Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2007-03-01 · Administracinė byla Nr. P-403-108-07

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-03-01
Bylos Nr.
P-403-108-07
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Sigita Rudėnaitė (pirm.), Stasys Gudynas, Algirdas Taminskas (pran.)
Kategorijos
  • 66.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. P6-108/2007Procesinio sprendimo kategorija 66.3(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2007 m. kovo 1 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gudyno, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Algirdo Taminsko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kėdainių rajono policijos komisariato prašymą dėl proceso atnaujinimo V. U. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Kėdainių rajono policijos komisariatas (toliau – ir Kėdainių PK) kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. 66-E-3043 ir administracinę bylą nutraukti. Kėdainių PK nurodo, kad 2005 m. lapkričio 11 d. Kėdainių rajono PK Viešosios tvarkos skyriaus viršininko Sigito Vildžiūno nutarimu administracinėje byloje 66-E-3043 V. U. paskirta administracinė nuobauda – 150 Lt dydžio bauda. V. U. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį buvo nubaustas už tai, kad jis 2005 m. lapkričio 4 d. apie 15 val. 00 min., Kėdainių rajone, Ąžuolaičių kaimo teritorijoje, kelio Kėdainiai - Lipliūnai - Krakės aštuntajame kilometre, vairuodamas automobilį, važiuodamas nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu ir privalėdamas duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu, nesilaikė kelio ženklo 203 „Sankryža su pagrindiniu keliu” reikalavimų, nedavė kelio pagrindiniu keliu važiavusiam automobiliui, vairuojamam J. B. , ir su juo susidūrė. 2005 m. gruodžio 7 d. Kėdainių rajono policijos komisariate gautas tame eismo įvykio dalyvavusios E. B. pareiškimas dėl to, kad jai šio eismo įvykio metu buvo padaryti sužalojimai, sutriko sveikata. Kėdainių rajono PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 66-1-1469-05 pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio l dalį. Paskyrus specialistui užduotį, gautas aktas, kad E. B. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų sveikata sutrikdyta nesunkiai. Tuo remiantis V. U. 2006 m. sausio 3 d. pareikštas įtarimas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio l dalyje, padarymu, baudžiamoji byla 2006 m. sausio 17 d., kartu su kaltinamuoju aktu, perduota nagrinėti Kėdainių rajono apylinkės teismui. Nustačius, kad V. U. baudžiamojoje byloje inkriminuota ta pati veika, kaip ir administracinėje byloje, siekiant nubausti asmenį dėl padarytos nusikalstamos veikos bei išvengti dvigubo baudžiamumo, 2006 m. kovą buvo surašytas prašymas Panevėžio administraciniam teismui dėl skundo termino atstatymo administracinėje byloje bei administracinės nuobaudos panaikinimo. 2006 m. rugpjūčio 15 d. Panevėžio apygardos administracinis teismas atmetė prašymą atnaujinti skundo terminą. Kėdainių PK nuomone, nors Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas (toliau – ir ATPK) nenumato proceso dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinimo, kaip tai yra baudžiamojo proceso įstatyme, tai gali būti pripažinta įstatymo spraga ir, siekiant užtikrinti visų asmenų teises ir teisėtus interesus, būtina pagal įstatymo analogiją vadovautis baudžiamojo proceso įstatymo XXXIII skyriuje „Baudžiamosios bylos atnaujinimas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių” numatytomis normomis bei procesą administracinėje byloje atnaujinti. Kėdainių PK pažymi, kad V. U. veika atitinka tiek ATPK, tiek ir BK numatytos veikos požymius. Kaip matyti iš Baudžiamojo proceso kodekso 444 straipsnio, naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, dėl kurių galima panaikinti nuosprendį ar nutartį baudžiamojoje byloje, yra „kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, ..., ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis yra nuteistas”. Tad pripažinus, kad V. U. veika, dėl kurios sužalotas asmuo, pagal savo pobūdi ir pasekmes yra sunkesnė nusikalstama veika nei ta, dėl kurios jis buvo nubaustas administracine tvarka, procesas administracinėje byloje turėtų būti atnaujinamas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir administracinė byla nutrauktina ATPK 250 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatytu pagrindu – kai prieš jį yra iškelta baudžiamoji byla (pradėtas ikiteisminis tyrimas). Tuo labiau, kad ATPK 9 straipsnio 2 dalis numato, “jog administracinė atsakomybė atsiranda už veiksmus, kurie neužtraukia baudžiamosios atsakomybės”. Kadangi pagal BPK tokios bylos nagrinėjamos aukščiausios instancijos teisme, Kėdainių PK mano, kad ir ši administracinė byla dėl proceso atnaujinimo turėtų būti nagrinėjama aukščiausios instancijos teisme – Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

Prašymas atnaujinti procesą netenkintinas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas šiame skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka. Taigi ABTĮ nenumato galimybės atnaujinti procesą byloje užbaigtoje ne teismo, o kitos institucijos atitinkamu sprendimu. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas taip pat nenumato galimybės atnaujinti procesą administracinio teisės pažeidimo byloje. Taigi paminėti įstatymai, tiesiogiai reglamentuojantys administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo tvarką (ABTĮ – tam tikrus šios tvarkos klausimus), nenumato galimybės atnaujinti procesą administracinio teisės pažeidimo byloje, užbaigtoje atitinkamos institucijos (ne teismo) sprendimu (nutarimu). Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas negali pats sukurti proceso atnaujinimo administracinių teisės pažeidimų bylose, užbaigtose atitinkamos institucijos (ne teismo) sprendimu (nutarimu), tvarkos, nenumatytos administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo tvarką tiesiogiai reglamentuojančiuose įstatymuose. Proceso atnaujinimo nustatymas ir jo teisinis reglamentavimas yra įstatymų leidėjo, o ne teismo prerogatyva. Teismas yra viešosios valdžios dalis, jo galias riboja teisė, todėl jis gali atlikti tik tai ką jam leidžia teisė, kas jam yra pavesta įstatymu. Savo ruožtu pareiškėjo nurodomos neva egzistuojančios įstatymo spragos užpildymas taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas iš esmės reikštų naujų proceso atnaujinimą administracinių teisės pažeidimų bylose reglamentuojančių teisės normų sukūrimą. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, pagal analogiją taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimą, šiuo atveju negalima. Juolab, kad teisės doktrinoje pripažįstama, jog teisės spragų užpildymas viešosios teisės reguliuojamų santykių srityje taikant analogiją iš esmės netoleruotinas. Taigi teismas neturi teisinio pagrindo tenkinti Kėdainių rajono policijos komisariato prašymo, kuriuo jis prašo atnaujinti procesą Kėdainių rajono policijos komisariato pareigūno nutarimu užbaigtoje administracinio teisės pažeidimo byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi aukščiau išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 1 dalimi, 159 straipsnio 1 dalimi teisėjų kolegija

nutaria:

Kėdainių rajono policijos komisariato prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti. Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiStasys GudynasSigita RudėnaitėAlgirdas Taminskas