Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. A. apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. A. ieškinį atsakovui S. A. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, vaiko išlaikymo priteisimo ir gyvenamosios vietos nustatymo, santuokos metu įgyto turto padalijimo, išvadą byloje duodanti institucija – Širvintų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas į teismo posėdžius neatvyko, šaukimus ir procesinius dokumentus priimti atsisakė, atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovo atstovas apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti, ieškovė ir jos atstovė - prašė atmesti. Teismo posėdyje CPK 314 straipsnio tvarka buvo priimti ir ištirti šalių pateikti nauji įrodymai: Vilniaus miesto nakvynės namų filialo raštas ir mokėjimo nurodymas, 2005-08-17 baudos mokėjimo nurodymas, PVM sąskaitos-faktūros ŠAV Nr.000894 ir Nr.000954 (b.l. 131-135), skelbimai dėl automobilių pardavimo, Nekilnojamojo turto ekspertizės aktas, 21 foto nuotrauka, Širvintų rajono 1-ojo notarų biuro raštas, išrašas iš S. A. medicininių dokumentų, pažyma-sąskaita apie automobilio pardavimą, Buto nuomos sutartis, Pažyma apie S. A. personalinės įmonės sumokėtas valstybinio socialinio draudimo įmokas, S. A. personalinės įmonės Metinės pelno mokesčio deklaracijos, 1999-08-18 Pastatų pirkimo-pardavimo sutartis, 2000-01-19 Pastatų dovanojimo sutartis, 2000-04-04 Pastatų dovanojimo sutartis, 2006-05-04 Pirkimo-pardavimo sutartis, PVM sąskaita-faktūra MAC Nr.0002152, pinigų priėmimo kvitas SSA Nr.1934351, 2007-11-07 Žemės sklypų dovanojimo sutartis, Transporto priemonės registracijos liudijimas, Pažyma apie transporto priemonės registraciją.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo S. A. apeliacinio skundo ribose: apeliantas pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia dalyse dėl išlaikymo vaikui priteisimo ir dėl turto padalijimo.

Atsakovas S. A., apeliacinės instancijos teismo prašydamas panaikinti Širvintų rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 13 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo vaikui priteisimo, nurodo, kad iš atsakovo priteista 500 Lt kas mėnesį mokėtina suma šalių dukters išlaikymui jam yra per didelė, nes atsakovas yra bedarbis, jo įmonės veikla sustabdyta. Apeliaciniame skunde apeliantas iš esmės neneigia savo pareigos išlaikyti dukrą, o ginčija priteisto išlaikymo dydį. Tačiau apelianto argumentai dėl priteisto išlaikymo dydžio nesudaro pagrindo teismo sprendimo dalies dėl išlaikymo priteisimo panaikinimui ar pakeitimui.

CK 3.192 straipsnis reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Vertinant konkrečioje byloje nurodytas faktines aplinkybes, reikia ne tik laikytis teisės normose, reglamentuojančiose vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigas, išdėstytų reikalavimų, bet ir vadovautis kitais civiliniame kodekse įtvirtintais principais, tarp kurių ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai bei CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje nurodytų normų nepažeidė.

Ieškovė V. A., prašydama priteisti iš atsakovo S. A. jų nepilnametės dukters S. A. (gimusios (duomenys neskelbtini), (b.l. 9)) išlaikymą, mokamą 500 Lt dydžio kasmėnesinėmis išmokomis, nurodė tokias aplinkybes – dukra gyvena kartu su motina (ieškove) ir ja rūpinasi ieškovė, mergaitė lanko (duomenys neskelbtini) pagrindinę mokyklą, todėl jai reikalinga nemažai įvairių mokymosi priemonių (sąsiuvinių, papildomų vadovėlių, pratybų, žodynėlių, piešimui reikmenų, mokyklinės aprangos ir pan.), dėl trumparegystės mergaitė nešioja akinius, geria vitaminus ir maisto papildus akių stiprinimui, paauglė greitai vystosi ir auga, todėl jai reikia dažnai pirkti drabužius bei avalynę, įvairų maistą. Ieškovė nurodė, kad dukters S. A. išlaikymui mėnesiui reikalinga ne mažesnė nei 1127 Lt suma, kurią sudaro tokios išlaidos: 700 Lt maistui (5 Lt per dieną užkandžiams mokykloje ir 20 Lt vienos dienos maitinimuisi), 250 Lt drabužiams, 30 Lt higienos prekėms, 20 Lt mokyklinėms reikmėms, 75 Lt vaikui tenkanti buto išlaikymo dalis, 20 Lt mobiliojo telefono sąskaitai, 32 Lt kaupiamojo gyvybės draudimo mėnesinei įmokai (b.l. 1-5). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškovės nurodytas aplinkybes, ieškovės reikalavimą patenkino visiškai, konstatavęs, kad ieškovės nurodyta suma, skirta mergaitės išlaikymui vienam mėnesiui, yra reikalinga ir protinga, nes mergaitė yra paauglė, lanko mokyklą. Apeliantas, kaip jau minėta, iš esmės nesutinka tik su iš jo priteisto išlaikymo dydžiu (500 Lt) ir apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismo priteistas išlaikymo dydis jam yra per didelis, nes teismas neatsižvelgė į atsakovo sunkią turtinę padėtį. Pažymėtina, kad apeliantas, nesutikdamas su priteisto išlaikymo dydžiu, neginčija aplinkybės, jog S. A. reikalingas bendras 1000 Lt dydžio išlaikymas per mėnesį, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad mergaitei reikalingas 1000 Lt dydžio išlaikymo dydis per mėnesį yra pagrįstas, protingas ir įrodytas pakankamais ir nenuginčytais įrodymais.

Iš skundžiamo sprendimo matyti, jog pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nepilnametės S. A. tėvai gali kas mėnesį suteikti reikalingą 1000 Lt dydžio išlaikymą mergaitei, nes jie turi savo įmones, nekilnojamojo turto ir gauna pajamų. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apelianto argumentu, kad teismas šias išvadas padarė be pakankamų įrodymų, t.y. neturėdamas duomenų apie atsakovo įmonės veiklą, gaunamas pajamas. Tačiau aplinkybė, kad apelianto įmonės veikla sustabdyta ir jis yra bedarbis, nėra įrodyta ir nesudaro pakankamo pagrindo mažinti priteisto išlaikymo dydį (be to apelianto nurodytos aplinkybės dėl jo įmonės veiklos sustabdymo ir neturėjimo darbo byloje yra prieštaringos). CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Aiškinant ir taikant šias nuostatas, reglamentuojančias nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nustatymą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi vieningos praktikos, kad orientaciniai kriterijai, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Šiuo metu minimali mėnesio alga yra 800 Lt (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-12-17 nutarimas Nr.1368). Taigi pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovo 500 Lt dydžio išlaikymą, nuo šios taisyklės nenukrypo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kodėl jis negali susirasti darbo, kad turėtų galimybę tinkamai išlaikyti nepilnametį vaiką. Byloje nenustatyta ir apeliantas nepaneigė, kad jis būtų riboto darbingumo dėl sveikatos ar kitų objektyvių priežasčių. Todėl teisėjų kolegija atsakovo motyvą, kad jis yra bedarbis, vertina tik kaip atsakovo siekį išvengti išlaikymo mokėjimo nepilnametei dukrai (CPK 185 str., CK 1.5 str.), nes visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (CK 3.3 str.), ir tai negali būti pagrindu mažinti teismo nustatytą išlaikymo dydį. Taip pat pažymėtina, jog tėvai yra atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovas S. A. pats pasirinko savo gyvenimo būdą, todėl jo teiginys, kad jis neturi pakankamai lėšų išlaikyti nepilnametę dukterį, neatleidžia jo visiškai nuo šios pareigos vykdymo.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovo S. A. išlaikymą nepilnametei dukrai S. A. po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, atsižvelgė į nepilnamečio vaiko interesus ir poreikius, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, todėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 13 d. sprendimas dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo.

Atsakovas S. A. apeliacinės instancijos teismo taip pat prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo. Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, kad teismas nepagrįstai nukrypo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir turtą padalijo aiškiai nelygiomis dalimis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje dalyje apelianto argumentai iš esmės yra pagrįsti ir sudaro pagrindą skundžiamam teismo sprendimui šioje dalyje panaikinti.

Įstatyme nustatyta, kad teismas, nutraukdamas santuoką, be kitų privalomai spręstinų klausimų, turi išspręsti ir sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 str., 3.62 str. 3 d.). Nagrinėjamoje byloje sutuoktiniai A. bendru susitarimu turto nepasidalijo, todėl šiuo klausimu turėjo priimti sprendimą šalių santuokos nutraukimo bylą nagrinėjęs teismas, kas ir buvo padaryta skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu. Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo klausimus reglamentuoja CK trečiosios knygos III dalies VIII skyriaus normos (CK 3.116-3.129 str.).

Pirmosios instancijos teismas šalių santuokoje įgytą turtą padalijo tokiu būdu: ieškovei V. A. priteisė sandėlį (566 Lt vertės), kavinę (13543 Lt vertės), (duomenys neskelbtini) 100 procentų akcijų (100 vnt. 100 Lt už kiekvieną), iš viso turto už 24109 Lt; atsakovui S. A. priteisė priekabą (2500 Lt vertės) ir S. A. personalinę įmonę, iš viso turto už 2500 Lt, be to teismas atsakovui asmenine nuosavybe pripažino automobilį AUDI4 AVANT ((duomenys neskelbtini)). Teismas nurodė, kad ieškovei priteisiama didesnė turto dalis, nes su ja lieka gyventi nepilnametis vaikas, kurio atsakovas neišlaikė ir neišlaiko, dėl ko susidarė 14400 Lt išlaikymo įsiskolinimas, tačiau ieškovė įsiskolinimo atsisakė atsakovo naudai. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad atsakovas realizavo du santuokos metu įgytus automobilius. Remdamasis S. A. personalinės įmonės Metine pelno mokesčio deklaracija (b.l. 93-96), teismas konstatavo, jog atsakovo vardu registruota personalinė įmonė vykdo veiklą, todėl ją priteisė atsakovui, o ieškovei priteisė visas (duomenys neskelbtini) akcijas, nes šios įmonės veiklą vykdo ieškovė. Taip pat teismas, remdamasis ieškovės pateiktais ir teismo išsireikalautais Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašais (b.l. 26-36, 68-73), nurodė, jog šalims asmeninės nuosavybės teise priklauso turtas, kuris yra jiems padovanotas ar pan., todėl jo teismas tarp šalių nedalijo.

Atsakovas apeliaciniame skunde su tokiu santuokinio turto paskirstymu nesutinka ir nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, neturėdamas duomenų apie atsakovo individualios įmonės veiklą, neveikiančią įmonę priteisė atsakovui, o ieškovei priteisė pelningai veikiančią bendrovę; ieškovei priteisdamas kavinę ir sandėlį, teismas nesivadovavo šių objektų realia rinkos verte, kuri yra žymiai didesnė, nei nurodyta VĮ Registrų centro; teismas nenagrinėjo ieškovei padovanoto turto padalijimo klausimo; teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovas automobilį MERCEDES BENZ pardavė už 8000 Lt ir šias lėšas panaudojo tik savo poreikiams, dėl to sumažino atsakovo turto dalį, kadangi atsakovas šį automobilį pardavė už 1000 Lt ir lėšas panaudojo šeimos reikmėms. Šiems teiginiams patvirtinti atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė įrodymus: nuotraukas, nekilnojamojo turto (kavinės) ekspertizės aktą, sąskaitą apie automobilio MERCEDES BENZ pardavimą, pažymą apie S. A. personalinės įmonės sumokėtas valstybinio socialinio draudimo įmokas, įmonės Metines pelno mokesčio deklaracijas, pastatų, žemės sklypų pirkimo-pardavimo ir dovanojimo sutartis ir kt. Šie apelianto pateikti įrodymai, teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl pirmosios instancijos teismo išvadų turto padalijimo dalyje nepagrįstumo prieštarauja ieškovės nurodytoms aplinkybėms. Dėl to teismo sprendimas dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalijimo negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, kadangi nebuvo atskleista bylos esmė ir neišaiškintos visos bylai reikšmingos aplinkybės.

Atkreiptinas dėmesys, kad šioje byloje dalijamas turtas, kurį šalys įsigijo iki bylos iškėlimo dienos. Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 str.). Tai reiškia, kad turėtų būti nustatytos pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančios dalijamo turto rinkos kainos, nes tik įsiteisėjus teismo sprendimui pasibaigs bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas šalių dalijamo turto vertę ir būdą iš esmės rėmėsi tik ieškovės prašymu, praktiškai neatsižvelgdamas į tai, jog byloje vienodai turėtų būti ginamos ir atsakovo teisės bei teisėti interesai, nepriklausomai nuo to, kad pastarasis nepateikė nei atsiliepimo į ieškinį, nei dalyvavo teismo posėdyje. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, dalindamas šalių santuokoje įgytą turtą, pažeidė sutuoktinių lygiateisiškumo principą, nes ieškovei skyrė turto už 24109 Lt, o jam – tik 2500 Lt sumai. Tokie apelianto argumentai yra pagrįsti, nes teismo išvados šioje dalyje nėra pakankamai motyvuotos ir pagrįstos. Pažymėtina, jog teismas visiškai nepagrįstai svariu argumentu, dalijant santuokoje įgytą turtą, pripažino ieškovės atsisakymą nuo vaiko išlaikymo įsiskolinimo, kurį prieš tai konstatavo esant neįrodytą, nes toks išlaikymo įsiskolinimo atsisakymas „atsakovo naudai“ yra teisiškai nepagrįstas bei nesudaro pagrindo skirti didesnę santuokinio turto dalį vienam iš sutuoktinių.

CK 3.117 straipsnyje yra įtvirtintas sutuoktinių bendro turto dalių lygybės principas. CK 3.123 straipsnio 1 dalis leidžia nukrypti nuo šio principo įstatyme numatytais atvejais: atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį ar kitas svarbias aplinkybes. CK 3.123 straipsnyje pateikiamas aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali pripažinti svarbiomis ir kitas aplinkybes, sudarančias pakankamą pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo. Tačiau nukrypstant nuo šio principo svarbu vadovautis tokiomis aplinkybėmis, kad toks nukrypimas būtų pagrįstas ne tik įstatymu, bet ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 str. 4 d.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju byloje nepakankamai išaiškintos faktinės aplinkybės ir pateikti įrodymai, sudarantys pakankamą pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Todėl šias aplinkybes teismas privalo aiškintis (CPK 376 str.).

Dėl nurodytų aplinkybių neišaiškinimo ir neįvertinimo byla dalyje dėl šalių santuokoje įgyto turto padalinimo grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į tai, jog byla dalyje yra grąžinama nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas nesprendžia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo – šis klausimas spręstinas galutinai išnagrinėjus bylą, todėl teismo sprendimas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo dalyje naikintinas ir perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Širvintų rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 13 d. sprendimą pakeisti:

Panaikinti sprendimą dalyje, kurioje teismas padalijo santuokos metu įgytą turtą ir ieškovei V. A. asmeninės nuosavybės teise priteisė sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), vertė - 566 Lt, kavinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), vertė - 13 543 Lt, (duomenys neskelbtini) paprastųjų vardinių akcijų 100 procentų 100 vnt. akcijų 100 Lt už kiekvieną, viso turto už 24109 Lt, atsakovui S. A. asmeninės nuosavybės teise priteisė 1997 m. gamybos priekabą ((duomenys neskelbtini)), vertė – 2 500 Lt, ir S. A. PĮ, kodas (duomenys neskelbtini), viso turto už 2500 Lt, automobilį AUDI A4 AVANT (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) pripažino atsakovo asmenine nuosavybe, priteisė V. A. iš S. A. 126 Lt žyminio mokesčio už santuokos nutraukimą, priteisė iš S. A. valstybei 75 Lt žyminio mokesčio už turto padalijimą, 180 Lt už išlaikymo priteisimą ir 36,30 Lt pašto išlaidų, viso 291,30 Lt, ir šiose dalyse bylą perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.