Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų nutartis

2021-04-19 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-122-1068/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-04-19
Bylos Nr.
II-122-1068/2021
Teisminio proceso Nr.
4-25-3-00034-2021-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
Teisėjas
Jurgita Ališauskaitė (pirm.)
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariatas
Advokatai
Linas Kontrimas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-122-1068/2021Teisminio proceso Nr.4-25-3-00034-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4.2; 21.10.4. (S)
ROIK: 120127104360PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. balandžio 19 d.Kretinga
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėja Jurgita Ališauskaitė,sekretoriaujant Aurikai Lementauskienei,

dalyvaujant institucijos priėmusios nutarimą – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato įgaliotam atstovui Nerijui Japertui, skundą pateikusiam asmeniui D. N. ir jo atstovui advokatui Linui Kontrimui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal D. N., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Kretinga, skundą dėl 2021 m. vasario 17 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 69-ANR_N-130-2021.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020 m. gruodžio 26 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjas P. V. surašė D. N. administracinio nusižengimo protokolą Nr. 69-ANR_P-3144-2020 už tai, kad D. N. 2020 m. gruodžio 26 d., 11 val. 49 min., Kretingoje, Tiekėjų g. 45, vairavo automobilį BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), darydamas kelių eismo taisyklių pažeidimus iš chuliganiškų paskatų, keliant pavojų eismo, savo bei kitų žmonių saugumu, tai yra vairavo transporto priemonę (lengvąjį keleivinį automobilį) automobilių stovėjimo aikštelėje, kurios važiuojamoji kelio danga padengta šlapiu sniegu ir ledu, neatsižvelgdamas į vietovės ypatumus, važiuojamosios dalies būklę, nesilaikydamas saugaus važiavimo greičio, tyčia (specialiai) staigiai sukdamas kairėn, taip keičiant transporto priemonės judėjimo kryptį ir spausdamas ekseleratoriaus pedalą – didinant variklio apsukas, dėl ko galiniai automobilio ratai neteko pilno sukibimo su kelio danga (ratai prasisukinėjo ant kelio dangos paviršiaus), taip priversdamas transporto priemonę slysti šonu „piešiant saulę“ ir padarant transporto priemonę sunkiai valdomą, dėl ko atsiranda didžiulė rizika įvykti eismo įvykiui ar avarinės situacijos sukėlimui. Tokiais veiksmais D. N. tyčia negerbė žmonių ir visuomenės, paniekindamas elementarias moralės bei elgesio normas bei pademonstravo niekinantį požiūrį visuomeninei tvarkai, kuri ypač tarp eismo dalyvių yra grindžiama tarpusavio suvokimu, pagalba ir pagarba. Šiais veiksmais D. N. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 4, 9, 127 punktus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalyje (b. l. 6-8).

2021 m. vasario 17 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato nutarimu (toliau – Nutarimas) D. N. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje paskirta administracinė nuobauda – 450 Eur bauda ir specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 mėnesių (b. l. 19).

Šalies argumentai

20121 m. kovo 5 d. D. N. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariatui pateikė skundą dėl 2021 m. vasario 17 d. Nutarimo, kuris persiųstas Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmams (b.l. 3-5).

Skundu D. N. prašo panaikinti Nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Nurodo, kad su priimtu Nutarimu nesutinka, jo veikoje nebuvo administracinio nusižengimo sudėties požymių, nes objektyvių duomenų, jog inkriminuojamą pažeidimą jis padarė iš chuliganiškų paskatų ir tyčia, nėra. Byloje nustatytos aplinkybės, jo paaiškinimai, kelių eismo meteorologinės sąlygos rodo, kad jo veikoje chuliganiškų paskatų nebuvo. Jis neginčija nustatytų faktinių aplinkybių, kurias patvirtina tiek vaizdo įrašas, tiek policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, tačiau nesutinka su teisiniu šių aplinkybių vertinimu, tai yra motyvų bei paskatų nustatymu. Nesutinka, kad vairuodamas automobilį tyčia privertė slysti automobilį šonu ir tokius veiksmus atliko iš chuliganiškų paskatų, tyčia negerbdamas žmonių ir visuomenės, paniekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, pademonstruodamas niekinantį požiūrį visuomenės tvarkai. Jis dirba AB (duomenys neskelbtini) kėlimo platformos operatoriaus pareigose. Tą dieną jis vyko į darbovietę patikrinti, ar išjungti teritorijoje esantys lauko žibintai. Važiuojant Tiekėjų gatve užsidegė įspėjamas antipraslydimo sistemos gedimo signalas. Pajudant iš vietos, automobilio ratai praslydo, dėl ko kilo įtarimų, jog antipraslydimo sistema iš tikrųjų neveikia. Tuo metu meteorologinės eismo sąlygos buvo blogos, tai yra važiuojamoji kelio danga buvo padengta sniegu bei ledu, dėl ko automobilio vairavimas, neveikiant antipraslydimo sistemai, buvo pavojingas, nes automobilis galėjo stabdant pradėti slysti šonu. Automobilis varomas galiniais ratais, dėl ko tikimybė, jog automobilis gali tapti nevaldomas, yra didesnė. Siekdamas įsitikinti, kad su automobiliu saugu važiuoti, įsuko į darbovietės privačią automobilių stovėjimo aikštelę. Automobilių stovėjimo aikštelėje kitų automobilių nebuvo. Įvažiavęs į automobilių stovėjimo aikštelę, jis spustelėjo akseleratoriaus pedalą, dėl ko automobilio ratai prasisuko ir automobilis pradėjo slysti šonu. Jis nesiekė, kad automobilis slystu šonu, tai yra rankinio stabdžio neužraukė ir tyčia vairo nesuko. Pasukus vairą, automobilis apsisuko ir sustojo. Automobiliui sustojus, išlipo iš automobilio ir ėjo prie automobilio galo, norėdamas patikrinti galinius automobilio ratus. Privažiavo policijos automobilis ir pareigūnas pradėjo šaukti ant jo. Jis nurodė, kad neveikia antipraslydimo sistema, dėl ko ir prasisuko automobilio ratai, tačiau į tokius argumentus policijos pareigūnas neatsižvelgė ir surašė administracinio nusižengimo protokolą. Jis ginčija nustatytas chuliganiškas paskatas ir tyčia. Vien tai, kad vairuodamas transporto priemonę privačioje automobilių stovėjimo aikštelėje, slystant automobilio galiniams ratams, apsisuko, nepatvirtina aplinkybės, kad tokiu būdu buvo išreikšta nepagarba žmogui ar visuomenėje nusistovėjusiai tvarkai, niekinamos elementarios moralės bei elgesio normos. Vairuojant transporto priemonę aplinkui kitų eismo dalyvių nebuvo, pažeidimas padarytas ne viešojo eismo keliuose, o privačioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Atsižvelgus į įvykio metu buvusias eismo ir oro sąlygas, asfalto dangos būklę, teigti, kad tokį manevrą jis atliko tyčia, to siekė ir norėjo, nėra pagrindo. Tiek protokole, tiek Nutarime nurodoma, kad buvo keliama grėsmė eismo ir žmonių saugumui, tačiau byloje nėra duomenų apie galimai pavojų patyrusius asmenis ar kitų transporto priemonių vairuotojus, todėl išvada, kad jiems buvo keliama grėsmė yra subjektyvaus pobūdžio. Aplinkybes patvirtina ir rašytiniai administracinio nusižengimo byloje esantys dokumentai, tai yra 2020-12-29 diagnostikos lapas iš kurio matyti, jog „CAN communication to ABS/ASR/ESP“ (liet. CAN komunikacija su ABS/ASR/ESP) nurodyta „Faulty“ (liet. sugadintas/su trūkumais). Tai reiškia, jog byloje esantys duomenys patvirtina, jog jis chuliganiškų paskatų neturėjo, o pasekmės kilo dėl objektyvių priežasčių - sugedusios antiprasydimo sistemos ir slidžios kelio dangos.

Atsiliepimas

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariatas pateikė atsiliepimą į D. N. skundą, kuriame nurodė, jog su skundo reikalavimais nesutinka ir prašo palikti galioti Nutarimą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2020-07-01) III skyriaus 4 punkte pažymima, kad „eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu.“, 9 punkte nurodyta, kad „eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti“, 127 punktas tvirtina, kad „vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Įrodymai, kad padaryta skundžiamajame Nutarime nurodyta veika, surinkti ir pateikti administracinės bylos medžiagoje. D. N., vairuodamas transporto priemonę su galiniais varomaisiais ratais, esant slidžiai kelio dangai, sudėtingoms meteorologinėms sąlygoms, įvažiuodamas į automobilių aikštelę tyčia spaudė akseleratoriaus pedalą, nesant būtinumo ir neturint jokio tikslo, tuo sukeldamas pavojų sau, aplinkiniams, aikštelėje esančiam turtui, tokias veiksmais privertė automobilį slysti šonu, kas vertintina chuliganiškais veiksmais. D. N. įvykio vietoje teigė, kad jo automobilyje neveikia antipraslydimo sistema, tačiau paprašius ją įjungti, ji veikė. Atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, akivaizdu, kad D. N. pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje (b. l. 25-26).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje D. N. paaiškino, kad 2020-12-24 dirbo AB (duomenys neskelbtini), norėjo greičiau grįžti namo, neapsižiūrėjęs, paliko uždegtus žibintus. Važiuojant į namus, jo automobilyje buvo išmesta klaida, kad neveikia antipraslydimo sistema. 2020-12-26 pasiskambino draugui, kad suremontuotų šią sistemą, bet jis negalėjo. Pats pasijungė prie kompiuterio ir klaidą išsitrynė. Nuvažiavus į darbą, į AB (duomenys neskelbtini) aikštelę automobiliui prasisuko galiniai ratai ir vėl užsidegė klaidos lemputė, sumėtė mašiną. Žinojo, kad reikia spausti akseleratorių, kad automobilis sureaguotų, todėl automobilį sumėtė, staigiai stabdė ir automobilį apsuko. Akseleravo automobilį norėdamas pažiūrėti, ar veikia stabdžiai, ar saugu toliau automobiliu važiuoti. 2020-12-24 kai užsidegė klaidos lemputė grįžti į namus nebuvo problemų, nes buvo sausas kelias. Prieš mėnesį jis buvo nuvykęs į BMW centrą, ten perkrovė sistemą ir klaida buvo dingusi. Jam pasakė, kad tai nieko baisaus. Viskas buvo gerai mėnesį laiko, kol vėl pasirodė klaida ir jis pats tą klaidą ištrynė. Veiksmus, nurodytus protokole, padarė, bet tai padarė tik norėdamas įsitikinti, ar automobilis saugus. Aikštelėje, kai atlikinėjo šiuos veiksmus, nebuvo nei žmonių, nei kitų mašinų. Neturėjo jokio chuliganiško tikslo. Šį automobilį vairuoja pirmą žiemą, automobilis pirktas 2019 metų žiemą, bet tada nebuvo sniego.

D. N. atstovas advokatas Linas Kontrimas teismo posėdyje nurodė, jog pareiškėjas nesiekė, kad automobilis slystų šonu. Jo veiksmus sąlygojo sugedusi antipraslydimo sistema ir paspaudus akseleratoriaus pedalą, automobilis apsisuko apie savo ašį. Kad sistema buvo sugedusi pateikti rašytiniai įrodymai, automobilio diagnostikos aktas. Slydimą šonu sąlygojo ir blogos metereologinės sąlygos, kelio danga buvo šlapia su sniegu. Pareiškėjas neįvertino savo galimybių. Jokių chuliganiškų paskatų jis neturėjo. Prašo tenkinti skundą ir panaikinti Nutarimą.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato įgaliotas atstovas teismo posėdyje prašė netenkinti skundo ir palikti galioti priimtą Nutarimą. Pažeidimas užfiksuota policijos pareigūnų akivaizdoje ir nufilmuotas vaizdo kamera. Atlikdamas veiksmus, pažeidėjas privertė automobilį slysti šonu, kas vertintina kaip chuliganiškas vairavimas. Diagnostikos pateikta pažyma vertintina kritiškai, kaip gynybinė poziciją. Aikštelė atvira, nėra draudžiančio įvažiuoti ženklo, neaptverta, niekas nedraudžia į ją įvažiuoti. Jei yra stabdžių gedimas, tokiu automobiliu važiuoti negalima, reikalinga šalinti gedimą. Nebuvo tikslo testuoti antipraslydimo sistemos, nes jos mygtukas buvo išjungtas. Pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas policijos pareigūnas P. V. parodė, kad aikštelėje pastebėjo automobilį, kuris slydo šonu. Viskas nufilmuota. Privažiavo prie automobilio, pašnekėjo su vairuotoju. Jis paaiškino, kad jam neveikia antipraslydimo sistema. Jam įlipus į automobilį, sistema buvo išjungta. Vairuotojas paspaudė mygtuką ir ji įsijungė. Jei sistema neveiktų, ji taip neįsijungtų. Aikštelėje kitų mašinų nebuvo, bet šalia yra Tiekėjų gatvė. Vairuotojas sakė, kad jam atvažiuojant neveikė antipraslydimo sistema, bet prie jo akių jis sistemą įjungė.

Teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas T. R. parodė, kad D. N. yra jo draugas. 2020-12-26 D. N. skambino jam ir prašė jį pavežti iki darbo, nes pats bijojo važiuoti savo automobiliu, kadangi užsidegė antipraslydimo lemputė. D. N. sakė, kad bandys susitvarkyti, prisijungęs kompiuterį ir po kiek laiko atsiuntė vaizdo įrašą, kad susitvarkė. Jis suprato, kad draugo vežti nebereikės. D. N. sakė, kad jį sustabdė policija, nes jam važiuojant praslydo automobilis. Sakė, jog vėl užsidegė lemputės. Po kelių dienų padėjo D. N. dėl šio gedimo nuvaryti automobilį į autoservisą “Smagratis” Kretingoje, bet ten nepriėmė, todėl automobilį vežė į Klaipėdą. Pats matė kad degė automobilio antipraslydimo lemputė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

D. N. nubaustas už tai, kad 2020 m. gruodžio 26 d., 11 val. 49 min., Kretingoje, Tiekėjų g. 45, vairuodamas automobilį BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, tyčia (specialiai) staigiai sukdamas kairėn, taip keičiant transporto priemonės judėjimo kryptį ir spausdamas ekseleratoriaus pedalą – didinant variklio apsukas, dėl ko galiniai automobilio ratai neteko pilno sukibimo su kelio danga (ratai prasisukinėjo ant kelio dangos paviršiaus), taip priversdamas transporto priemonę slysti šonu „piešiant saulę“, tyčia negerbė žmonių ir visuomenės, paniekindamas elementarias moralės bei elgesio normas bei pademonstravo niekinantį požiūrį visuomeninei tvarkai, t.y. nustačius, kad pažeidė KET 4, 9, 127 punktus.

ANK 420 straipsnio 2 dalyje atsakomybė numatyta už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį KET pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų.

KET 4 punktas numato, kad Eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. KET 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 127 punktas numato, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

Sprendžiant dėl nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje padarymo, būtina nustatyti valinį elementą – t. y. subjektyviąją pusę. Kaltės forma turi būti tik tyčia, be to, turi būti nustatytos ir chuliganiškos paskatos. Šis pažeidimas priežastiniu ryšiu susietas su KET 9 punktu, numatančiu, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.

Skundžiamajame Nutarime nurodyta, kad D. N. automobilio vairavimas kėlė pavojų eismui, savo bei kitų žmonių saugumui, tačiau jokių tai patvirtinančių objektyvių duomenų byloje nėra. Iš vaizdo įrašo matyti, kad aikštelė buvo tuščia, jokių automobilių ir žmonių joje nebuvo, automobiliu D. N. važiavo vienas. AB (duomenys neskelbtini), kuriai priklausančioje aikštelėje ir įvyko ginčo situacija, nurodė, kad jokių pretenzijų D. N. neturi (b.l. 18).

Protokolo surašymo, bylos nagrinėjimo Institucijoje metu ir teismo posėdžio metu D. N. faktinį veiksmų padarymą pripažino, teigdamas, kad minėtus veiksmus padarė, neturėdamas tyčios vairuoti chuliganiškai, tik norėdamas įsitikinti, ar toliau važiuoti automobiliu saugu, nes buvo sugedusi automobilio antipraslydimo sistema. Tai jis nurodė ir protokole, pasiaiškindamas dėl įvykio. D. N. objektyvų veiksmų atlikimą patvirtina ir į bylą pateiktas vaizdo įrašas, nes situacija įvyko policijos akivaizdoje (b.l. 20).

D. N. į bylą pateikė UAB „Kretingos smagratis“ paraišką priėmimo – perdavimo aktą, iš kurios matyti, kad 2020-12-29 pateiktas automobilis BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) diagnostikai (b.l. 15). Autoserviso Bosch diagnostikos lape nurodyta, kad „CAN communication to ABS/ASR/ESP“ (liet. CAN komunikacija su ABS/ASR/ESP) yra „Faulty“ (liet. sugadintas/su trūkumais) (b.l. 16-17). Anot D. N., automobilio kompiuteris ir anksčiau rodė minėtos sistemos gedimą, dėl ko jis buvo kreipęsis į BMW Servisą dar 2020-11-27 (b.l. 38). Autoservise patikinus, kad ši klaida neįtakoja automobilio eksploatacijos saugumo, D. N. juo ir toliau naudojosi. Tačiau minėta klaida pasikartojo nusižengimo dieną – 2020-12-26. Kad automobilis signalizavo šios sistemos gedimą, D. N. į bylą pateikė ir įrodymus, bendravimo su draugu susirašinėjimą bei vaizdo įrašą, iš kurių matyti, kad D. N. 2020-12-26 11.23 val. šį gedimą savo jėgomis pašalino (b.l. 37, 39). Liudytojas T. R. teisme patvirtino, kad įvykio dieną bendravo su D. N., kuris prašė jo pagalbos dėl pavėžėjimo ir pranešė apie automobilio galimą gedimą. Šie duomenys teismui leidžia daryti išvadą, kad D. N. vairuotas automobilis BMW, iš tiesų turėjo antipraslydimo sistemos gedimą, kuris ir galėjo įtakoti atliktus veiksmus. Tačiau kaip nurodė D. N. jo veiksmų atlikimas buvo turint tikslą įsitikinti, ar pakartotinai tą rytą automobiliui signalizuojant apie minėtis sistemos gedimą, toliau važiuoti tokiu automobiliu saugu, juolab, kad eismo sąlygos buvo itin nepalankios (slidu), ką pripažino ir policijos pareigūnas, ir matyti iš vaizdo įrašo. Teismas sutinka, kad automobilio testavimo vieta – automobilių aikštelė pasirinkta netinkamai ir esant gedimui reikėtų naudotis specialistų paslaugomis, tačiau kaip matyti iš pateiktų duomenų, D. N. šią problemą sprendė ir iki įvykio, ir po jo. Signalizuojamas gedimas nebuvo pastovaus pobūdžio, todėl D. N. pasirinktas būdas įsitikinti saugumu, nors ir nebuvo tinkamas, tačiau pateisina esamą situaciją kaip siekį apsaugoti didesnį gėrį nei kilusios pasekmės. Institucijos atstovas teismo posėdyje taip pat pripažino, kad jei yra stabdžių gedimas, tokiu automobiliu net važiuoti negalima. Todėl, esant tokiai situacijai, galima daryti išvadą, kad D. N. pasirinktas įsitikinimo, ar toliau važiuoti saugu, patikrinimo būdas, iš esmės buvo gal ir netinkamas, bet teisingas sprendimas.

Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 567 straipsnio 2 dalis). Pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ANK 563, 567, 569 straipsniai). Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, todėl ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent kaltinimą pateikusiai institucijai, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Teismas sprendžia, kad Institucija nesurinko pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti neabejotiną išvadą, kad D. N. veiksmai buvo tyčiniai, atlikti dėl chuliganiškų paskatų, priešpastatant save prieš kitus asmenis, ar tokio pavojingumo, kad būtų sukėlę grėsmę ir realų pavojų eismo ar kitų žmonių saugumui. Apibūdinant subjektyviuosius chuliganiško vairavimo požymius, pažymėtina, kad šis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. Chuliganiškas vairavimas pasireiškia aktyviais veiksmais, kuriais šiurkščiai pažeidžiama viešoji tvarka ir rodomas aiškus visuomenės negerbimas: aktyvūs veiksmai – tai kūno judėjimas, sąmoningai nukreiptas į tam tikrą tikslą; šiurkščiai pažeidžiama viešoji tvarka – tai tokie pažeidimai, kuriems įvykus atsiranda realios pasekmės (reali žala); aiškus visuomenės negerbimas – įstatymų ir visuomenės nustatytų normų nesilaikymas, sukeliantis visuomenės narių pasipiktinimą.

Kaip matyti iš vaizdo ir garso įrašo, policijos pareigūnas iš karto įvykio vietoje iš veiksmų nusprendė, kad D. N. padarė nusižengimą ir pastarojo aiškinimai apie sugedusią antipraslydimo sistemą ir kad ji galimai ir išsijungė dėl minėto gedimo, nebuvo imami domėn. Ši D. N. versija nebuvo aiškinamasi ir vertinama, ir priimant skundžiamą Nutarimą, o Institucijos atstovas teisme ją įvardino tik kaip gynybinę versiją, neanalizuodamas ir nevertindamas D. N. pateiktų įrodymų apie minėtą gedimą. Iš šių duomenų akivaizdu, kad D. N. veiksmai įvertinti kaip nusižengimas, įvertinus tik objektyvius jo požymius – atliktus objektyvius veiksmus, bet ne subjektyviąją nusižengimo pusę, motyvus ir tikslus. Tačiau, kaip jau buvo nurodyta, inkriminuojant ANK 420 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti valinį elementą – t. y. subjektyviąją pusę – tyčią ir chuliganiškas paskatas.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas D. N. nuo pat proceso pradžios neneigė, kad akseleravo ir apsuko automobilį aikštelėje, bet taip gavosi jam siekiant įsitikinti, ar pasikartojus antipraslydimo sistemos klaidai, tokiu automobiliu toliau važiuoti saugu Tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu D. N. nurodė, kad tai nebuvo padaryta iš chuliganiškų paskatų. Jis nebandė automobilio saugumo tikrinti, važiuodamas Tiekėjų gatve, kur galėjo sukelti pavojų, bet įsuko į darbovietės aikštelę, kuri tuo metu buvo tuščia. Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, kad D. N. tokiu savo vairavimu sukėlė aplinkinių žmonių neigiamą reakciją, pasipiktinimą, tai yra savo veiksmais demonstravo žmogaus ir visuomenės negerbimą. Administracinio nusižengimo protokole ši aplinkybė taip pat nekonkretizuota – abstrakčiai nurodyta, kad tokiais veiksmais tyčia negerbė žmonių ir visuomenės, paniekindamas elementarias moralės bei elgesio normas bei pademonstravo niekinantį požiūrį visuomeninei tvarkai. Šiuo atveju tokį D. N. vairavimą sąlyginai uždaroje teritorijoje (aikštelėje), kuri skirta automobilių statymui ir kurioje jų tuo metu nebuvo (aikštelė buvo tuščia), laikyti chuliganišku nėra jokio pagrindo. Be to, D. N. apibūdintinas kaip itin pavyzdingas vairuotojas. Iki įvykio per 5 metus jis nė karto nebuvo baustas už KET pažeidimą (b.l. 21-22).

Nagrinėjamu atveju nėra neginčytinai įrodyta, jog D. N. padarė jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, kadangi analizuojant D. N. veiksmus byloje nėra įrodymų, kad jis akseleruodamas, priversdamas ratus prasisukti ir automobilį slysti šonu, tai darė būtent dėl chuliganiškų paskatų. Vien policijos pareigūnų subjektyvus vertinimas, kad D. N. veiksmai padaryti dėl chuliganiškų paskatų nėra pagrindas patraukti D. N. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir įvertinus tai, kad byloje esančių duomenų visuma nepaneigia D. N. versijos, jog jis siekė išsiaiškinti, ar saugu važiuoti automobiliu, esant slidžiai kelio dangai, kai automobilis rodo antipraslydimo sistemos gedimą ir jokiu būdu nesiekė demonstruoti nepagarbos visuomenei, priešpastatyti save aplinkiniams, kelti pavojų eismo ar žmonių bei savo saugumui, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju D. N. AB (duomenys neskelbtini) privačioje automobilių aikštelėje, automobilio akseleravimas, sukant vairą ir priverčiant ratus prasisukti bei automobilį slysti šonu, įvertinus byloje esančią medžiagą, neatitinka chuliganiško vairavimo sudėties turinio, nes D. N. veikoje nėra visų būtinų ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto teisės nusižengimo sudėties požymių. Todėl D. N. skundas tenkintinas, Nutarimas naikintinas, administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina (ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Daiktiniai įrodymai – CD laikmenos su garso ir vaizdo įrašais, nutarimui įsiteisėjus, paliktinos saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 644, 646 straipsniais, teismas,

nutaria:

D. N. skundą tenkinti.

Panaikinti 2021 m. vasario 17 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos nutarimą Nr. 69-ANR-N-130-2021 ir administracinio nusižengimo teiseną D. N. atžvilgiu pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį nutraukti.

Daiktinius įrodymus – CD laikmenas su garso ir vaizdo įrašais, nutarimui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą per Plungės apylinkės teismą.

Teisėja Jurgita Ališauskaitė