Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2007-06-21 · Civilinė byla Nr. 2S-589-33/2007

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-06-21
Bylos Nr.
2S-589-33/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jonas Pesliakas (pirm.), Gintaras Bastakys, Danguolė Martinavičienė
Suinteresuotas asmuo
V. P., L. P.
Pareiškėjas
T. G.
Pranešėjas J. Pesliakas Civilinė byla Nr. 2S-589-33/2007Teisėjas R. Dilys Procesinio sprendimo kategorija(S)122.3; 122.4KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2007 m. birželio 21 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono Pesliako, kolegijos teisėjų Gintaro Bastakio, Danguolės Martinavičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens V. P. atskirąjį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2007-04-27 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos T. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. P. , L. P. dėl skolininko turto dalies nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti skolininkei L. P. priklausančią dalį V. P. turte. Nurodė, kad Palangos miesto apylinkės teismo 2005-09-08 įsakymu nutarė išieškoti iš skolininkės L. P. 11 200 Lt skolos, 184 Lt bylinėjimosi išlaidų, 8 proc. dydžio metines palūkanas nuo negrąžinto kredito iki teismo įsakymo visiško įvykdymo. Antstolė pasiūlė pareiškėjai kreiptis į teismą dėl skolininkei L. P. priklausančios dalies nustatymo jos sutuoktinio V. P. turte, kadangi skolininkė niekur nedirba, skolininkės vardu turto nėra įregistruota.

Atsiliepimas

Atsiliepimais į pareiškimą suinteresuoti asmenys teismo prašo pareiškimo netenkinti bei atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad V. P. apie sudarytą paskolos sutartį tarp L. P. ir T. G. nežinojo, ši sutartis buvo sudaryta be sutuoktinio V. P. sutikimo. Gautą paskolą L. P. išleido savo asmeniniams interesams tenkinti, joks turtas jungtinės nuosavybės pagrindu nebuvo įgytas ar pagerintas. Remiantis LR CK 3.112 str. 1d. išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles galima iš bendro turto sutuoktinio dalies, tik jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka asmenine nuosavybe priklausančio turto, tačiau kreditoriniams reikalavimams patenkinti nepakanka ir išieškant iš bendro turto sutuoktinio dalies. Pridūrė, kad L. P. geranoriškai stengiasi padengti minėtą skolą.

Palangos miesto apylinkės teismas pareiškimą tenkino, nustatė skolininkės L. P. ir V. P. dalis bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje po 1/2 dalį implantologijos klinikos (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) 50 paprastųjų vardinių Lietuvos ir Ukrainos UAB „Vabos klausos technika“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) akcijų bei V. P. darbo užmokesčio. Nurodė, kad skolininkė L. P. jokio turto neturi, tačiau nustatyta, kad Juridinių asmenų registre registruota V. P. klausos implantologijos klinika, kad sutuoktinis V. P. nuosavybės teise valdo 50 paprastų vardinių UAB „Vabos klausos technika“akcijų, gauna darbo užmokestį. Nurodytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl nustatoma skolininkės dalis jame.

Šalies argumentai

Suinteresuotas asmuo V. P. Klaipėdos apygardos teismui pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo pakeisti Palangos miesto apylinkės teismo 2007-04-27 nutartį bei nustatyti, kad L. P. ir V. P. dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje po 1/2 dalį V. P. klausos implantologijos klinikos, 50 vardinių Lietuvos ir Ukrainos UAB „Vabos klausos technika“ akcijų. Kitą dalį panaikinti. Nurodo, kad V. P. apie sudarytą paskolos sutartį tarp L. P. ir T. G. nežinojo. Paaiškina, kad išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles galima iš bendro turto sutuoktinio dalies, tik jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka asmenine nuosavybe priklausančio turto. Priduria, kad teismas peržengė pareikštų reikalavimų ribas, nes pareiškėja nereikalavo nustatyti L. P. dalį jos sutuoktinio V. P. darbo užmokestyje, be to, teismas neatsižvelgė, kad L. P. gauna darbo užmokestį, kurio pakanka daryti įstatyme nustatyto dydžio išmokas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja prašo Palangos miesto apylinkės teismo nutartį 2007-04-27 palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismo nutartis pagrįsta, nes skolininkė L. P. turto, iš kurio būtų galima išieškoti, neturi, geranoriškai atlyginti skolą vengia, nedirbo ar dirbo trumpai, nepranešdama antstoliui, todėl sėkmingam teismo įsakymo įvykdymui reikėjo nustatyti skolininkės turto dalį sutuoktinių turte. Paaiškina, kad teismas pagrįstai nustatė L. P. teisę į 1/2 dalį sutuoktinio darbo užmokesčio, nes vadovaujantis LR CK 3.88 str. 1 d. 5 p. bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei priskiriamos pajamos, gautos iš sutuoktinių ar vieno iš jų darbinės veiklos.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos medžiaga nustatyta, jog L. ir V. P. susituokė 1969-12-04 ir šiuo metu tebėra sutuoktiniai (b.l. 23). Palangos miesto apylinkės teismas 2005 m. rugsėjo 8 d. įsakymu nutarė išieškoti iš L. P. kreditorės T. G. naudai 11 200 Lt skolos, 184 Lt bylinėjimosi išlaidų bei 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą skolos sumą nuo 2000-09-06 iki teismo įsakymo visiško įvykdymo (vykd. byla Nr. 74-9274). Vykdydama išieškojimą bei įsitikinusi, kad skolininkė L. P. jokio turto neturi ir nedirba, antstolė pasiūlė išieškotojai T. G. kreiptis į teismą dėl skolininkės dalies nustatymo sutuoktinio V. P. turte. Palangos miesto apylinkės teismas 2007 m. balandžio 27 d. nutartimi patenkino kreditorės T. G. pareiškimą ir nustatė skolininkės L. P. ir jos sutuoktinio V. P. dalis bendroje jungtinėje jųdviejų nuosavybėje.

CPK 666 str. 1 d. nurodo, jog išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendroje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje.

Byloje nėra duomenų, jog skolininkė ir jos sutuoktinis būtų sudarę vedybų sutartį, todėl jų turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. Pagal CK Trečiosios knygos trečiojo skirsnio VII skyriaus nuostatas, reglamentuojančias sutuoktinių civilinę atsakomybę pagal turtines prievoles, galimos įvairios jų civilinės atsakomybės pagal turtines prievoles modifikacijos. Priklausomai nuo prievolės atsiradimo pagrindo, prievolės gali būti vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 str.), iš asmeninio sutuoktinių turto, o jeigu asmeninio turto nepakanka kreditorių reikalavimams patenkinti, išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.112 str.), iš asmeninio sutuoktinių turto, kai abu sutuoktiniai yra solidarūs skolininkai, o kreditorių reikalavimams patenkinti bendro sutuoktinių turto nepakanka (CK 3.113 str.). Iš to darytina išvada, kad kreditorinės prievolės atsiradimo pagrindas yra esminis, nustatant prievolės subjektus ir jos dydį. Tik nustačius prievolės pobūdį ir jos atsiradimo pagrindą, galima nustatyti, kas yra atsakomybės subjektai pagal prievolę – vienas ar abu sutuoktiniai, nes tai atitinkamai nulemia išieškojimo nukreipimą į skirtingo teisinio režimo turtą – į vieno sutuoktinio asmeninį turtą, į jo dalį bendrame sutuoktinių turte ar į bendrą sutuoktinių turtą, jei atsakomybė pagal prievolę atsiranda abiem sutuoktiniams.

Remiantis CK 3.92 str. 3 d. galioja prezumpcija, kad sutuoktinis sudaro sandorius su kito sutuoktinio sutikimu, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Kol ši prezumpcija nepaneigta, vieno sutuoktinio iniciatyva įgyta prievolė bus laikoma bendra sutuoktinių prievolė, todėl išieškoti tik iš skolininko dalies bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje nėra pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas nenustatė kreditorinės prievolės atsiradimo pobūdžio bei pagrindo, neišsiaiškino, ar tik skolininkė L. P. , ar ir jos sutuoktinis yra atsakingi pagal skolininkės vadu sudarytą sandorį su kreditore T. G. , todėl pripažintina, jog teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, reglamentuojančias išieškojimą iš turto, jo dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, ir tuo pagrindu priėmė neteisėtą nutartį. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina šiam teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 3 p.).

Atkreiptinas teismo dėmesys, kad tais atvejais, kai skola priteista iš vieno sutuoktinio, bet išieškojimas privalo būti vykdomas iš sutuoktinių bendro turto, tai skolininkui priklausančio turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, dalies nustatymo procedūros, nustatytos CPK 667 str., atlikti nereikia.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 336-339 str.,

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kolegijos pirmininkas Jonas PesliakasKolegijos teisėjai Gintaras BastakysDanguolė Martinavičienė