- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-02-28
- Bylos Nr.
- 2K-261/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rimantas Baumilas (pirm.), Egidijus Bieliūnas, Benediktas Stakauskas (pran.)
- Nuteistasis
- O. A. O., A. O.
- Nukentėjusysis
- D. G.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Rimanto Baumilo, Egidijaus Bieliūno ir pranešėjo Benedikto Stakausko,
išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų O. A. O. ir A. O. kasacinius skundus dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio, kuriuo
O. A. O. nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu šešiems mėnesiams;
A. O. nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu šešiems mėnesiams.
Iš nuteistųjų solidariai nukentėjusiajai D. G. priteistas 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimas.
Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 21 d. nutartis, kuria nuteistųjų skundai buvo atmesti.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinius skundus atmesti, paaiškinimus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
O. A. O. ir A. O. nuteistos už tai, kad nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą: 2005 m. gegužės 11 d., apie 17 val. 25 min., namo, esančio (duomenys neskelbtini) kieme, konflikto metu suduodamos ne mažiau kaip po keturis smūgius D. G. į kojas ir rankas, ją sužalojo, padarydamos poodines kraujosruvas rankose, kojose, čiurnos sąnario sumušimą, kairės kojos pakinklio kirstinę žaizdą.
Šalies argumentai
Nuteistoji O. A. O. kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 21 d. nutartį, perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis nepagrįstas, nes nusikalstamos veikos nepadarė. Nukentėjusioji jas apkalba, yra konfliktiška asmenybė, pastoviai siekianti išprovokuoti konfliktus su namų valdos bendraturte O. A. O. Kasatorės manymu, D. G. susižalojo pati, nuteistajai permetant lentgalius ir šiukšles į nukentėjusiosios sklypo pusę. Nuteistoji įsitikinusi, kad konflikto metu D. G. sveikata galėjo būti tik nežymiai sutrikdyta. Sveikatos sutrikdymo laipsniui nustatyti buvo būtina paskirti teismo medicinos ekspertizę. Toks prašymas buvo pateiktas apeliacinės instancijos teismui. Nepatenkinus šio gynybos prašymo, buvo pažeistos BPK 7 straipsnio 1 dalies, 208 straipsnio, 320 straipsnio 3 dalies, 324 straipsnio 6 dalies nuostatos. Kolegija nepagrįstai atmetė ir gynybos prašymą apklausti liudytoją J. K. apie jam žinomas bylai reikšmingas aplinkybes - nukentėjusiosios darbingumą ambulatorinio gydymosi laikotarpiu. Skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo O. A. O. skundą, neišanalizavo jame keliamo esminio klausimo, ar nukentėjusiajai padarytas nežymus, ar nesunkus sveikatos sutrikdymas, o nuo atsakymo į jį priklauso ne tik veikos kvalifikavimas (BK 138 straipsnio 1 dalis ar 140 straipsnio 1 dalis), bet ir baudžiamojo proceso tvarka, pagal kurią byla nagrinėjama. Nuteistoji pabrėžia, kad gynybos pateiktus prašymus palaikė ir prokuroras, dalyvavęs apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Atmesdamas juos, teismas pažeidė įstatymo garantuotas nuteistųjų teises. Kasatorė pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu atliktų O. A. O. ir A. O. apklausų protokolais, neatsižvelgdamas į tai, kad apklausų metu buvo padaryti procesiniai pažeidimai – buvo duodama pasirašyti ant iš anksto surašytų apklausų protokolų. Tai netiesiogiai pripažino ir liudytojas tyrėjas R. P.
Nuteistoji A. O. kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 21 d. nutartį, perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Kasaciniame skunde pateikiami analogiški argumentai, kaip ir nuteistosios O. A. O. skunde.
Motyvuojamoji dalis
Kasaciniai skundai atmestini.
Dėl kasatorių motyvų, susijusių su jų veika
Kasatorių O. A. O. ir A. O. teiginius, kad jos dėl nesunkaus D. G. sveikatos sutrikdymo nekaltos, paneigia nuosprendyje aptarti įrodymai, kuriuos teismai įvertino, laikydamiesi BPK reikalavimų. Iš jų matyti, kad įvykio metu kilus konfliktui, abi nuteistosios mėtė lentgalius iš vienos kiemo vietos į kitą ir fiziškai smurtavo prieš nukentėjusiąją, suduodamos smūgius į kojas bei rankas. Apie tai, kad D. G. sumušė O. A. O. su A. O., padarydamos nesunkų sveikatos sutrikdymą, liudija nuoseklūs ir išsamūs nukentėjusiosios parodymai, kuriais teismas tikėjo pagrįstai, nes jos nurodytos aplinkybės atitinka duomenis, esančius kituose įrodymuose, tarp jų liudytojo P. D. parodymus, teismo medicinos specialisto išvadas. O. A. O. ir ikiteisminio tyrimo metu A. O. (b. l. 37), taip pat nurodė, kad konflikto metu jos mėtė lentgalius ir po kelis kartus galėjo pataikyti D. G. Teismų ištirti įrodymai patvirtina nuteistųjų kaltę, todėl pagrįstai priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Baudžiamoji atsakomybė už nesunkų sveikatos sutrikdymą, padarytą tyčiniais veiksmais, yra numatyta BK 138 straipsnio 1 dalyje. O. A. O. ir A. O., nuteistoms pagal BK 138 straipsnį, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai. Kasaciniuose skunduose pateikta nuteistųjų versija dėl įvykio bei jų samprotavimai, kad permetant lentgalius nukentėjusioji galėjo susižaloti pati, yra susiję su nauju įrodymų vertinimu, o tai nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tokia nuteistųjų versija paneigta apkaltinamajame nuosprendyje.
Dėl baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų pažeidimo
Kasatorių teiginiai dėl BPK pažeidimų nepagrįsti. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė. Visos bylos aplinkybės išnagrinėtos, nuosprendis pagrįstas ištirtais bei nešališkai įvertintais įrodymais, kurių tinkamumas ir vertinimas atitinka baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus. Pažymėtina, kad klausimą, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Baudžiamojo proceso įstatymas reikalauja, kad teisėjai įrodymus vertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teigti, kad šioje byloje, vertinant įrodymus buvo pažeistos BPK 20 straipsnio nuostatos, nėra pagrindo.
Pagal BPK 270 straipsnį, teismas privalo apsvarstyti proceso dalyvių prašymus ir, išsiaiškinęs, ar pateikti prašymai turi reikšmės išsamiam bylos aplinkybių ištyrimui, priimti dėl jų nutartį. Kolegija pažymi, kad teismas, spręsdamas nuteistųjų O. A. O. ir A. O. gynėjo prašymų dėl liudytojo J. K. papildomo apklausimo ir teismo medicinos ekspertizės paskyrimo pagrįstumą, baudžiamojo proceso normų nepažeidė – prašymus atmetė protokoline nutartimi, nurodydamas, kad prašomos išsiaiškinti aplinkybės jau nustatytos surinktoje bylos medžiagoje (b. l. 164).
BPK 208 straipsnyje nurodyta, kad ekspertizė skiriama tais atvejais, kai ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas nusprendžia, kad nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti būtina atlikti specialų tyrimą, kuriam reikalingos mokslo, technikos ar kitos specialios žinios. Tai reiškia, kad ekspertizė skiriama tuomet, kai jos išvados reikalingos išsamiam ir nešališkam bylos aplinkybių ištyrimui. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo imtasi visų reikalingų procesinių priemonių, siekiant nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes. Kūno sužalojimo sunkumo laipsnis nukentėjusiajai D. G. nustatytas, remiantis teismo medicinos specialisto išvada, kuri savo forma ir turiniu atitinka BPK 90 straipsnio nuostatas. Pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių (toliau Taisyklės) 11 punktą teismo medicinos ekspertizę arba tyrimą galima atlikti, remiantis medicinos dokumentais. Nagrinėjamoje byloje nustatant D. G. kūno sužalojimo laipsnį, specialistui buvo pateikta asmens ambulatorinė kortelė, sveikatos istorija, nedarbingumo pažymėjimas. Nustatyta, kad dėl sužalojimų nukentėjusioji sirgo 12 dienų. Tai atitinka Taisyklių 7.1 punkte numatytus nesunkaus sveikatos sutrikdymo kriterijus, todėl nėra teisinio pagrindo sutikti su kasatorių argumentu, kad nukentėjusiajai dėl panaudoto smurto padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
BPK 78 straipsnyje nurodyta, kad pagrindas šaukti asmenį liudyti yra duomenys, kad jis žino, kokias nors reikšmės bylai išspręsti turinčias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju bylai reikšmingus parodymus pirmosios instancijos teismo posėdyje davė kasaciniuose skunduose minimas liudytojas J. K. (b. l. 109). Liudytojas nurodė, paties įvykio momento nematęs, tačiau, jo nuomone, D. G. padarytas kūno sužalojimas netrukdė dirbti, nes ji praėjus kelioms dienoms po įvykio dirbo darže. Šiuos liudytojo parodymus teismas įvertino bendrame bylos duomenų kontekste, todėl dar kartą apklausti liudytoją apie D. G. sveikatos būklę nebuvo būtina.
Teisiamajame posėdyje galima perskaityti įtariamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, tais atvejais, kai yra prieštaravimų tarp parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Tokia taisyklė įtvirtinta BPK 276 straipsnio 4 dalyje. Kaip matyti iš bylos duomenų, A. O. parodymai teisiamajame posėdyje skyrėsi nuo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 37, 103, 104), todėl teismas, siekdamas išsiaiškinti prieštaravimų priežastis, turėjo teisę pagarsinti kaltinamosios parodymus ir liudytoju apklausti ikiteisminio tyrimo pareigūną R. P. Remdamasis šių asmenų paaiškinimų analize ir kitais byloje surinktais įrodymais, priimdamas nuosprendį, teismas galėjo nuspręsti, kurie parodymai teisingi.
Dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties
Dauguma kasaciniuose skunduose pateiktų argumentų sutampa su išdėstytais apeliaciniuose skunduose, kurie išsamiai išnagrinėti apeliacinės instancijos teismo, vadovaujantis baudžiamojo proceso kodekso normomis, reguliuojančiomis bylų nagrinėjimą apeliacine tvarka (BPK 320, 324 straipsniai). Skunduose minimos aplinkybės, apeliacinio teismo buvo išanalizuotos, dėl esminių motyvų, tarp jų ir dėl medicinos specialisto išvados įvertinimo, pasisakyta, priimtos nutarties turinys atitinka BPK 332 straipsnio reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas patikrino pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo teisingumą, nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų atitikimą faktinėms bylos aplinkybėms ir pagrįstai konstatavo, kad apylinkės teismas išsamiai, nešališkai ištyrė nuteistosioms inkriminuoto nusikaltimo padarymo aplinkybes, teisingai įvertino įrodymus.
Nesant BPK 369 straipsnyje numatytų pagrindų teismų procesiniams sprendimams pakeisti ar panaikinti, kasacinis skundas laikytinas nepagrįstu, o nuosprendis ir nutartis jo ribose pripažintini teisėtais (BPK 384 straipsnio 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistųjų O. A. O. ir A. O. kasacinius skundus atmesti.