- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-01-24
- Bylos Nr.
- A-39-99-07
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Taminskas (pirm.), Stasys Gudynas (pran.), Sigita Rudėnaitė
- Pareiškėjas
- R. B.
- Atsakovas
- Joniškio rajono policijos komisariato
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gudyno (pranešėjas), Sigitos Rudėnaitės ir Algirdo Taminsko (kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. B. įmonės savininko R. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. B. įmonės savininko R. B. skundą atsakovui Joniškio rajono policijos komisariatui dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Joniškio rajono policijos komisariato (toliau – ir Joniškio raj. PK) viršininko pavaduotojo A. Valuodzės 2006 m. kovo 22 d. nutarimą Nr. 62-P-285, kuriuo jam skirta 2 000 Lt bauda, ir administracinę bylą nutraukti.
Skunde pareiškėjas nurodė, kad 2006 m. kovo 22 d. Joniškio raj. PK viršininko pavaduotojas A. Valuodzė, išnagrinėjęs jo, R. B. , pažeidimo bylą, nustatė, kad jis pardavė nepilnamečiui du l litro talpos alaus butelius, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punktą, todėl, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 30 straipsniu, 30 (2) straipsniu, 31 straipsniu, 32 straipsnio l dalimi, paskyrė jam 2 000 Lt baudą. Pareiškėjas teigė, kad pažeidimo, už kurio padarymą buvo nubaustas, jis nepadarė, nes du butelius 1 litro talpos alaus pardavė vyrui. Nurodė, kad paskui į parduotuvę buvo įėjęs ir vaikas, kuris vėliau policijoje teigė, kad būtent R. B. jam pardavė alų. Pareiškėjas manė, kad vaikas policijoje melavo, nes vengė pasakyti, kad ne jis pirko alų, bei nenorėjo nurodyti tikrąjį pilnametį asmenį, nupirkusį jam alaus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į skundą Joniškio raj. PK su skundu nesutiko, prašė palikti galioti skundžiamą nutarimą, nurodė, kad R. B. individualioje įmonėje (duomenys neskelbtini) pardavinėjami alkoholiniai gėrimai nepilnamečiams, t. y. daromi šiurkštūs administracinės teisės pažeidimai. Atkreipė dėmesį, kad Joniškio rajono apylinkės teismo 2006 m. sausio 17 d. nutarimu R. B. motinai (R. B. ) paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas – už alkoholio pardavimą nepilnamečiams. Teigė, kad 2006 m. vasario 24 d., apie 17-18 val. R. B. individualioje įmonėje, kavinėje?parduotuvėje (duomenys neskelbtini), savininkas R. B. pardavė nepilnamečiui alkoholinio gėrimo – alaus „Švyturio Stiprusis 8%” (1 litro talpos 2 butelius), tuo pažeidė Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punktą. 2006 m. vasario 25 d., apie 14-15 val. R. B. individualioje įmonėje, kavinėje?parduotuvėje (duomenys neskelbtini), pardavėjas E. B. (R. B. tėvas) pardavė nepilnamečiui alkoholinio gėrimo – alaus „Euro Strong” (2 litrų talpos butelį), tuo pažeidė Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse taisyklių 9.2. punktą, t. y. padarė veiką, numatytą ATPK 164 straipsnio 3 dalyje. E. B. Joniškio rajono apylinkės teismo 2006 m. balandžio 14 d. nutarimu paskirta administracinė nuobauda – 65 Lt bauda.
II.
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2006 m. gegužės 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas nurodė, kad pareiškėjas R. B. neigia pardavęs alų asmeniui, neturinčiam 18 metų, ir teigia, kad nutarime nurodytu laiku 2 butelius 1 litro talpos alaus pardavė pilnamečiui asmeniui. Tai padaręs teigia tik tada, kai įsitikino, jog pirkėjas yra pilnametis, t. y. pirkėjas parodė piniginėje esantį baltos spalvos dokumentą su nuotrauka. Pareiškėjas teigia, kad tai buvo profesinės technikos mokyklos pažymėjimas. Tačiau teismas nurodė, kad šie pareiškėjo paaiškinimai paneigiami jo paties 2006 m. kovo 20 d. paaiškinimu, kur pareiškėjas nurodė, kad pirkėjas, jam paprašius, pateikė kažkokį baltos spalvos popierių su nuotrauka, bet tai buvo ne pasas, ne tapatybės kortelė ir ne vairuotojo pažymėjimas. Apie jokį profesinės technikos mokyklos pažymėjimą savo paaiškinime policijai pareiškėjas neužsiminė.
Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjo teiginį, kad jis nepilnamečiui alaus nepardavė, paneigė posėdžio metu apklaustas nepilnametis liudytojas R. S. (R. S. ), kuris patvirtino, kad alų, neprašęs jokio asmens dokumento, jam pardavė būtent pareiškėjas. Pareiškėjo prašymu apklausta liudytoja L. J. nieko konkretaus apie tai, ar pareiškėjas pardavė alų nepilnamečiui, pasakyti negalėjo, nes pati liudytoja alaus pardavimo nepilnamečiui fakto nematė. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjo įmonės padarytas pažeidimas teisingai kvalifikuotas ir pareiškėjui pagrįstai paskirta ekonominė sankcija. Sankcijos skyrimo terminai nepažeisti.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 25 d. sprendimą byloje ir grąžinti bylą nagrinėti Šiaulių apygardos administraciniam teismui.
Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė procesinės teisės normas, nes ne visiškai ištyrė byloje esančius įrodymus, juos vertino neobjektyviai, o tai sąlygojo nepagrįsto sprendimo priėmimą. Pareiškėjas akcentuoja, kad teismas net nebandė lyginti jo paaiškinimų, duotų teisme ir policijoje, bet padarė išvadą, kad jo parodymus teisme paneigia parodymai policijai. Pareiškėjas nurodo, kad teisme jis pateikė informaciją, jog dokumentas, kurį jam parodė pirkęs alkoholinius gėrimus asmuo, buvo profesinės mokyklos pažymėjimas, nes apie šio dokumento statusą jis sužinojo tik vėliau, jau po paaiškinimų policijoje. Policijoje jis minėjo, kad asmuo, pirkęs alų, pateikė baltos spalvos dokumentą su nuotrauka, tačiau tuo metu jis nežinojo, koks tai dokumentas, todėl negalėjo įvardinti jo teisinio statuso. Mano, kad jis teisingai pasielgė, užfiksuodamas pirkėjo gimimo datą bei pastebėdamas, kad nuotraukoje esančio asmens tapatybė atitinka pirkėjo tapatybę. Be to, įstatyme nėra konkrečiai apibrėžta, koks dokumentas yra pagrindinis, norint nustatyti, ar pirkėjas sulaukęs pilnametystės. Pareiškėjas tvirtina, kad žino, jog tas asmuo, kuris pirko alų, buvo pilnametis, kurio pavardė – R., ir, jo žiniomis, minėtas asmuo gali mokytis Joniškio žemės ūkio mokykloje.
Pareiškėjas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad teismo posėdžio metu liudytoja E. J. nurodė, jog R. S. rašė jos sūnui G. J. SMS žinutes, kurių tekstas aiškiai įrodo, kad duoti prieš jį parodymai yra nepagrįsti. Iš SMS žinučių teksto matyti, kad R. S. planavo meluoti policijai duodamas parodymus, ir už piniginį atlygį prašė liudyti kitus asmenis, taip pat ir G. J. . Pareiškėjas nurodė, kad į jo namus buvo atvykęs J. S. , gyvenantis (duomenys neskelbtini), ir paaiškino, kad R. S. prašė J. S. meluoti, jog jam (R. S. ) alus buvo parduotas bei siūlė sumokėti už pamelavimą 30 Lt. Tai įrodo ir E. J. teismo metu pateiktų įrodymų pagrįstumą. Be to, liudytoja nurodė, kad iš R. S. sužinojo, kad jiems alaus nupirko pilnamečiai. Teismas šių parodymų visiškai neanalizavo, nors turėjo patikrinti pateiktą informaciją, palyginti su byloje esančių įrodymu visetu.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teigia, kad Šiaulių apygardos administracinis teismas neatsižvelgė į visus byloje pateiktus įrodymus bei vertino juos ne visus ir subjektyviai, nenurodė priežasčių, dėl kurių vienas ar kitas įrodymas turi atitinkamą reikšmę, todėl teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimų nepažeidžė, nes alkoholį pardavė pilnamečiui pavarde Rudys, buvusiam kartu su R. S. .
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepime nurodo, kad pasidomėjus, ar Joniškio žemės ūkio mokykloje mokosi mokinys pavarde R. (R.), paaiškėjo, kad mokykloje toks asmuo nesimoko ir moksleiviui tokia pavarde mokinio pažymėjimas nebuvo išduotas. Pažymi, kad nelaminuotas, neantspauduotas ir nepasirašytas mokinio pažymėjimas negalioja, o asmens amžių liudijantys dokumentai yra reglamentuoti Lietuvos Respublikos norminiais aktais, kuriuose nurodyta, kad asmens dokumentai yra pasas, asmens tapatybės kortelė, tarnybinis pasas, užsieniečio pasas, vairuotojo pažymėjimas, teisės į Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimą pažymėjimas, asmens be pilietybės kelionės dokumentas, pabėgėlio kelionės dokumentas, leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, vaiko kelionės dokumentas, leidimas laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje.
Atsiliepime atsakovas taip pat nurodo, kad prie pareiškėjo apeliacinio skundo yra pridėtos G. J. ir J. S. paaiškinimų kopijos. Tačiau G. J. paaiškinimas yra administracinio teisės pažeidimo byloje, o 2006 m. birželio 7 d. G. J. rašytas paaiškinimas visiškai prieštarauja jo pirminiam paaiškinimui administracinio teisės pažeidimo byloje. Nepilnametis J. S. rašė paaiškinimą R. B. jo prašymu, apie tai nežinant J. S. tėvams. Atsakovas pažymi, kad paminėtos aplinkybės liudija, jog R. B. pats ėmėsi teisėsaugos institucijų atliekamo darbo, pats atliko tyrimą, vykdė neteisėtas nepilnamečių apklausas, neturėdamas tam įgaliojimų, kas prieštarauja įstatymams.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k onstatuoja:
IV.
R. B. individualiai įmonei (duomenys neskelbtini) 2 000 Lt bauda paskirta už tai, kad šios įmonės savininkas R. B. 2006 m. vasario 24 d. individualioje įmonėje (duomenys neskelbtini) pardavė du vieno litro talpos butelius alaus „Švyturio stiprusis“ nepilnamečiui R. S. , gim. (duomenys neskelbtini), ir tuo pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimus, draudžiančius parduoti alkoholinius gėrimus asmenims, nesulaukusiems 18 metų.
Individualios įmonės savininkas R. B. neigia pardavęs du butelius alaus asmeniui, jaunesniam nei 18 metų. Jis aiškino, kad alų pirko pilnametis asmuo. Tuo jis įsitikino patikrinęs alų pirkusio asmens dokumentą.
Faktą, kad pareiškėjas pardavė alkoholinius gėrimus nepilnamečiui, pirmosios instancijos administracinis teismas iš esmės pagrindė vieno nepilnamečio liudytojo R. S. parodymais. Tačiau teismas konstatavo, kad kai kurias įvykio aplinkybes šis liudytojas nurodė skirtingai. Įmonės savininko paaiškinimas neginčytinais įrodymais nebuvo paneigtas. Administracinio teisės pažeidimo byloje yra duomenų, kad įsigyjant du butelius alaus, tiesiogiai ar netiesiogiai, dar dalyvavo G. J. , gim. (duomenys neskelbtini), J. D. , gim. (duomenys neskelbtini), ir D. P. , gim. (duomenys neskelbtini). Tačiau šių asmenų pirmosios instancijos teismas neapklausė. Prieštaravimai tarp įmonės savininko paaiškinimų ir liudytojo R. S. parodymų iš esmės liko nepašalinti. Todėl byla išnagrinėta nevisapusiškai ištyrus visas bylai svarbias aplinkybes. Tuo pažeisti Administracinių bylų teisenos įstatymo 81 straipsnio reikalavimai.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas liudytoju G. J. neigė buvęs kartu su R. S. , pastarajam perkant alkoholinius gėrimus. Tačiau 2006 m. vasario 27 d. duotame paaiškinime jis nurodė, kad kartu su kitais, taip pat ir su R. S. , susitarė nusipirkti alaus, ir buvo prie parduotuvės-baro, kai R. S. iš jo išsinešė du butelius alaus. Kodėl nevienodai aiškina tas pačias aplinkybes, G. J. paaiškinti negalėjo. Tik apklausus visus asmenis, žinančius, kokiomis aplinkybėmis nepilnametis įsigijo alkoholinius gėrimus, galima prieiti prie išvados, ar pareiškėjas pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymą.
Visų bylos aplinkybių visapusiškam ir objektyviam išaiškinimui ir esamų byloje prieštaravimų pašalinimui reikalinga rinkti ir tirti naujus įrodymus. Todėl pirmosios instancijos administracinio teismo sprendimas naikintinas, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 141 str. 1 d. 2 p.).
Atkreiptinas dėmesys, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 4 dalyje už šio įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimo nesilaikymą numatyta baudos nuo vieno tūkstančio iki trijų tūkstančių litų. Pareiškėjui paskirta dviejų tūkstančių litų bauda. Todėl svarstytina, ar buvo laikytasi Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytų bendrųjų baudos skyrimo taisyklių (ATPK 30 str., 30² str.), nes sunkinančių aplinkybių byloje nekonstatuota.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
n utaria:
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 25 d. sprendimą panaikinti, o administracinę bylą perduoti pirmosios instancijos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.