- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-06-05
- Bylos Nr.
- 2-887-845/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-05789-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lijana Visokavičienė
- Ieškovas
- UAB „Vilniaus energija“
- Atsakovas
- J. A.
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui J. A. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „Vilniaus energija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo J. A. 643,51 Lt skolos, 28,28 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 75,90 Lt bylinėjimosi išlaidų (b.l. 2-5). Nurodė, kad ieškovas tiekia centralizuotą šilumos energiją daugiabučiam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau - Pastatas). Šiame Pastate yra atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantis butas Nr. 12A (toliau tekste - Butas), kuris yra atjungtas nuo Pastato centralizuotos šildymo sistemos. Pažymėjo, jog nors šilumos energija atsakovo Butui nebuvo tiekiama, tačiau Šilumos ūkio įstatymo 25 str., numato kad buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. Atsižvelgiant į šias įstatymo nuostatas ir į tai, kad Pastate yra šildomos bendro naudojimo patalpos, kurios yra šio Pastato butų (patalpų) savininkų bendroji dalinė nuosavybė, atsakovui net ir atjungus savo Butą nuo centralizuotai tiekiamos šilumos energijos tinklų, atsirado prievolė kas mėnesį proporcingai savo daliai mokėti mokesčius už Pastate suvartotą šilumos energiją. Kadangi atsakovas laikotarpiu nuo 2010-03-01 iki 2011-09-30 savo prievolės tinkamai nevykdė, iš jo priteistina 643,51 Lt skolos už šilumos energiją.
Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti (b.l. 26-28). Nurodė, jog iki 2005 m. gegužės mėn., jam priklausantis butas buvo prijungtas prie centrinio šildymo ir už suteiktas paslaugas atsakovas mokėjo ieškovui. 2001 m. gegužės mėn., gavus visus reikalingus leidimus, atsakovo butas buvo atjungtas nuo centrinio šildymo. Pažymėjo, jog atsakovas įsirengė autonominį dujinį katilą ir pranešė ieškovui, kad bendrosiose namo patalpose, kuriomis atsakovas naudojosi, nėra nei vieno radiatoriaus, šildymo vamzdžio, todėl mokėti už tariamai teikiamas paslaugas nėra teisinio pagrindo. Pasak atsakovo, ieškovas neteisingai skaičiavo mokesčius už šilumą, t.y. ieškovo išrašytoje sąskaitoje neteisingai nurodytas atsakovo buto bendras plotas, t.y. atsakovo buto plotas yra 159,16 kv.m., o ne 163,99 kv.m. Tuo tarpu naudingas buto plotas yra 113,05 kv.m. Nurodė, kad visi bendrieji namo mokesčiai turi būti skaičiuojami ne nuo buto bendrojo, o nuo naudingo ploto. Taigi ieškovas, skaičiuodamas mokesčius, nepagrįstai padidino atsakovo buto plotą iki 50,94 kv.m. Atkreipė dėmesį į tai, kad įrengė apšildomas patalpas vietoje buvusios nešildomos palėpės, dėl ko ženkliai pagerino namo šiluminius rodiklius.
Ieškovo atstovė teismo posėdyje ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.
Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką buvo informuotas tinkamai. 2012-05-18 teisme buvo gautas jo prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Nurodė, kad teismo posėdžio dieną dalyvaus parodos atidaryme.
Šalies argumentai
Ieškovo atstovė prašė atsakovo prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo spęsti teismo nuožiūra.
Atsižvelgiant į CPK 246 str. 2 d., atsakovo neatvykimo į teismą priežastis nepripažintina svarbia, todėl tikslu užtikrinti proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą, teismas išnagrinėjo civilinę bylą iš esmės atsakovui nedalyvaujant. Teismo manymu, posėdžio atidėjimas būtų nepagrįstai užvilkinęs civilinės bylos nagrinėjimą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas tiekia centralizuotą šilumos energiją daugiabučiam namui adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Šiame Pastate yra atsakovui J. A. asmeninės nuosavybės teise priklausantis butas Nr. 12A (b.l. 9-10). Atsakovo Butas yra atjungtas nuo Pastato centralizuotos šildymo sistemos, jis yra įsirengęs dujinį katilą (b.l. 11). Nurodyto Pastato visa suvartota šilumos energija apskaitoma pagal įvadinį šilumos skaitiklį (b.l. 13-14). Atsakovo įsiskolinimas ieškovui už bendro naudojimo patalpų šildymą už laikotarpį nuo 2010 m. kovo 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 30 d. pagal paskaičiuotą 163,99 m² buto plotą sudaro 643,51 Lt (b.l. 7), o pagal paskaičiuotą 113,05 m² buto plotą sudaro 450,54 Lt (b.l. 86).
Ieškovo atstovės paaiškinimais, duotais 2012-03-20 teismo posėdyje, nustatyta, kad atsakovui priklausančios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra atjungtos nuo centralizuoto šildymo sistemos, tačiau, vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymu ir šilumos tiekimo taisyklėmis, pastarasis privalo mokėti už bendrų patalpų naudojimo šildymą. Atsakovui buvo pateikta sąskaita už bendro naudojimo patalpų šildymą 643,51 Lt sumai, už laikotarpį nuo 2010 m. kovo 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 30 d. Nurodyta suma buvo apskaičiuota pagal bendrą 163,99 m² buto plotą, kadangi tokius duomenis buvo pateikęs bendrijos pirmininkas. Tik 2011-05-27 buvo pakeisti duomenys Nekilnojamojo turto registre apie atsakovui priklausančio buto naudingą plotą (113,05 kv.m.). Paaiškino, jog Šilumos paskirstymo tvarką numato Valstybinės kainų ir energetikos komisijos nutarimu patvirtintas metodas Nr. 5, kurio paskirtis yra paskaičiuoti tenkantį šilumos energijos kiekį bendro naudojimo patalpų šildymui tų butų savininkams, kurių patalpos yra atskirtos nuo bendros šildymo sistemos. Name, esančiame Palangos gatvėje 1, yra įvestas vienas šilumos apskaitos skaitiklis, pagal kurį apskaičiuojamas bendras šio namo sunaudotas šilumos energijos kiekis. Paaiškino, kad atsakovas turi teisę kreiptis į Valstybės kainų ir energetikos komisiją, kuri aprobuotų ir patvirtintų šilumos paskirstymo ir mokėjimo metodą, taikomą būtent tam namui, kuriame jis gyvena.
Atsakovas, 2012-03-20 vykusiame teismo posėdyje, su ieškiniu nesutiko ir paaiškino, jog kreipėsi į ieškovą dėl ploto skirtumo, tačiau pastarasis į tai nereagavo, taip pat jam nebuvo paaiškinta, jog jis turi kreiptis į kadastrą dėl buto tūrio nustatymo. Pasak atsakovo, jis naudojasi atskira nešildoma laiptine, o visi kiti gyventojai naudojasi kitomis šildomomis namo laiptinėmis. Be to, apšiltinęs pastogės dalį, atsakovas visam namui sutaupė šilumos nuostolius.
Nagrinėjamojoje byloje ginčas tarp šalių kilo dėl mokesčių už bendro naudojimo patalpų šildymą paskaičiavimo pagrįstumo. Pasak ieškovo, nors atsakovui priklausančios patalpos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra atjungtos nuo centralizuoto šildymo sistemos, vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 2 d. ir šilumos tiekimo taisyklėmis, jis privalo mokėti už bendrų patalpų naudojimo šildymą. Tuo tarpu atsakovas teigė, jog yra atsijungęs nuo centralizuoto šildymo, o laiptinė, kuria jis naudojasi yra nešildoma, joje nėra įrengta jokių šildymo prietaisų, todėl jis neturi pareigos mokėti už šilumos energiją.
Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus reglamentuoja Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 5 d., pagal kurią bendrąja daline daugiabučio namo savininkų nuosavybe (bendrojo naudojimo objektais) yra: 1) bendrosios konstrukcijos - pagrindinės daugiabučio namo laikančiosios (pamatai, sienos, perdengimai, stogas) ir kitos konstrukcijos (balkonų bei laiptinių konstrukcijos, fasadų apdailos elementai, įėjimo į namą laiptai ir durys); 2) bendroji inžinerinė įranga - daugiabučio namo vandentiekio, kanalizacijos, dujų, šilumos, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, ventiliacijos kameros, vamzdynai ir angos, šildymo radiatoriai, elektros skydinės, liftai, televizijos kolektyvinės antenos ir kabeliai, šilumos mazgai, karšto vandens ruošimo įrenginiai, katilinės ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti atskiriems gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, jeigu jie susiję su viso namo inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu ir jeigu jie nėra trečiųjų asmenų nuosavybė; 3) bendrojo naudojimo patalpos - daugiabučio namo laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jei jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims. Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu (CK 4.82 str. 5 d.).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog name, esančiame Palangos g. 1, Vilniuje iš viso yra 4 bendrojo naudojimo laiptinės, kurios centralizuotai šildomos (b.l. 11-12). Vadinasi, remiantis aukščiau nurodytomis įstatymo nuostatomis, šios laiptinės yra bendrojo naudojimo patalpos ir yra bendroji dalinė daugiabučio namo savininkų nuosavybė. Šilumos ūkio įstatymo 25 str., numato kad buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. Pažymėtina, kad visas pastate suvartotas šilumos kiekis yra paskirstomas Pastato savininkams pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-05-05 nutarimu Nr. 03-19 patvirtintą metodą Nr. 4 (toliau Metodas Nr. 4) ir 2005-07-22 nutarimu Nr. 03-41 patvirtintą Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodą Nr. 5 (toliau Metodas Nr. 5). Metodas Nr. 5 taikomas, kai dalis vartotojams priklausančių patalpų atjungtos nuo centrinio šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu (elektra, dujomis, kietu kuru ar kt.). Pagal šio metodo nuostatas iš Pastatui šildyti suvartoto šilumos kiekio išskiriamas šilumos kiekis, sunaudotas namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, kuris paskirstomas (išdalinamas) visiems butų (patalpų) savininkams proporcingai butų (patalpų) plotui, kaip numatyta 5.1. ir 5.1.1. punktuose, t.y. neatsižvelgiant į patalpos padėtį pastate ir kitus faktorius.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-11-27 nutartyje, civ. byloje Nr.3K-7-515/09 yra pažymėjęs, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia, jog įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos, kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo. CK 4.83 str. 3 d. nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal CK 4.82 str. 3 d., butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigų konkrečiais atvejais, yra konstatavęs, kad buto savininkas kartu yra ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, todėl pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje 257-oji daugiabučio namo savininkų bendrija v. UAB „Vilniaus vandenys“ ir kt.).
Taigi iš nurodytų įstatymų nuostatų, taip pat iš kasacinio teismo formuojamos praktikos seka, kad atsakovas, kaip daugiabučio namo bendraturtis, negali būti atleistas nuo pareigos dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą, šiuo atveju namo laiptines, nes atsakovas nėra vien tik teikiamos paslaugos vartotojas. Todėl atsakovas, kaip namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturtis, negali būti atleistas nuo pareigos, kylančios iš įstatymu jam suteiktų pareigų dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje I. A. V. v. UAB „Karoliniškių būstas“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-1/2003). LAT Išplėstinė teisėjų kolegija 2009-11-27 nutartyje, civ. byloje Nr.3K-7-515/09, konstatavo, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Todėl atsakovo teiginiai, jog jis neprivalo mokėti už suteiktą šilumos energiją namo laiptinei, atmestini kaip nepagrįsti. Atkreiptinas atsakovo dėmesys į tai, kad bendrųjų namo objektų ir tinklų išlaikymas yra pagrįstas ne jų faktiniu naudojimusi, o bendrąja nuosavybe ir visų bendrasavininkių prievole šią nuosavybę išlaikyti. Todėl atsakovas privalo mokėti už šilumos energiją, skirtą bendrojo naudojimo patalpoms išlaikyti, nes tai padeda išsaugoti bendrąją nuosavybę.
Atsižvelgiant į tai, kad Pastate yra šildomos bendro naudojimo patalpos, kurios yra šio Pastato butų (patalpų) savininkų bendroji dalinė nuosavybė, atsakovui net ir atjungus savo butą nuo centralizuotai tiekiamos šilumos energijos tinklų, atsirado prievolė kas mėnesį proporcingai savo daliai mokėti mokesčius už Pastate suvartotą šilumos energiją teisės aktų nustatyta tvarka. Nežiūrint į tai, jog šilumos tiekėjas (ieškovas) kas mėnesį pateikdavo šilumos gavėjui (atsakovui) sąskaitas, pastarasis laikotarpiu nuo 2010-03-01 iki 2011-09-30 savo prievolės tinkamai nevykdė, sąskaitų neapmokėjo, todėl už tiektą Pastato bendro naudojimo patalpų šildymui šilumos energiją atsakovui susidarė įsiskolinimas. Sprendžiant dėl skolos dydžio, teismas atkreipia ieškovo dėmesį į tai, jog jis paskaičiavo mokesčius atsakovui už bendrojo naudojimo patalpų šildymą pagal buto 163,99 kv.m. bendrą plotą, remdamasis bendrijos pirmininko pateikta pažyma (b.l. 11-12). Tuo tarpu iš 2011-05-27 Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašo (b.l. 9-10) matyti, jog atsakovo buto naudingas plotas sudaro 113,05 kv.m. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, teismas įpareigojo ieškovą perskaičiuoti skolos dydį pagal atsakovui realiai priklausantį buto naudingąjį plotą (b.l. 76-77). Pažymėtina, jog pagal 2005-07-22 nutarimu Nr. 03-41 patvirtintą Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodą Nr. 5, šilumos kiekis, sunaudotas namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, yra paskirstomas (išdalinamas) visiems butų (patalpų) savininkams proporcingai butų (patalpų) plotui, kaip numatyta 5.1. ir 5.1.1. punktuose. Tuo tarpu ieškovas, reikalaudamas priteisti įsiskolinimą iš atsakovo, paskaičiavo nuo buto ploto, kuris viršija realiai atsakovui priklausančio buto naudingąjį plotą (b.l. 9-10) ir sudaro prielaidas nepagrįstam praturtėjimui. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, teismas ieškovo ieškinį tenkina iš dalies ir priteisia iš atsakovo 450,54 Lt įsiskolinimą už šilumos energiją (b.l. 87), paskaičiuotą pagal atsakovo buto naudingąjį plotą (113,05 kv.m.), už laikotarpį nuo 2010-03-01 iki 2011-09-30 (CK 1.138 str., 6.4 str., 6.38 str., 6.200 str., 6.205 str., 6.256 str. 1 ir 2 d., 6.716 str.).
Atsakovas savo atsikirtimus į ieškinį grindė aplinkybe, jog mokesčiai turėjo būti paskaičiuoti nuo patalpų tūrio, o ne nuo bendro ploto. Pažymėtina, jog Metodika numato, kad tuo atveju, kai patalpų aukštis nevienodas, šilumos energijos suvartojimą galima apskaičiuoti pagal tūrį. Tačiau šią nuostatą galima naudoti, jeigu Nekilnojamojo turto registre yra nustatytas tūris. Tuo tarpu atsakovo name nėra nustatytas patalpų tūris, pagal kurį šilumos tiekėjas galėtų atlikti paskaičiavimus (b.l. 9-10). Jeigu šis tūris būtų nustatytas, tada visiems to namo butų savininkams ieškovas skaičiuotų pagal tūrį, o ne pagal plotą skirstytų šilumos energijos kiekį.
Kadangi nustatytą terminą apmokėti už suteiktas paslaugas atsakovas pažeidė, pagal CK 6.210 str., 6.261 str., iš jo už pavėluotą atsiskaitymą priteistina 5 procentų metinių palūkanų nuo 2010-05-01 iki 2011-11-21, iš viso – 19,80 Lt (b.l.86).
Remiantis CK 6.37 str. 2 d., iš atsakovo ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos, t.y. nuo 470,34 Lt, nuo bylos iškėlimo, t.y. 2012-12-05, teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Patenkinus ieškinį iš dalies (70 proc.), remiantis CPK 88 str. 1 d. 3 p., 9 p., 93 str. 2 d., iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 49 Lt žyminio mokesčio, 2,90 Lt už gyventojų registro tarnybos pažymą, 3 Lt už VĮ „Registrų centras“ išrašą, iš viso – 55,00 Lt.
Pagal CPK 88 str. 1d. 3 p., iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 14,20 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 263-270 str. str., 279 str., 301 str., 307 str.,
nusprendė:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo J. A., a.k.: (duomenys neskelbtini) gyv.: (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ieškovo UAB „Vilniaus energija“, į.k.: 111760831, Jočionių g. 13, Vilnius, a.s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas Swedbank, naudai 450,54 Lt įsiskolinimo už suteiktą šilumos energiją, 19,80 Lt palūkanų, iš viso – 470,34 Lt (keturis šimtus septyniasdešimt Lt 34 ct), 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos, t.y. 470,34 Lt, nuo bylos iškėlimo, t.y. 2012-12-05, teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 55,00 Lt (penkiasdešimt penkis Lt) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo J. A. į valstybės biudžetą 14,20 Lt (keturiolika Lt 20 ct) pašto išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą.