Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdo Petro Meidaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 2 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 str. 2 d. (sistemingas I. D. bauginimas) ir nubaustas laisvės atėmimu 2 metams;

- pagal BK 181 str. 1 d. (I. D. turto prievartavimas) ir nubaustas laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams;

- pagal BK 145 str. 1 d. (grasinimas nužudyti A. J.) ir nubaustas laisvės atėmimu 2 metams;

- pagal BK 181 str. 1 d. (A. J. turto prievartavimas) ir nubaustas laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams;

- pagal BK 181 str. 1 d. (I. D. turto prievartavimas) ir nubaustas laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams;

- pagal BK 145 str. 1 d. (grasinimas nužudyti J. S.) ir nubaustas laisvės atėmimu 2 metams 2 mėnesiams;

- pagal BK 181 str. 1 d. (J. S. turto prievartavimas) ir nubaustas laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams;

- pagal BK 145 str. 1 d. (grasinimas nužudyti B. V.) ir nubaustas laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams;

- pagal BK 145 str. 1 d. (grasinimas nužudyti L. D.) ir nubaustas laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams;

- pagal BK 181 str. 1 d. (L. D. turto prievartavimas) ir nubaustas laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams.

Pagal BK 63 str. 1, 4 d., šios bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir nuteistajam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 9 mėnesiams.

Pagal BK 64 str. 1, 4 d., ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Panevėžio apygardos teismo 2012-03-30 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir R. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 metų 6 mėnesiams.

Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo skundžiamo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2012-07-02. Į paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 63 str. 9 d., įskaityta bausmė, atlikta pagal Panevėžio apygardos teismo 2012-03-30 nuosprendį.

Iš R. M. nukentėjusiajai I. D. priteista 2000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

1) laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 30 d. iki 2012 m. vasario 16 d., naudodamas psichinę prievartą ir grasinimus, sistemingai terorizavo (duomenys neskelbtini) prokuratūros prokurorę I. D., t. y. 2011 m. lapkričio 30 d., būdamas (duomenys neskelbtini) areštinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), parašė laišką (duomenys neskelbtini) prokuratūros prokurorei I. D., kuriame grasindamas nupjauti galvą, rankas ir kojas, ištraukti vidaus organus, tiesiogiai grasino ją ir jos šeimos narius nužudyti už tai, kad „parašė pareiškimą ir 2011-11-28 buvo teisme“, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti tiesiogiai ar per kitus asmenis ir šį laišką, ne vėliau kaip 2011 m. gruodžio 1 d., tiksliai nenustatytu laiku, išsiuntė į (duomenys neskelbtini) prokuratūrą, esančią (duomenys neskelbtini); 2011 m. gruodžio 2 d., būdamas (duomenys neskelbtini) areštinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), parašė laišką (duomenys neskelbtini) prokuratūros prokurorei I. D., kuriame grasindamas lėtai ir skausmingai nužudyti – nupjauti galvą, išdeginti akis, nupjauti, rankas, kojas, pirštus, tiesiogiai grasino ją ir jos šeimos narius nužudyti už tai, kad nukentėjusioji jį „labai nuvylė“ ir jis yra „labai supykęs“, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti tiesiogiai ar per kitus asmenis ir šį laišką, ne vėliau kaip iki 2011 m. gruodžio 5 d., tiksliai nenustatytu laiku, išsiuntė į (duomenys neskelbtini) prokuratūrą, esančią (duomenys neskelbtini); 2011 m. gruodžio 19 d., būdamas (duomenys neskelbtini) ligoninėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), parašė laišką (duomenys neskelbtini) prokuratūros prokurorei I. D., kuriame grasindamas nupjauti galvą ir kitas kūno dalis, ištraukti vidaus organus, tiesiogiai grasino ją nužudyti už tai, kad nukentėjusioji nepervedė į Šiaulių tardymo izoliatorių jam pinigų – 2000 Lt, bei reikalaudamas jį apklausti įtariamuoju vagysčių, plėšimų ikiteisminiuose tyrimuose, perduoti šiais bylas teismui, kad jis būtų nuteistas, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti tiesiogiai ar per kitus asmenis ir šį laišką 2011 m. gruodžio 20 d. išsiuntė į (duomenys neskelbtini) prokuratūrą, esančią (duomenys neskelbtini);

2) 2011 m. lapkričio 30 d., (duomenys neskelbtini) areštinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), parašytu ir į (duomenys neskelbtini) prokuratūrą prokurorei I. D. ne vėliau kaip 2011 m. gruodžio 1 d. išsiųstu laišku, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai savo naudai vertė I. D. perduoti turtą – iki 2011 m. gruodžio 10 d. į Šiaulių tardymo izoliatoriaus sąskaitą pervesti jam 5000 litų;

3) 2011 m. gruodžio 2 d., būdamas (duomenys neskelbtini) areštinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), parašytu ir į (duomenys neskelbtini) prokuratūrą prokurorei I. D. išsiųstu laišku, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai savo naudai vertė I. D. perduoti turtą – iki 2011 m. gruodžio 10 d. į Šiaulių tardymo izoliatoriaus sąskaitą pervesti jam 2000 litų.

4) 2011 m. lapkričio 30 d., būdamas (duomenys neskelbtini) areštinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), parašė laišką buvusiam (duomenys neskelbtini) vyriausiajam prokurorui A. J., kuriame grasindamas išlupti akis, nupjauti ausis ir ištraukti vidaus organus, tiesiogiai grasino jį nužudyti už tai, kad jam pavaldi prokurorė I. D. „padarė klaidą“, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti, tiesiogiai ar per kitus asmenis ir šį laišką, ne vėliau kaip 2011 m. gruodžio 1 d., tiksliai nenustatytu laiku, išsiuntė į (duomenys neskelbtini) prokuratūrą, esančią (duomenys neskelbtini);

5) 2011 m. lapkričio 30 d., būdamas (duomenys neskelbtini) areštinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), parašytu ir į (duomenys neskelbtini) prokuratūrą, buvusiam (duomenys neskelbtini) vyriausiajam prokurorui A. J. ne vėliau kaip 2011 m. gruodžio 1 d. išsiųstu laišku, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai savo naudai vertė A. J. perduoti turtą – iki 2011 m. gruodžio 15 d. į Šiaulių tardymo izoliatoriaus sąskaitą atsiųsti jam 5000 litų.

6) 2011 m. gruodžio 13 d., būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), parašė laišką (duomenys neskelbtini) prokuratūros prokurorei J. S., kuriame grasindamas nupjauti galvą, ištraukti vidaus organus, tiesiogiai grasino ją nužudyti už tai, kad ji palaikė valstybinį kaltinimą baudžiamojoje byloje, kurioje teismo nuosprendžiu kaltu buvo pripažintas neįvardintas asmuo, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti tiesiogiai ar per kitus asmenis ir šį laišką 2011 m. gruodžio 13 d. išsiuntė į (duomenys neskelbtini) prokuratūrą, esančią (duomenys neskelbtini);

7) 2011 m. gruodžio 13 d. Šiaulių tardymo izoliatoriuje parašytu ir į (duomenys neskelbtini) prokuratūrą prokurorei J. S. išsiųstu laišku, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai savo naudai vertė J. S. perduoti turtą – iki 2011 m. gruodžio 20 d. į Šiaulių tardymo izoliatoriaus sąskaitą pervesti jam 2000 litų;

8) 2012 m. vasario 14 d., būdamas Kauno tardymo izoliatoriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), parašė laišką (duomenys neskelbtini) teismo teisėjui B. V., kuriame grasindamas nupjauti galvą, išdurti akis, paleisti žarnas, tiesiogiai grasino nužudyti B. V. ir jo šeimą už tai, kad šis teisėjas, vykdydamas savo pareigas, priėmė sprendimą gražinti dukrą L. S., ir šį laišką 2012 m. vasario 16 d. išsiuntė į (duomenys neskelbtini) teismą, esantį (duomenys neskelbtini);

9) 2012 m. vasario 17 d., būdamas Kauno tardymo izoliatoriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), parašė laišką (duomenys neskelbtini) teismo teisėjai L. D., kuriame grasindamas nupjauti galvą, paleisti žarnas, išlupti ar išdurti akis, nupjauti atskiras kūno dalis, tiesiogiai grasino nužudyti teisėją L. D. ir jos šeimą už tai, kad teisėja, jo manymu, neteisingai nuteisė neįvardintą asmenį, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti tiesiogiai ar per kitus asmenis ir 2012 m. vasario 17 d. šį laišką išsiuntė į (duomenys neskelbtini) teismą, esantį (duomenys neskelbtini);

10) 2012 m. vasario 17 d. Kauno tardymo izoliatoriuje parašytu ir į (duomenys neskelbtini) teismą teisėjai L. D. išsiųstu laišku, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai savo naudai vertė L. D. perduoti turtą – iki 2012 m. vasario 25 d. į Marijampolės pataisos namus atsiųsti jam 5000 litų.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašo apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Nuteistasis apylinkės teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių, veikų įrodytumo ir jų kvalifikavimo neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. prasme, skundžiamo nuosprendžio teisingumo ir pagrįstumo šioje dalyje netikrina.

Dėl neturtinės žalos nukentėjusiajai I. D.

BPK 44 str. 10 d. numatyta, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę ne tik reikalauti, kad būtų nustatytas bei teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, tačiau ir gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą, t. y. nukentėjusysis turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą, o teismas turi šią teisę ginti. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 1 ir 2 d. nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo <...>. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę <...> bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal CK 6.263 str. 2 d., asmeniui, turtui padarytą žalą, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti už ją atsakingas asmuo.

Šioje byloje apeliantas mano, kad apylinkės teismas nustatė ir iš jo nukentėjusiajai I. D. priteisė per didelę sumą (2000 litų) neturtinei žalai atlyginti. Pažymėtina, kad šio savo apeliacinio skundo teiginio apeliantas visiškai nemotyvuoja – jis paprasčiausiai nurodo, kad priteista suma yra tiesiog per didelė. Su tuo kolegija nesutinka.

Iš bylos matyti, kad apeliantas prieš nukentėjusiąją padarė ne vieną, o kelias nusikalstamas veikas. Atvirai grasinančio pobūdžio laiškus nuteistasis jai siuntinėjo pakankamai ilgą laikotarpį, taip neabejotinai sukeldamas nukentėjusiajai stiprų emocinį šoką, rimtus dvasinius išgyvenimus, baimę, kad grasinimai iš tiesų gali būti realūs ir gali būti įvykdyti. Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusioji buvo pareiškusi gerokai didesnį civilinį ieškinį jos patirtai neturtinei žalai atlyginti, tačiau įvertinęs įstatymo reikalavimus atsižvelgti į reikšmingas tokios žalos nustatymui aplinkybes, pirmos instancijos teismas ją sumažino 10 kartų. Kolegijos vertinimu, apylinkės teismas šiuo atveju nors ir labai glaustai motyvavo savo sprendimą, tačiau įstatymo nuostatas taikė tinkamai, nustatydamas nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydį teisingai įvertino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Priteista 2000 litų suma yra reali ir teisinga, mažinti ją kolegija nemato jokio reikalo ir pagrindo.

Dėl bausmių skyrimo

BK 54 str. 1 d. įtvirtinta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją <...>. To paties straipsnio 2 d. nustato, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei ją sunkinančias aplinkybes ir kitas teisingos bausmės paskyrimui svarbias aplinkybes. Pagal BK 27 str. 1 d. recidyvistu laikomas asmuo, kuris, būdamas teistu už tyčinio nusikaltimo padarymą ir neišnykus teistumui už jį ar jo nepanaikinus, vėl padarė vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, o BK 56 str. 1 d. sakoma, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę.

Skirdamas R. M. bausmes už atskiras nusikalstamas veikas apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad atsižvelgia į visas bylos aplinkybes ir jas, turinčias įtakos bausmės individualizavimui, glaustai išdėstė. Be to, kas nurodyta teismo nuosprendyje, matyti, jog R. M. padarė 10 tyčinių nusikaltimų, iš kurių 4 yra nesunkūs, o 6 apysunkiai. Visi nusikaltimai baigti. R. M. nuteistas 17 kartą, naujus tyčinius nusikaltimus padarė būdamas laisvės atėmimo vietose – taigi, jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, todėl jis, BK 27 str. prasme, yra recidyvistas. Iš pataisos namų pateiktos charakteristikos matyti, kad laisvės atėmimo vietoje jis charakterizuojamas neigiamai, kaip konfliktiška, linkusi meluoti, ne visada teigiamai reaguojanti į auklėjamojo pobūdžio pastabas, nemotyvuota keistis, linkusi pažeisti vidaus tvarkos taisykles ir turinti stiprią priklausomybę narkotinėms medžiagoms asmenybė (1 t., 193–195 b.l.). Būtina pažymėti ir tai, kad teisiamojo posėdžio apylinkės teisme metu R. M. savo elgesio nevertino niekaip, posėdyje dalyvavusių nukentėjusiųjų neatsiprašė, o vietoje to žadėjo toliau rašyti tokio paties turinio laiškus (2 t., 141–143 b.l.). Įvertinęs visa tai apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad visos šios aplinkybės apeliantą charakterizuoja kaip neigiamą ir pakankamai pavojingą visuomenei asmenybę bei rodo, kad nuteistasis išvadų iš ankstesnių savo teistumų nedaro, nesitaiso, jis yra linkęs daryti nusikaltimus ir akivaizdžiai bei gana ciniškai demonstruoja savo nenorą taisytis ateityje. Šiuo metu manyti, kad savo rūšimi švelnesnės bausmės paveiks jį taip, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, nėra jokio pagrindo. Tokiu būdu apylinkės teismas visiškai pagrįstai už atskirus nusikaltimus parinko pačią griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą.

Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, apylinkės teismas pripažino, kad yra R. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 str. 1 d. 2 p. (prisipažinimas padarius nusikaltimus ir nuoširdus gailestis dėl padarytų nusikaltimų), į šią aplinkybę atsižvelgė nustatydamas už atskirus nusikaltimus pagal BK 145 str. 2 d. ir 181 str. 1 d. paskirtų laisvės atėmimo bausmių dydžius ir pagrįstai už BK 181 str. 1 d. numatytų nusikaltimų padarymą skyrė R. M. bausmes, mažesnes už šios teisės normos sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį, o už BK 145 str. 2 d. – bausmę, atitinkančią šioje teisės normos sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, tokios apeliantui paskirtos bausmės iš esmės yra teisingos.

Tačiau, BK 145 str. 1 d. sankcijoje numatyta maksimali laisvės atėmimo bausmė yra 2 metai. Teismas šios ribos negalėjo viršyti. Tuo tarpu iš nuosprendžio gi matyti, kad už grasinimus nužudyti J. S., B. V. ir L. D. apeliantui paskirta griežtesnė laisvės atėmimo bausmė nei 2 metai. Taip buvo akivaizdžiai pažeistas BK 54 str. 1 d. reikalavimas. Todėl ši skundžiamo nuosprendžio dalis keičiama BPK 328 str. 1 ir 2 p. numatytais pagrindais dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai apeliantui paskirtos bausmės. Skirdamas naujas bausmes R. M. pagal BK 145 str. 1 d., apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į skundžiamame nuosprendyje nurodytus bausmės paskyrimo motyvus, nuteistojo asmenybę, nevienkartinius jo teistumus, o taip pat į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, ir mano, kad už šias veikas jam skirtina griežtesnė bausmė, nei jos vidurkis.

Dėl bausmių subendrinimo ir atliktos bausmės įskaitymo

Nuteistasis R. M. prašo į galutinę subendrintą bausmę įskaityti jo nuo 2008 m. rugsėjo 11 d. atliktą bausmę. Tačiau, šis jo prašymas iš esmės jau yra išspręstas skundžiamu teismo nuosprendžiu.

Iš jo matyti, kad subendrindamas bausmes už jo nusikaltimus 2011 m. lapkričio 30 d. – 2012 m. vasario 16 d. laikotarpiu, apylinkės teismas teisingai vadovavosi BK 63 str., t.y. jam paskirtas bausmes bendrino iš dalies jas sudedant. Tačiau taip subendrintą 4 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę bendrindamas su 2012-03-30 Panevėžio apygardos teismo priimtu nuosprendžiu (2 t., 85 – 86 b.l.), apylinkės teismas netinkamai vadovavosi BK 64 str., nes, kaip jau minėta, nusikaltimus, už kuriuos jis nuteistas skundžiamu teismo nuosprendžiu, jis padarė prieš priimant 2012-03-30 teismo nuosprendį. Šiuo atveju teismas turėjo vadovautis BK 63 str. 1 – 4 bei 9 d.

Pažymėtina ir tai, kad taikant BK 63 str. 9 d. į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Tačiau, bendrindamas bausmes pagal kelis teismo nuosprendžius, teismas negali vadovautis vien tik BK 63 str. 9 d. ir įskaityti bausmės laiką pagal ankstesnį nuosprendį. BK 63 str. 9 d. taikoma tik betarpiškai su kitomis to paties straipsnio dalimis – į tai konkrečiai nurodo BK 63 str. 9 d. pirmasis sakinys („ pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė <...>). Todėl, apylinkės teismas šiuo atveju ir BK 63 str. 9 d. taikė netinkamai, nes ši teisės norma buvo pritaikyta izoliuotai nuo kitų BK 63 str. numatytų subendrintos bausmės skyrimą reglamentuojančių taisyklių. Kolegija taiso šias klaidas keisdama šią apylinkės teismo nuosprendžio dalį BPK 328 str. 1 ir 2 p. numatytais pagrindais (dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės).

Kolegija, iš naujo nustatydama apeliantui galutinę subendrintą bausmę, taip pat atsižvelgia į tai, kad 2012-03-30 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu R. M. buvo visiškai įskaitytas bausmės laikas nuo 2008-09-11 iki 2012-03-30, t.y. visas jo bausmės laikas nuo pat jo sulaikymo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p. teismas

NUSPRENDĖ:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 2 d. nuosprendį pakeisti.

R. M., pripažintą kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d. :

- už grasinimą nužudyti J. S. nubausti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams;

- už grasinimą nužudyti B. V. nubausti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams;

- už grasinimą nužudyti L. D. nubausti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 10 (dešimt) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 4, 9 d., iš dalies sudedant subendrinus šias bausmes su bausmėmis, šiuo nuosprendžiu paskirtomis pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d. (už grasinimą nužudyti A. J.), 145 str. 2 d. ir 181 str. 1 d., bei su Panevėžio apygardos teismo 2012-03-30 nuosprendžiu paskirta bausme, R. M. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) metų 3 (trims) mėnesiams.

Į šios bausmės laiką visiškai įskaityti bausmę, atliktą pagal Panevėžio apygardos teismo 2012-03-30 nuosprendį (nuo 2008 m. rugsėjo 11 d. iki 2012 m. kovo 30 d.).

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria R. M. bausmės buvo bendrintos taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 1 ir 4 d., ir jam skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 metų 6 mėnesiams.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.