Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Nijolės Piškinaitės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. M. ir R. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 8 d. nutarties, kuria nutarta padidinti kreditorinį reikalavimą, civilinėje byloje Nr. 2-775-360/2010 pagal ieškovo Akciju komercbanka „Baltikums“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Amber golf club“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2009 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismas patvirtino AS „Akciju komercbanka „Baltikums“ 7 741 532,27 Lt kreditorinį reikalavimą, o dėl 5 736 508,71 Lt finansinio reikalavimo pagrįstumo nusprendė nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo R. M. atskirojo skundo atsisakymas priimtinas, A. M. atskirasis skundas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 308 straipsnio pirmosios dalies nuostata, apeliacinį skundą padavęs asmuo turi teisę atsisakyti skundo iki baigiamųjų kalbų, o jeigu skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka – iki skundo nagrinėjimo iš esmės pradžios. Ši taisyklė taikoma ir atskirojo skundo padavimo atveju (CPK 338 str.).

Atsisakymą nuo atskirojo skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 8 d. nutarties R. M. pateikė iki skundo nagrinėjimo iš esmės pradžios. Atsisakymas nuo atskirojo skundo atitinka bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, nepažeidžia kitų asmenų teisių (CPK 42 str. 2 d., 308 str. 1 d.). Dėl šių argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo nepriimti apelianto pateikto atsisakymo nuo atskirojo skundo.

Kadangi Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 8 d. nutartį apskundė ir pareiškėjas A. M. , nėra pagrindo nutraukti apeliacinį procesą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 8 d. nutarties, tad jo atskirasis skundas nagrinėtinas.

Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 21 straipsnio pirmosios dalies pirmojo punkto nuostatą, iškėlus teisme bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį perduoti administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikti juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat nurodyti, kaip įmonė yra užtikrinusi šių reikalavimų įvykdymą. Administratorius pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal įmonės apskaitos dokumentus, sudaro šių įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo teismo nustatyto termino, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, pabaigos pateikia jį teismui tvirtinti, kreditorių susirinkime ir teisme ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus (ĮBĮ 11 str. 3 d. 10 p.).

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad, vadovaujantis 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 44-2001 Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 33 str. 1 d. vienoje valstybėje narėje priimtas teismo sprendimas turi būti pripažintas kitoje valstybėje narėje, nereikalaujant pradėti kokio nors specialaus proceso, kad nėra teisinio pagrindo revizuoji jau įsiteisėjusio sprendimo pagrįstumo.

Pareiškėjas A. M. atskirajame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai rėmėsi Latvijos komercinių bankų asociacijos trečiųjų teismo 2009 m. balandžio 16 d. sprendimu, nes šio sprendimo pripažinimo klausimas Lietuvos apeliaciniame teisme nebuvo išspręstas. Nėra pagrindo nesutikti su tokiais apelianto argumentais.

Remiantis CPK 809 straipsnio pirmosios dalies nuostata, užsienio teismų (arbitražų) sprendimai Lietuvos Respublikoje gali būti vykdomi tik po to, kai juos pripažįsta Lietuvos apeliacinis teismas, kaip valstybės įgaliota institucija pripažinti sprendimą.

Užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikoje nuo 1995 m. vasario 2 d. įsigaliojusi 1958 m. Niujorko konvencija dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo (toliau - Niujorko konvencija) (CPK 810 str. 6 d.). Pagal Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 39 straipsnio pirmosios dalies nuostatą, arbitražinio teismo sprendimas, priimtas bet kurioje valstybėje – Niujorko konvencijos dalyvėje, Lietuvos Respublikoje yra pripažįstamas ir vykdomas pagal Komercinio arbitražo įstatymo 39 bei 40 straipsnių ir Niujorko konvencijos nuostatas. Užsienio arbitražo sprendimas pripažįstamas, jeigu nėra nustatoma Niujorko konvencijos penktajame straipsnyje numatytų nepripažinimo pagrindų. Spręsdamas pripažinimo klausimą, teismas neturi teisės iš esmės nagrinėti arbitražo išspręsto ginčo, t.y. teismas negali spręsti fakto ir materialinės teisės klausimų, susijusių su ginčo nagrinėjimu iš esmės.

Šioje byloje pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi UAB „Amber golf club“ bankroto byloje padidino AS „Akciju komercbanka „Baltikums“ kreditorinį reikalavimą, remdamasis Latvijos komercinių bankų asociacijos trečiųjų teismo 2009 m. balandžio 16 d. sprendimu. Tačiau tam, kad arbitražo teismo sprendimas būtų vykdomas Lietuvos Respublikoje, o šio sprendimo pagrindu būtų sprendžiamas klausimas dėl kreditorinio reikalavimo ir jo dydžio tvirtinimo bankroto byloje, jis turi būti nustatyta tvarka pripažintas Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi. Skundžiamos nutarties priėmimo dieną Lietuvos apeliaciniame teisme buvo nagrinėjama byla pagal pareiškėjo AS „Akciju komercbanka „Baltikums“ pareiškimą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Latvijos komercinių bankų asociacijos trečiųjų teismo 2009 m. balandžio 16 d. sprendimą dėl skolos, kilusios kredito sutarties pagrindu, priteisimo, o nutartis byloje dar nebuvo priimta. Remiantis bylos duomenimis, Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. vasario 18 d. nutartimi pareiškėjo AS „Akciju komercbanka „Baltikums“ pareiškimą patenkino iš dalies ir nutarė pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Latvijos komercinių bankų asociacijos trečiųjų teismo 2009 m. balandžio 16 d. sprendimo dalį. Tad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo padidintas AS „Akciju komercbanka „Baltikums“ kreditorinis reikalavimas, negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta, nes kreditorinis reikalavimas buvo padidintas, dar nesant priimtos Lietuvos apeliacinio teismo nutarties, kuria būtų išspręstas klausimas dėl užsienio arbitražo teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo jo vykdyti Lietuvos Respublikoje.

Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas taip pat patvirtino kreditorinį reikalavimą, kylantį iš 2009 m. vasario 6 d. paskolos sutarties Nr. Q1/001/09 ir 2009 m. birželio 2 d. reikalavimo perleidimo sutarties, ir padidino pareiškėjo kreditorinį reikalavimą sutartinių palūkanų ir 0,3 proc. dydžio delspinigių dydžiu. Tačiau teismo nurodyta bendra šių reikalavimų pagrindu patvirtinta reikalavimo suma (8 038,66 Lt) viršija teismo motyvuojamojoje nutarties dalyje nurodytą delspinigių ir palūkanų sumą ir nėra pagrįsta nei nustatytomis bylos aplinkybėmis, nei byloje esančiais įrodymais. Dėl šios priežasties šios nutarties dalies taip pat negalima laikyti teisėta ir pagrįsta.

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje tvarką, tinkamai neįvertino svarbių faktinių bylos aplinkybių dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo, tad nutartis naikintina, o klausimas dėl šio kreditorinio reikalavimo tvirtinimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio trečiuoju punktu, 338 straipsniu,

n utaria:

Priimti R. M. atsisakymą nuo atskirojo skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 8 d. nutarties.

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 8 d. nutartį ir kreditoriaus AS „Akciju komercbanka „Baltikums“ finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą perduoti Klaipėdos apygardos teismui nagrinėti iš naujo.