Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2020-11-27 · Baudžiamoji byla Nr. e1-2003-1135/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-11-27
Bylos Nr.
e1-2003-1135/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaiva Bėčienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-2003-1135/2020
Teisminis procesas Nr. 1-01-1-39532-2020-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.1; 1.1.8.7.9; 1.1.8.14; 1.2.5.4.1; 2.12.1.4 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 27 d.Raseiniai

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Vaiva Bėčienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Raimondos Mackevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo B. P., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pilietybė –Lietuvos, išsiskyręs, pensininkas, faktiškai gyvenantis deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

1. B. P. 2020 m. spalio 2 d., apie 11:55 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,49 promilės), rankoje laikydamas peilį ėjo link nukentėjusiojo, užsimojo bei peiliu kliudė V. U. nuo viruso apsaugantį polietileninį apsauginį kostiumą ties jo krūtinės sritimi, sakydamas: „mente, aš tave dabar papjausiu“, tokiu būdu grasino nukentėjusiajam, esant pakankamam pagrindui V. U. manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

2. Kaltinamasis B. P. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini). 2020 m. spalio 2 d. ryte ėjo žvejoti ir tuo metu gėrė alkoholį – degtinę. Vienas išgėrė 0,5 litro talpos degtinės butelį. Dėl išgerto didelio kiekio alkoholio neprisimena tikslių, vėlesnių įvykio aplinkybių, tačiau tiksliai prisimena, kad grįžęs į globos namus jis žodžiu sukonfliktavo su V. U. – (duomenys neskelbtini) socialiniu darbuotoju. Neprisimena, dėl ko jie sukonfliktavo. V. U. turbūt pastebėjęs jį neblaivų, liepė eiti į kambarį, o jis dėl to turbūt atsikalbinėjo ir agresyviai elgėsi. Žino, kad V. U. anksčiau dirbo policijos pareigūnu. Todėl atėjęs į savo kambarį galėjo jam sakyti „mente, aš tave dabar papjausiu“, nors dabar to neprisimena. Prisimena tik, kad pagriebęs nuo stalo peilį puolė juo durti V. U., taikė į krūtinę. Neprisimena, kas toliau vyko, bet peilis kažkokiu būdu iš jo rankų buvo išmuštas. Prisipažįsta visiškai dėl nusikalstamos veikos padarymo, dėl padaryto nuoširdžiai gailisi. Supranta, kad V. U. turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad jis pasakęs, jog jį papjaus ir po to peiliu jį puolęs, savo grasinimą gali įvykdyti. Šiuo metu negali paaiškinti tokių neadekvačių savo veiksmų tą dieną, mano, tokius jo veiksmus įtakojo išgertas didelis alkoholio kiekis. Turtinių pretenzijų V. U. nereiškė. Po įvykio jis V. U. atsiprašė, nuoširdžiai gailėjosi, pažadėjo, kad daugiau to niekada nepasikartos, V. U. jam atleido, jie susitaikė. Neprieštarautų, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas baudžiamuoju įsakymu (b. l. 97 - 100).

3. Be kaltinamojo B. P. kaltės pripažinimo jo kaltė visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktais ir kitais įrodymais.

4. 2020 m. spalio 2 d. apklaustas nukentėjusysis V. U. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), socialinio darbuotojo padėjėju. 2020 m. spalio 2 d., apie 11:55 val., dirbdamas (duomenys neskelbtini), būdamas pirmajame bloke, pirmajame aukšte išgirdo antrajame pastato aukšte triukšmą ir pagalbos kvietimą, kad B. P. skriaudžia kitą globos namų gyventoją, kuris yra kurčias ir senyvo amžiaus. Užlipęs į antrąjį aukštą, foje pamatė B. P. sėdinti ant fotelio ir priekabiaujančio prie kitų gyventojų. Pastebėjo, kad B. P. yra neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. B. P. paprašė eiti į savo kambarį. B. P. po jo tokių išsakytų žodžių pradėjo elgtis agresyviai, bet ėjo į savo kambarį. B. P. eidamas priekyje jam grasino, kad sužalos, papjaus, ar kitaip sutrikdys sveikatą. Priėjus prie jo kambario durų pažymėtu Nr. 4, B. P. atsirakino kambario duris ir pirmas įėjo, o jis ėjo iš paskos. B. P. žengęs į priekį du žingsnius atsisuko, dešinėje rankoje laikydamas peilį ėjo link jo ir sakydamas žodžius „mente, aš dabar tave papjausiu“ jį puolė durti į krūtinės sritį, kliudė nuo viruso apsaugantį polietileninį apsauginį kostiumą. Jis išsigando B. P. grasinimų, iš jo rankos išmušė peilį. Po pietų B. P. pamatė pirmojo aukšto foje ir pastebėjo, kad B. P. turėjo butelį. Paprašius parodyti, B. P. supyko ir vėl jam pasakė, kad jį nudurs. B. P. pareiškė, kad buvo sėdėjęs kalėjime 1967 metais ir jam nužudyti žmogų nieko nereiškia. Tada B. P. apsisukęs išėjo į lauką. B. P. žinojo, kad jis yra buvęs pareigūnas ir šiuo metu yra pensijoje ir dirba socialiniuose namuose (b. l. 13).

5. 2020 m. lapkričio 10 d. papildomos apklausos metu V. U. parodė, kad tvirtina anksčiau duotus liudytojo parodymus, dėl to, kad 2020 m. spalio 2 d., apie 11:55 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) globos namų gyventojas B. P., rankoje laikydamas peilį, puolė jį ir dūrė juo į krūtinės sritį, sakydamas „mente, aš dabar tave papjausiu“, vėliau, tą pačią dieną, teigė, kad nudurs. B. P. jo atsiprašė, nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo, jis jam atleido, jie su B. P. susitaikė ir jis jam pretenzijų daugiau nebereiškia ir ateityje nebereikš (b. l. 76-78).

6. 2020 m. spalio 2 d. įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokole Nr. IBPS-V-2354516-20 užfiksuota, kad įvykio vieta yra kambarys pažymėtas Nr. 4. Apžiūros atlikimo eiga: gyvenamasis pastatas yra dešinėje gatvės pusėje. Nuo gatvės pusės ant pastato yra pakabinta lentelė su užrašu „(duomenys neskelbtini)“. Centrinis įėjimas į pastatą yra nuo gatvės pusės, prie įėjimo šalia durų yra pakabinta lentelė su užrašu „(duomenys neskelbtini)“. Įėjimas į pastato pirmąjį bloką yra pastato dešinėje pusėje. Per uždarytas plastikines su langu duris patenkame į pastato pirmojo aukšto foje. Foje dešinėje pusėje yra laiptai vedantys į pastato antrąjį aukštą. Laiptais patekus į pastato antrąjį aukštą, kairėje ir dešinėje pusėje yra koridoriai. Dešinėje pusėje prie laiptinės yra fojė. Fojė yra odinis minkštas kampas, ant sienas yra pakabintas televizorius, viduryje yra pastatytas staliukas. Foje esantys daiktai yra sudėti tvarkingai. Dešinėje pusėje esančiame koridoriuje yra kambarys pažymėtas Nr. 4. Kambario durys yra uždarytos, baltos spalvos, medinės. Kambaryje prie kairės sienos yra lova ant kurios tvarkingai sudėta patalynė. Lovos gale yra medinė spintelė ant kurios yra padėti du puodeliai, elektrinis virdulys, kavos indelis. Šalia spintelės yra dviejų durų medinė spinta. Priešais esančią sieną yra plastikinis langas kartu su durimis ir išėjimu į balkoną. Priešais esančią sieną prie lango yra spintelė ant kurios yra padėti du puodeliai ir maisto produktai. Prie dešinės sienos yra lova ant kurios tvarkingai sudėta patalynė. Lovos gale yra staliukas, prie staliuko yra pastatyta kėdė, ant staliuko yra elektrinis virdulys. Staliuko dešinėje pusėje yra medinė spintelė, šalia spintelė yra medinė komoda. Virš komodos yra pakabintas televizorius. Įvykio vietos apžiūros metu nieko nepaimta, fotografuota (b. l. 29-42).

7. 2020 m. spalio 2 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato registruotas Reagavimo skyriaus tyrėjo Eligijaus Stoškaus tarnybinis pranešimas Nr. IBPS-V-2354542-20, kad 2020 m. spalio 2 d., 15:37 val. naudojant alkoholio kiekio matuoklį „Alcotest 7510“ Nr. ARCK-0032, patikros sertifikato Nr. 1307499, galioja nuo 2020 m. rugpjūčio 21 d. iki 2021 m. vasario 21 d. buvo patikrintas B. P., gimęs (duomenys neskelbtini), kuriam nustatytas 1,49 promilių neblaivumas (b. l. 43-44).

III. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

8. Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Pagal teismų praktiką grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-12/2011, 2K-410-693/2015). Sprendžiant klausimą dėl grasinimo realumo, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-639/2010). Nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimą išsako ar išreiškia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti, ir pats nori tokios nukentėjusiojo būsenos. Motyvai, kurių skatinamas kaltininkas grasina nukentėjusiajam, gali būti įvairūs (kerštas, chuliganiškos paskatos ir pan.), tačiau jie nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi. Nusikaltimo sudėtis formali, todėl veika laikoma baigta nuo jos padarymo momento (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142/2007).

9. Teismas, išanalizavęs įrodymų visetą, kaltinamojo B. P. prisipažinimą, nukentėjusiojo parodymus, įvertinęs ir ištyręs byloje esančią medžiagą, daro išvadą, kad šioje byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog 2020 m. spalio 2 d., apie 11:55 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kaltinamasis B. P. tiesiogiai išreiškė nukentėjusiajam grasinimą nužudyti. V. U. turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad ketinimas gali būti realizuotas, kadangi kaltinamojo grasinimas nužudyti pasireiškė aktyviais veiksmais – dešinėje rankoje laikydamas peilį jis ėjo link nukentėjusiojo sakydamas žodžius „mente, aš dabar tave papjausiu“, po to užsimojo peiliu bei juo kliudė nuo viruso apsaugantį polietileninį apsauginį kostiumą, kaltinamasis buvo neblaivus, supykęs dėl nukentėjusiojo drausminimo, agresyviai nusiteikęs, teigė, kad praeityje yra atlikęs laisvės atėmimo bausmę. Be to, įvykio aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad kaltinamojo tyčia buvo nukreipta būtent į grasinimą nužudyti, o ne į pasikėsinimą tai padaryti, kadangi konfliktas įvyko kaltinamajam pasikarščiavus dėl to, kad nukentėjusysis sudrausmino kaltinamąjį, aiškino jam globos namų taisykles, po grasinimo nukentėjusiajam atėmus iš kaltinamojo peilį, jis nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, nukreiptų į bandymą nukentėjusįjį sužaloti, o nukentėjusysis ne iš karto po įvykio iškvietė policijos pareigūnus, o tik grasinimams (jiems neperaugus į aktyvius veiksmus) pasikartojus tą pačią dieną.

10. Atsižvelgiant į išdėstytą, į tai, kad nėra nustatytos apibrėžtos tiesioginės tyčios atimti kito žmogaus gyvybės (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-212-303/2018), teismas konstatuoja, jog B. P. veiksmai, pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

11. Prokurorė siūlo baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir B. P. skirti 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti galutinę 4 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant kas mėnesį dirbti po 30 val. visuomenės labui.

12. B. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą numatytos viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo bausmės. Šia nusikalstama veika žala nepadaryta. B. P. neprieštarauja, kad baudžiamasis procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 115). Teismas konstatuoja, kad nėra kliūčių baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu.

13. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad skirdamas bausmę nuteistajam, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

14. Kaltinamojo B. P. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymu (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

15. Nagrinėjamu atveju B. P. padarė nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas baigtas, padarytas esant tiesioginei tyčiai, nusikaltimas padarytas dėl emocinio nesivaldymo, padidėjusio pykčio ir agresyvumo, dėl nesaikingo (neatsakingo) alkoholinių gėrimų vartojimo. B. P. yra pensininkas ((duomenys neskelbtini) m.), gyvena (duomenys neskelbtini), nedirba (b. l. 108), administracine tvarka nebaustas (b. l. 107), neteistas (b. l. 104-105). Kaltinamasis savo elgesį vertina kritiškai, nukentėjusiojo atsiprašė, nukentėjusysis atleido ir jie susitaikė.

16. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra duomenų, kurie rodytų ribotas kaltinamojo galimybes dirbti, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – viešuosius darbus (BK 46 straipsnis). Nors prokurorė siūlė nustatyti kaltinamajam 30 valandų per mėnesį viešųjų darbų trukmę, tačiau teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo senyvą amžių, sprendžia, kad šiuo atveju nustatytina trumpesnė, t. y. 20 valandų per mėnesį, viešųjų darbų trukmė.

17. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ straipsnio 1 dalis, 2 dalis), šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

18. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas B. P. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. spalio 2 d. 15.37 val. iki 2020 m. spalio 3 d. 12.50 val. (b. l. 81-82, 89-91) – 1 (viena) para, vieną sulaikyme išbūtą parą prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.

19. B. P. išaiškintina, kad, jeigu dėl objektyvių priežasčių jis negalės atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones. Jeigu dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbs paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol jis išdirbs paskirtas valandas. Jeigu jis vengs atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspės nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu ir po įspėjimo vengs atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal BK 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

V. Kiti klausimai

20. Ikiteisminio tyrimo metu B. P. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 101-103), kuri paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – naikintina.

21. Įvykio vietos apžiūros metu paimti daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: peilis ( kvitas B Nr. 0007731) (b. l. 56-64) ir apsauginis kostiumas (kvitas B Nr. 0007730) (b. l. 45-55), perduoti saugoti į Šiaulių VPK daiktų saugyklą, Šiauliai, Purienų g. 48, proceso dalyviams neišreiškus prašymų jo grąžinti – šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus naikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 139 straipsnio 3 dalimi, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 46, 64¹, 66,

nusprendžia:

pripažinti B. P. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant B. P. neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu bausmės terminą sumažinti vienu trečdaliu ir B. P. skirti galutinę 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant B. P. neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu į B. P. paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. spalio 2 d. 15.37 val. iki 2020 m. spalio 3 d. 12.50 val. (viena para), 1 (vieną) sulaikyme išbūtą parą prilyginant 6 (šešioms) viešųjų darbų valandoms ir laikyti, kad B. P. yra atlikęs 6 (šešių) valandų viešųjų darbų bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

B. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilį ir apsauginį kostiumą, saugomus Šiaulių VPK daiktų saugykloje, – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, jog jis, nesutikdamas su viešųjų darbų bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Vaiva Bėčienė