi ji matė, kad grasinimai gali būti realūs, tuoj paskambino į policiją ir policijos pareigūnai išvežė jį. Tikrai pastaruoju metu ji jo bijo, bijo, kad įsiverš į kambarį, kad ją sumuš ir panašiai. Prašo pripažinti ją nukentėjusiąja. (b.l. 19-22)

Iš 2017-05-10 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad J. A. pranešė apie įvykį ir parodė, kad 2017-05-10 apie 20.10 val. adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu sugyventinis V. Š. vieną kartą koja spyrė į kambario duris ir du kartus jai pagrasino, kad užmuš. Dėl to ji labai išsigando ir išsikvietė policiją. Visa tai matė jų vaikas D. Š., gim. (duomenys neskelbtini). Fizinio smurto prieš ją sugyventinis V. Š. nespėjo panaudoti, nes ji spėjo užsirakinti duris ir išsikviesti policiją. Butas, adresu (duomenys neskelbtini), tvarkingas, niekas nesugadinta. (b.l. 8-12)

Visų šių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimus, visuma patvirtina, kad kaltinamasis 2017-05-10 apie 20.10 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), grasino susidoroti su savo sugyventine J. A., spyrė į kambario duris, sakydamas, kad užmuš ją, nužudys, sutalžys jai galvą, dėl ko buvo realus pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, todėl ši kaltinamojo veika atitina BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.

BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia žodžiu, raštu, telefonu ar kitokia forma pranešant žmogui, kad jis gali būti nužudytas ar sunkiai sutrikdyta sveikata. Grasinimas gali būti išsakytas tiek nukentėjusiajam tiesiogiai, tiek ir per kitus asmenis ar viešus pasisakymus. Svarbu yra tai, jog grasinimas būtų realus, duodantis pagrindą manyti, kad jis gali būti realizuotas.

Nagrinėjamu atveju kaltinamojo grasinimas buvo realus, nes kaltinamasis buvo agresyvus, visa jėga spyrė į duris, kaip nurodė nukentėjusioji, kaltinamojo akys buvo paklaikusios, jis visas iš pykčio drebėjo, garsiai rėkė, kad užmuš ją, nužudys, sutalžys jai galvą, todėl buvo reali fizinio susidorojimo baimė. Nukentėjusioji buvo išsigandusi, jai buvo realus pagrindas manyti, jog grasinimas gali būti įvykdytas, pats kaltinamasis pripažino, kad grasino sugyventinę užmušti, sutalžyti jai galvą. Jeigu nukentėjusioji kvietė policijos pareigūnus, vadinasi buvo realus pagalbos poreikis.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintinas jo nuoširdus prisipažinimas ir gailėjimasis padarius nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, bausmės skyrimo ypatumais, numatytais BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse, esant atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, nesant jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kaltinamasis neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba. Įvertinus kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis bei padarytos veikos pavojingumą, kad padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, į tai, kad už padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 145 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimui numatytos alternatyvios bausmės, teismo manymu, bausmės tikslai, įvardyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bei teisingumo principas dar gali būti pasiekti kaltinamajam paskyrus laisvės apribojimo bausmę.

Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 ir 7 dalimis, prokuroro prašymu, kaltinamasis įpareigotinas 4 mėnesius nevartoti alkoholinių gėrimų ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Kaltinamasis buvo sulaikytas nuo 2017-05-10 iki 2017-05-11, todėl kardomojo kalinimo (suėmimo) terminas įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 66 straipsnis).

Pradėjus vykdyti bausmę, kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant 4 (keturis) mėnesius nevartoti alkoholių gėrimų ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę sumažintą bausmę – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant 4 (keturis) mėnesius nevartoti alkoholinių gėrimų ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti dvi paras jo laikinojo sulaikymo laiką nuo 2017-05-10 iki 2017-05-11, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti V. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę Plungės rajono apylinkės teismui paduoti prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Tokiu atveju bylos nagrinėjimas teisme bus privalomai rengiamas, tačiau nagrinėsiantis bylą teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytu bausmės dydžiu, galės paskirti bet kokią kitą sankcijoje numatytą bausmę.

Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsnyje nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja (parašas) Irena Šeškauskienė