Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-04-21 · Administracinė byla Nr. I-1418-596/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-04-21
Bylos Nr.
I-1418-596/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-05879-2013-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jolita Rasiukevičienė
Pareiškėjas
M. K., D. S., V. P., M. S., J. M., D. V., D. G., A. G.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1418-596/2016Proceso Nr. 3-61-3-05879-2013-8Procesinio sprendimo kategorija 1.16.5; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjų M. K., D. S., V. P., M. S., J. M., D. V., D. G. ir A. G. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovaujamos Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ir Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai M. K., D. S., V. P., M. S., J. M., D. V., D. G. ir A. G. kreipėsi į teismą su skundu, prašydami priteisti iš atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovaujamos Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Departamentas), ir Departamento neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, susidariusią dėl sumažinto pareiginės algos koeficiento taikymo, už laikotarpį nuo 2009-05-01 iki 2013-10-01.

Nurodo, kad yra valstybės tarnautojai, dirbantys Lietuvos Respublikos muitinėje. M. K. laikotarpiu nuo 2005-01-19 iki 2012-03-14 ėjo Muitinio įvertinimo skyriaus viršininko pavaduotojos pareigas, laikotarpiu nuo 2012-03-15 iki 2013-01-13 – Muitinio įvertinimo skyriaus viršininko pareigas, nuo 2013-01-14 iki dabar – Muitinio įvertinimo skyriaus viršininko pavaduotojos pareigas. D. S. nuo 2004-02-03 iki dabar, V. P. nuo 2005-04-19 iki dabar, M. S. nuo 2006-01-30 iki dabar, J. M. nuo 2005-01-19 iki dabar, D. V. nuo 2006-01-26 iki dabar eina Muitinio įvertinimo skyriaus vyriausiosios inspektoriaus (-ės) pareigas. D. G. laikotarpiu nuo 2009-01-05 iki 2011-12-31 ėjo Dokumentų valdymo skyriaus viršininkės (14 pareigybės kategorija) pareigas, nuo 2012-01-01 – Dokumentų valdymo skyriaus viršininkės (15 pareigybės kategorija) pareigas. A. G. laikotarpiu nuo 2008-05-06 iki 2009-09-30 ėjo Bendrųjų reikalų skyriaus Įslaptintų dokumentų poskyrio viršininkės pareigas, laikotarpiu nuo 2009-10-01 iki 2011-12-31 – Bendrųjų reikalų skyriaus viršininko pavaduotojos pareigas, nuo 2012-01-01 iki dabar – Dokumentų valdymo skyriaus viršininko pavaduotojos pareigas. Pagal Tarnybos Lietuvos Respublikoje muitinėje statuto 1 str. 2 d. ir 45 str., muitinės pareigūnų darbo apmokėjimo tvarką nustato Valstybės tarnybos įstatymas (toliau – ir VTĮ). Lietuvos Respublikos Seimas 2009-04-23 priėmė VTĮ nuostatų pakeitimus, kuriais sumažino 15–20 kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientus. Lietuvos Respublikos Seimui 2009-07-17 pakartotinai priėmus VTĮ pakeitimus nuo 2009-08-01 sumažinti valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai ir priedų už kvalifikacinę klasę dydžiai. Šis valstybės tarnautojų darbo užmokesčio (pareiginės algos (koeficientų) ir priedų už kvalifikacinę klasę) sumažinimas 2013-07-01 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) nutarimu pripažintas prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms ir konstituciniam teisinės valstybės principui, todėl pareiškėjams nepagrįstai buvo sumažinta ir dėl to neteisėtai neišmokėta valstybės tarnautojo darbo užmokesčio dalis. Pažymėjo, kad iki šiol įstatymų leidėjas nėra priėmęs įstatymų, numatančių neišmokėtos atlyginimų dalies kompensavimo mechanizmo (b. l. 1–5).

Atsiliepimas

Pateiktame atsiliepime Departamentas su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašė taikyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 27 str. 2 d. nustatytą trejų metų senaties terminą. Nurodo, kad pareiškėjams dėl VTĮ nuostatų, kurios Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo pripažintos kaip prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir konstituciniam teisinės valstybės principui, buvo neišmokėta darbo užmokesčio dalis (neatskaičius mokesčių): M. K. – 6 230,34 Lt; D. S. – 1 784,53 Lt; V. P. – 1 504,38 Lt; M. S. – 352,88 Lt; J. M. – 3 034,34 Lt; D. V. – 2 513,47 Lt; D. G. – 7 496,76 Lt; A. G. – 2 182,18 Lt. Mano, kad Departamentas, vykdydamas įstatymų nuostatas, teisėtai taikė sumažintus valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientus, o dėl Konstitucijai prieštaraujančio įstatymo taikymo valstybės tarnautojų patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą turėtų nustatyti įstatymų leidėjas. Paaiškino, kad pareiškėjų reikalavimo teisė bus realizuojama įstatymų leidėjui nustačius patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą (b. l. 17–19).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Departamento generalinis direktorius 2005-01-19 įsakymu Nr. 1P-29K „Dėl M. K. perkėlimo“ nuo 2005-01-19 perkėlė pareiškėją M. K. į Departamento Muitinio įvertinimo skyriaus viršininko pavaduotojos (A lygio, 14 kategorijos) su 7 pareiginės algos koeficientu pareigas ir suteikė II rango pareiginį laipsnį (b. l. 20).

Departamento generalinis direktorius 2012-03-15 įsakymu Nr. 1P-217 „Dėl M. K. laikino perkėlimo“ laikinai nuo 2012-03-15 perkėlė pareiškėją M. K. į Muitinio įvertinimo skyriaus viršininko (A lygio, 15 kategorijos) pareigas kol į jas bus priimtas nuolatinis pareigūnas (b. l. 21).

Departamento generalinis direktorius 2013-01-07 įsakymu Nr. 1P-18 „Dėl D. V. paskyrimo“ nuo 2013-01-14 paskyrė D. V. į Departamento Muitinio įvertinimo skyriaus viršininko (A lygio, 15 kategorijos) pareigas, suteikiant I rango muitininko pareiginį laipsnį ir trečią kvalifikacinę kategoriją (b. l. 22).

Departamento direktorius 2004-02-03 įsakymu Nr. 1P-35K „Dėl D. S.“ nuo 2004-02-03 perkėlė pareiškėją D. S. į Departamento Muitinio įvertinimo skyriaus vyriausiosios inspektorės pareigas, nustatė pareigybės A lygį, 12 kategoriją, 5,7 pareiginės algos koeficientą ir suteikė jai III rango muitininko pareiginį laipsnį (b. l. 23).

Departamento generalinis direktorius 2005-01-20 įsakymu Nr. 1P-39K „Dėl V. P. perkėlimo“ nuo 2005-01-20 perkėlė pareiškėją V. P. į Departamento Muitinio įvertinimo skyriaus vyriausiosios inspektorės A lygio, 12 kategorijos su 5,7 pareiginės algos koeficientu pareigas ir suteikė III rango muitininko pareiginį laipsnį (b. l. 24).

Departamento generalinis direktorius 2006-01-30 įsakymu Nr. 1P-46 „Dėl M. N. perkėlimo“ nuo 2006-01-30 perkėlė pareiškėją M. N. (M. S.) į Departamento Muitinio įvertinimo skyriaus vyriausiosios inspektorės A lygio, 12 kategorijos su 5,7 pareiginės algos koeficientu pareigas ir suteikė III rango muitininko pareiginį laipsnį (b. l. 26).

Departamento generalinis direktorius 2006-09-06 įsakymu Nr. 1P-307 „Dėl Pavardės pakeitimo“ laikė Muitinio įvertinimo skyriaus vyriausiosios inspektorės M. N. pavardę visuose Muitinės departamento naujai rengiamuose dokumentuose pakeista į M. S. (b. l. 25).

Departamento generalinis direktorius 2005-01-19 įsakymu Nr. 1P-30K „Dėl J. M. perkėlimo“ nuo 2005-01-19 perkėlė pareiškėją J. M. į Departamento Muitinio įvertinimo skyriaus vyriausiosios inspektorės (A lygio, 13 kategorijos) su 6,3 pareiginės algos koeficientu pareigas (b. l. 27).

Departamento generalinis direktorius 2006-01-26 įsakymu Nr. 1P-38 „Dėl D. V. perkėlimo“ nuo 2006-01-26 perkėlė pareiškėją D. V. į Departamento Muitinio įvertinimo skyriaus vyriausiosios inspektorės (A lygio, 13 kategorijos) su 6,3 pareiginės algos koeficientu pareigas (b. l. 28).

Departamento generalinis direktorius 2008-12-31 įsakymu Nr. 1P-511 „Dėl Muitinės departamento pareigybių sąrašo patikslinimo“ nuo 2009-01-05 panaikino Bendrųjų reikalų skyriuje A lygio, 13 kategorijos pareigybę, įsteigė Bendrųjų reikalų skyriuje A lygio, 14 kategorijos viršininko pareigybę ir pavedė Bendrųjų reikalų skyriaus viršininkei D. G. mokėti naujai įsteigtos pareigybės kategoriją atitinkančią pareiginę algą (b. l. 30).

Departamento statutinių valstybės tarnautojų, karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, nuo 2011-04-01 pareigybių sąrašas patvirtina, kad pareiškėja D. G. Departamente eina skyriaus viršininko (A lygio, 14 kategorijos) pareigas (b. l. 29).

Departamento generalinis direktorius 2011-12-27 įsakymu Nr. 1P-434 „Dėl pareigūnų perkėlimo“ nuo 2012-01-01 perkėlė pareiškėją D. G. į Departamento Dokumentų valdymo skyriaus viršininko (A lygis, 15 kategorija) pareigas ir suteikė antrą kvalifikacinę kategoriją (b. l. 31).

Departamento generalinis direktorius 2008-04-30 įsakymu Nr. 1P-203 „Dėl A. G. paskyrimo“ nuo 2008-05-06 paskyrė pareiškėją A. G. į Departamento Bendrųjų reikalų Įslaptintų dokumentų poskyrio viršininkės (A lygio, 12 kategorijos) su 5,7 pareiginės algos koeficientu pareigas, nūstat 6 mėnesių stažuotę ir stažuotės vadovu skyrė šio skyriaus viršininkę D. G., ir pavedė Finansų ir apskaitos skyriui mokėti A. G. už stažą valstybės tarnyboje 6 proc. pareiginės algos priedą (b. l. 32).

Departamento generalinis direktorius 2009-09-30 įsakymu Nr. 1P-262 „dėl A. G. perkėlimo“ nuo 2009-10-01 perkėlė pareiškėją A. G. į Bendrųjų reikalų skyriaus viršininko pavaduotojo (A lygis, 12 kategorija) pareigas (b. l. 33).

Departamento generalinis direktorius 2011-12-27 įsakymu Nr. 1P-434 „Dėl pareigūnų perkėlimo“ nuo 2012-01-01 perkėlė pareiškėją A. G. į Departamento Dokumentų valdymo skyriaus viršininko pavaduotojo (A lygio, 14 kategorijos) pareigas (b. l. 34).

Pareiškėjai M. K., D. S., V. P., M. S., J. M., D. V., D. G., A. G. kreipėsi į Departamentą su prašymais „Dėl pažymos apie neišmokėtą darbo užmokesčio dalį išdavimo“, prašydami išduoti pažymą apie neišmokėtą darbo užmokesčio dalį dėl neteisėtai sumažinto pareiginės algos koeficiento taikymo 2009–2013 metais (b. l. 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13).

Departamentas 2013-10-15 raštu Nr. (5.21)3B-11938 „Dėl informacijos pateikimo“ Departamento pareigūnams nurodė, kad dėl didelio besikreipiančių pareigūnų skaičiaus negali tenkinti pareiškėjų prašymo. Taip pat pažymėjo, jog Departamentas negali išmokėti dėl Konstitucijai prieštaraujančių įstatymų taikymo neišmokėtą darbo užmokesčio dalį laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2013-10-01, nes nėra įgaliotas tai padaryti ir neturi tam tikslui skirtų valstybės biudžeto lėšų (b. l. 14).

Departamento 2013-11-11 pažymos Nr. 4F-108, Nr. 4F-109, 4F-110, 4F-111, 4F-112, 4F-113, 4F-114, 4F-115 „Dėl darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų nepriemokos paskaičiavimo dėl „Lietuvos respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo“ 2009 m. liepos 17 d. Nr. XI-363 įsigaliojimo“ patvirtina, kad pareiškėjai M. K. neišmokėta darbo užmokesčio dalis yra 6 230,34 Lt; D. S. – 1 784,53 Lt; V. P. – 1 504,38 Lt; M. S. – 352,88 Lt; J. M. – 3 034,34 Lt; D. V. – 2 513,47 Lt; D. G. – 7 496,76 Lt; A. G. – 2 182,18 Lt (b. l. 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42).

Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl trunkamojo pažeidimo, kuomet pareiškėjams kas mėnesį buvo mokamas sumažintas darbo užmokestis pagal įstatymus, kurie vėliau buvo pripažinti prieštaraujančiais Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Muitinės pareigūnų darbo apmokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (Lietuvos Respublikos Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 45 str.). VTĮ (2009-03-10 įstatymo Nr. XI-186 redakcija) 23 str. nustatyta, kad Valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: 1) pareiginė alga; 2) priedai; 3) priemokos; 4) apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą. To paties įstatymo 24 str. 1 ir 2 d. įtvirtinta, kad pareiginė alga nustatoma pagal pareigybės kategoriją ir yra vienoda visoms tos pačios kategorijos pareigybėms. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientą. Koks koeficientas taikomas kiekvienos kategorijos pareigybėms, nustato šis įstatymas (1 priedas). Vadovaujantis VTĮ 25 str. valstybės tarnautojams mokami šie priedai: 1) už tarnybos Lietuvos valstybei stažą; 2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategoriją; 3) už laipsnį arba tarnybinį rangą; 4) už diplomatinį rangą; 5) pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas. Priedai už laipsnį arba tarnybinį rangą ir kvalifikacinę kategoriją gali būti mokami tik statutiniams valstybės tarnautojams statutuose nustatyta tvarka. Priedas už kvalifikacinę klasę nemokamas statutiniams valstybės tarnautojams, išskyrus valstybės tarnautojus, kurių tarnybą reglamentuoja Diplomatinės tarnybos įstatymas (VTĮ 25 str. 6 d.).

VTĮ 1 priedo redakcijoje, galiojusioje iki 2009-04-30, buvo įtvirtinti tokie 1–20 pareigybių kategorijų pareiginių algų koeficientai: 1 kategorijos – 3,0; 2 kategorijos – 3,2; 3 kategorijos – 3,4; 4 kategorijos – 3,6; 5 kategorijos – 3,8; 6 kategorijos – 4,0; 7 kategorijos – 4,2; 8 kategorijos – 4,4; 9 kategorijos – 4,6; 10 kategorijos – 4,8; 11 kategorijos – 5,2; 12 kategorijos – 5,7; 13 kategorijos – 6,3; 14 kategorijos – 7,0; 15 kategorijos – 7,8; 16 kategorijos – 8,7; 17 kategorijos – 9,7; 18 kategorijos – 10,8; 19 kategorijos – 11,9; 20 kategorijos – 13. Kadangi 2009-05-01 įsigaliojo VTĮ 1 priedo pakeitimai (2009-04-23 įstatymas Nr. XI-227), buvo nustatyti tokie 15–20 pareigybių kategorijų pareiginių algų koeficientai: 15 kategorijos – 7,6; 16 kategorijos – 8,4; 17 kategorijos – 9,1; 18 kategorijos – 9,9; 19 kategorijos – 10,7; 20 kategorijos – 11,4. Nuo 2009-08-01 VTĮ 1 priedas buvo dar kartą pakeistas (2009-07-17 įstatymu Nr. XI-363), nustatant tokius 11–20 pareigybių kategorijų pareiginių algų koeficientus: 11 kategorijos – 5,17; 12 kategorijos – 5,64; 13 kategorijos – 6,2; 14 kategorijos – 6,86; 15 kategorijos – 7,41; 16 kategorijos – 8,1; 17 kategorijos – 8,69; 18 kategorijos – 9,35; 19 kategorijos – 10; 20 kategorijos – 10,54.

Pažymėtina, kad Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo pakeitimais (2010-06-30 įstatyme Nr. XI-944; 2011-11-22 įstatyme Nr. XI-1721; 2012-12-20 įstatyme Nr. XII–114) buvo nustatyta, kad sumažinti priedų už kvalifikacinę klasę dydžiai ir pareiginių algų koeficientai galioja iki 2013-12-31, tačiau 2013-09-19 priėmus Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymą Nr. XII-517, kuris įsigaliojo 2013-10-01, buvo nustatyti priedų už kvalifikacinę klasę ir pareiginių algų koeficientų dydžiai, galioję iki 2009-05-01.

Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 47 str. 2 d. nustatyti muitinės pareigūnams mokami pareiginės algos priedai už kvalifikacinę kategoriją. Muitinės pareigūnams priedas už trečią kvalifikacinę kategoriją sudaro 10 procentų pareiginės algos, už antrą kvalifikacinę kategoriją – 20 procentų pareiginės algos, už pirmą kvalifikacinę kategoriją – 30 procentų pareiginės algos. Valstybėje susidarius sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai šie priedai nebuvo mažinami.

Aukščiau išdėstyto teisinio reglamentavimo analizė leidžia teismui daryti išvadą, kad nuo 2009-05-01 buvo sumažinti pareiginės algos koeficientai aukštesnės nei 14 pareigybių kategorijos valstybės tarnautojams; nuo 2009-08-01 dar kartą buvo sumažinti pareiginės algos koeficientai 11 ir aukštesnių kategorijų valstybės tarnautojams; minėtų pareigybių kategorijoms sumažinti pareiginių algų koeficiento dydžiai galiojo iki 2013-09-30; muitinės pareigūnams mokami pareiginės algos priedai už kvalifikacinę kategoriją nebuvo mažinami.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja M. K. laikotarpiu nuo 2005-01-19 iki 2012-03-14 ir nuo 2013-01-14 ėjo Departamento Muitinio įvertinimo skyriaus viršininko pavaduotojos (A lygio, 14 kategorijos) pareigas, laikotarpiu nuo 2012-03-15 iki 2013-01-13 ėjo Departamento Muitinio įvertinimo skyriaus viršininko (A lygio, 15 kategorijos) pareigas (b. l. 20, 21, 22). Pareiškėja D. S. nuo 2004-02-03 ėjo Departamento Muitinio įvertinimo skyriaus vyriausiosios inspektorės (A lygio, 12 kategorijos) pareigas (b. l. 23). Pareiškėja V. P. nuo 2005-01-20 ėjo Departamento Muitinio įvertinimo skyriaus vyriausiosios inspektorės (A lygio, 12 kategorijos) pareigas (b. l. 24). Pareiškėja M. S. nuo 2006-01-30 ėjo Departamento Muitinio įvertinimo skyriaus vyriausiosios inspektorės (A lygio, 12 kategorijos) pareigas (b. l. 26). Pareiškėja J. M. nuo 2005-01-19 ėjo Departamento Muitinio įvertinimo skyriaus vyriausiosios inspektorės (A lygio, 13 kategorijos) pareigas (b. l. 27). Pareiškėjas D. V. nuo 2006-01-26 ėjo Departamento Muitinio įvertinimo skyriaus vyriausiosios inspektoriaus (A lygio, 13 kategorijos) pareigas (b. l. 28). Pareiškėja D. G. laikotarpiu nuo 2009-01-05 iki 2011-12-31 ėjo Bendrųjų reikalų skyriaus viršininko (A lygio, 14 kategorijos) pareigas, nuo 2012-01-01 eina Departamento Dokumentų valdymo skyriaus viršininko (A lygis, 15 kategorija) pareigas bei turi antrą kvalifikacinę klasę (b. l. 29, 30, 31). Pareiškėja A. G. laikotarpiu nuo 2008-05-06 iki 2009-09-30 ėjo Departamento Bendrųjų reikalų Įslaptintų dokumentų poskyrio viršininkės (A lygio, 12 kategorijos) pareigas, laikotarpiu nuo 2009-10-01 iki 2011-12-31 ėjo Bendrųjų reikalų skyriaus viršininko pavaduotojo (A lygis, 12 kategorija) pareigas, nuo 2012-01-01 – Departamento Dokumentų valdymo skyriaus viršininko pavaduotojo (A lygio, 14 kategorijos) pareigas (b. l. 32, 33, 34).

Taigi, pareiškėjams dėl pasikeitusių VTĮ nuostatų laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 buvo mokamas sumažintas darbo užmokestis, sumažinus pareiginės algos koeficientą.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjai prašo priteisti susidariusią darbo užmokesčio nepriemoką už laikotarpį nuo 2009-05-01 iki 2013-10-01, tačiau atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą teisinį reglamentavimą ir į tai, kad nuo 2009-05-01 buvo sumažinti pareiginės algos koeficientai aukštesnės nei 14 pareigybių kategorijos valstybės tarnautojams, nuo 2009-08-01 buvo sumažinti pareiginės algos koeficientai 11 ir aukštesnių kategorijų valstybės tarnautojams, sumažinti pareiginių algų koeficiento dydžiai galiojo iki 2013-09-30, pareiškėjų reikalavimai priteisti susidariusią darbo užmokesčio nepriemoką bus vertinami už laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30.

Departamentas pareiškėjų reikalavimams priteisti susidariusią darbo užmokesčio nepriemoką prašo taikyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 str. 2 d. nustatytą ieškinio senaties terminą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos suformuotoje praktikoje konstatuota, jog teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas ir reikalavimo patenkinimas yra tiesiogiai susijęs su reikalavimui dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytinu 3 metų ieškinio senaties terminu, nustatytu DK 27 str. 2 d. (LVAT 2011-11-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011). DK 27 str. 5 d. nustatyta, kad ieškinio senačiai taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatos. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senatį pagal CK 1.126 str. 2 d. teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. CK 1.127 str. 1 d. nustato, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužino arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

Pareiškėjai, kurių prašoma priteisti darbo užmokesčio nepriemokos suma susidarė per laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30, į teismą su skundu kreipėsi 2013-10-25. Kadangi pagal DK nuostatas, darbo užmokestis turi būti mokamas ne rečiau kaip kas mėnesį, pareiškėjai ne vėliau kaip kiekvieno mėnesio atlyginimo mokėjimo dieną galėjo suprasti, ar darbo užmokestis už praėjusį mėnesį jiems išmokėtas teisingai, todėl atsižvelgiant į Departamento prašymą taikyti ieškinio senatį ir DK 27 str. 2 d. nuostatą, kad bendras ieškinio senaties terminas DK reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, taip pat CK I knygos VII skyriaus nuostatas dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo, konstatuotina, kad pareiškėjai skundą teismui pateikė praleidę ieškinio senaties terminą reikalavimams, kildinamiems iš laikotarpio nuo 2009-08-01 iki 2010-10-25. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų reikalavimai šiose dalyse (už laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2010-10-25) atmetami.

Nagrinėjamu laikotarpiu (t. y. nuo 2010-10-26 iki 2013-09-30) pareiškėjams neišmokėtos darbo užmokesčio dalies susidarymo pagrindu buvęs teisinis reguliavimas įvertintas Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – ir Konstitucinio teismo 2013-07-01 nutarimas), kuriame Konstitucinis Teismas pripažino, kad: 1) VTĮ 1 priedas (2009-04-23 redakcija, įsigaliojusi 2009-05-01, Žin., 2009, Nr. 49-1937), kuriame buvo nustatyti sumažinti 15–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu buvo neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymo 3 str. 2 d. (2009-04-23 redakcija, Žin., 2009, Nr. 49-1937; 2010-06-30 redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4297; 2011-11-22 redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7038; 2012-12-20 redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7993) prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui; 3) VTĮ 1 priedas (2009-07-17 redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3918), kuriame nustatyti sumažinti 11–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui; 4) Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo 4 str. 3 d. (2009-07-17 redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3918; 2010-06-30 redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4298; 2011-11-22 redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7036; 2012-12-20 redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7992) prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui; 5) VTĮ 25 str. 3 d. (2009-07-17 redakcija, įsigaliojusi 2009-08-01, Žin., 2009, Nr. 91-3918) tiek, kiek joje nustatyti sumažinti priedų už kvalifikacinę klasę dydžiai, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str.1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui; 6) Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo 4 str. 2 d. (2009-07-17 redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3918; 2010-06-30 redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4298; 2011-11-22 redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7036; 2012-12-20 redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7992) prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimas „Valstybės žiniose“ paskelbtas 2013-10-01. Šiame nutarime Konstitucinis teismas taip pat konstatavo, kad Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimu pripažinus įstatymų nuostatas, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieštaraujančiomis inter alia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. kyla reikalavimas įstatymų leidėjui nustatyti asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, t. y. tvarką, kuria valstybė per protingą laikotarpį (inter alia atsižvelgiant į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinant galimybes sukaupti (gauti) lėšas, būtinas tokiam kompensavimui) teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, – juos kompensuos.

Kad būtų užtikrintas deramas Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo vykdymas, Konstitucinis Teismas 2014-04-16 priėmė sprendimą „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo kai kurių nuostatų išaiškinimo“, kuriame pabrėžė, kad: 1) įstatymų leidėjas, laikydamasis konstitucinio atsakingo valdymo principo, gali atidėti dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo nustatymą ir (ar) jo įgyvendinimą protingam laikotarpiui, kuris nustatytinas įvertinus valstybėje susiklosčiusią ekonominę, finansinę padėtį, atsižvelgus į ypatingos situacijos padarinius ir valstybės išgales, įskaitant ir įvairius valstybės prisiimtus įsipareigojimus, inter alia susijusius su finansine drausme, taigi ir su valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų subalansavimo imperatyvu; 2) praradimus dėl neproporcingo atlyginimų sumažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimą turėtų būti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytą mechanizmą, kuris užtikrintų teisingą kompensavimą per protingą laikotarpį; įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą arba jį nustačius neteisingą (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiūriu), asmenys, patyrę šiuos praradimus, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgęs į Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo išaiškinimą, priėmė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo Įstatymą (toliau – ir Įgyvendinimo įstatymas), kuriuo numatyta nustatyti dėl ekonominės krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą asmenims, kuriems už darbą buvo apmokama iš valstybės ar savivaldybės lėšų. Minėtą patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą pateikti iš pradžių buvo numatyta iki 2014-05-01, tačiau vėliau šis terminas buvo pratęstas iki 2015-05-01.

Konstitucinis Teismas 2015-11-19 nutarime konstatavo, jog Įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, bei atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2015-06-30 priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą Nr. XII-1927 (toliau – ir Grąžinimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra išimtimi) 2015-09-01, kuriame nustatytas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas.

Taigi Lietuvos Respublikos Seimas yra įvykdęs Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime nurodytą pareigą nustatyti teisinį reguliavimą, pagal kurį būtų pašalinamos neigiamos teisinės pasekmės, kilusios taikant teisės aktą (jo dalį), kurį Konstitucinis Teismas savo sprendimu pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai. Pažymėtina, kad teisingas kompensavimas Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime yra siejamas su kompensavimu tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi. Atsižvelgęs į tai, įstatymų leidėjas Grąžinimo įstatyme nustatė, koks tolygus darbo užmokesčio (atlyginimo) mažinimas 2009–2013 m. buvo būtinas, ir šio įstatymo 2 straipsnyje aiškiai reglamentavo dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) mokėjimo patirtų praradimų apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką.

Apibendrinant sprendime išdėstytus argumentus, teismas daro išvadą, jog patirtų praradimų teisingas kompensavimas gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, kurie, kaip minėta, yra nustatyti Grąžinimo įstatyme. Praradimų kompensavimas, nesilaikant Grąžinimo įstatyme nustatytų dydžių ir terminų, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2014-04-16 sprendime pateiktą išaiškinimą, nebūtų konstituciškai teisingas, pažeistų konstitucinį socialinės darnos imperatyvą, todėl Grąžinimo įstatyme esant nustatytam pareiškėjų patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų reikalavimų priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu, nes sumažintą darbo užmokestį (atlyginimą) mokėjusiai institucijai Grąžinimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sąlygomis kompensuoti pareiškėjų patirtus praradimus. Pažymėtina, kad tokia pozicija atitinka naujausią LVAT praktiką (LVAT 2016-02-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-669/2016; LVAT 2016-02-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjai skundo reikalavimus kėlė Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovaujamos Departamento, bei Departamento atžvilgiu.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016 atkreipė dėmesį į tai, kad LVAT, nagrinėdamas bylas dėl neišmokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo valstybės tarnautojams (pareigūnams) po to, kai Konstitucinis Teismas pripažino antikonstitucinėmis teisės aktų nuostatas, kurių pagrindu buvo mokamas mažesnis atlyginimas, savo nuoseklioje praktikoje atsakovu pripažino instituciją, kurioje valstybės tarnautojas (pareigūnas) ėjo pareigas (tarnavo), o ne Lietuvos valstybę (LVAT 2005-12-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A1-638/2005; LVAT 2006-05-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A15-406/2006; LVAT 2010-06-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010; LVAT 2011-11-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011; LVAT 2013-07-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1940/2013; LVAT 2013-07-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1942/2013; LVAT 2013-12-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1922/2013; LVAT 2013-12-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1984/2013; LVAT 2014-01-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1788/2013).

Nagrinėjamu atveju tinkamas atsakovas pareiškėjų reikalavimams priteisti neišmokėtas darbo užmokesčio dalis yra Departamentas, tačiau atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei į tai, kad pareiškėjų reikalavimai priteisti neišmokėtas darbo užmokesčio dalis atmetami kaip nepagrįsti, nagrinėjamos bylos teisingam išsprendimui minėtos aplinkybės dėl netinkamo atsakovo neturi reikšmės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjų M. K., D. S., V. P., M. S., J. M., D. V., D. G. ir A. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jolita Rasiukevičienė