- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-01-22
- Bylos Nr.
- 1-55-853/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22230-2023-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Andželika Butkuvienė
- Kaltinamasis
- O. H.
- Advokatai
- Algimantas Ruginis
- Kategorijos
- 1.1.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.6.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.9.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.25.4.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.6pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant kaltinamajam O. H., jo gynėjui advokatui Algimantui Ruginiui, pretendentei į laiduotojas O. H., prokurorams Žilvinui Generauskui ir Šarūnui Vaicekavičiui, vertėjai Gintarei Sarakauskienei,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
O. H., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), ukrainietis, Ukrainos pilietis, (duomenys neskelbtini) leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Lietuva migracijos departamento Kauno skyrius (20) 2022-10-20 – 2024-03-04, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis profesinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
O. H. vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent 2023 m. birželio 17 dieną apie 20.40 val. Mažeikių mieste Vydūno gatvėje vairavo kelių transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, tai yra 2023 m. birželio 17 d. 20.58 val., alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARRF-0157, nustatytas 2,30 promilių neblaivumas.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis O. H. apklaustas teisiamojo posėdžio metu po peržiūrėtų vaizdo įrašų, kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad patvirtina, jog vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tačiau smulkiau visų įvykio aplinkybių nepamena. Nurodė, jog tą dieną jis sužinojo, jog Ukrainoje skeveldros sužeidė jo pusbrolį ir šis papuolė į karo lauko ligoninę. Šios aplinkybės bei konfliktas su baltarusiu dėl karo Ukrainoje, įtakojo jo gėrimą ir tokį neatsakingą elgesį. Nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio ir prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nurodė, jog tai buvo jam didžiulė pamoka, jog jis pavedė savo šeimą, kuriai sukėlė didelių nepatogumų, daugiau šitaip neatsakingai nebesielgs. Patvirtino, jog vienas pats išlaiko savo šeimą, nes yra dirbantis. Jo sutuoktinė daro jam didelę įtaką ir jis jos nuomonės klauso.
Teisiamojo posėdžio metu pretendentė į laiduotojas O. H. paaiškino, kad palaiko teismui pateiktą prašymą ir prašo jos sutuoktinį O. H. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nurodė, jog gali daryti teigiamą įtaką savo sutuoktiniui Patvirtino, jog su sutuoktiniu kartu santuokoje 28 metus, kartu gyvena bei augina tris nepilnamečius vaikus. Sutuoktinis atsižvelgia į jos nuomonę ir priima jos pagalbą. Ji turi galimybę jį prižiūrėti. Su sutuoktiniu apie jo padarytą nusikaltimą ji kalbėjosi ir yra įsitikinusi, jog sutuoktinis nuoširdžiai gailisi netinkamai pasielgęs ir daugiau taip nebesielgs. Apie tai jai sutuoktinis pranešė iš karto, tačiau aplinkybės buvo neaiškios, kol pats sutuoktinis pamatė vaizdo įrašus. Patvirtino, jog sutuoktinis yra geras ir atsakingas vyras bei tėvas, jos klauso, padeda šeimai, išlaiko šeimą. Mano, jog toks sutuoktinio elgesys, kurio ji neteisina, buvo spontaniškas ir neapgalvotas bei įtakotas aplinkybių, dėl patirtų išgyvenimų, dėl įvykių Ukrainoje bei jo giminaičių nesėkmių. Dėl sutuoktinio netinkamo elgesio griežtai kalbėjo ji ir visa šeima, nepateisina sutuoktinio elgesio. Sutuoktinį palaiko, bendraus dar daugiau ir palaikys morališkai, mano, jog sutuoktinis susitvarkys ir daugiau taip nebesielgs, jam tai pamoka visam gyvenimui. Nurodė, jog šeimoje nėra piktnaudžiaujama alkoholiu, todėl gali daryti teigiamą įtaką. Nurodė, jog neturi galimybės sumokėti užstato, kadangi šiuo metu yra bedarbė registruota Užimtumo tarnyboje bei kartu su sutuoktiniu augina tris nepilnamečius vaikus, ir neturi lėšų sumokėti užstatui.
Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, gynėjas bei prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.
Be kaltinamojo O. H. visiško kaltės pripažinimo jo kaltė yra įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais, o būtent:
- 2023 m. birželio 17 d. 20.04 val. registruotu informaciniu pranešimu ROIK Nr. 0123000347930, kuriame nurodyta, kad prieš kelias minutes į PC Maxima atvažiavo neblaivus vairuotojas a/m „(duomenys neskelbtini)“, v/n (duomenys neskelbtini) (ukrainietiški v/n, mėlynos spalvos), kurio vairuotojas sėdo ir bandė važiuoti. Pranešėjui sudrausminus vyras išlipo, bet gali vėl važiuoti. Pranešėjas palauks vietoje. Pakartotinis pranešimas, jog asmuo nori šalintis (t. 1, b. l. 9);
- 2023 m. birželio 17 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra adresu Vydūno 6, Mažeikiai, Mažeikių rajono sav. Įvykio vietos apžiūros metu paimtas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir užvedimo raktelis. Pridėtos foto lentelės (t. 1, b. l. 11-12, 14-27);
- 2023 m. birželio 18 d. 07.26 val. registruotu informaciniu pranešimu ROIK Nr. 0123000349015, kuriame nurodyta, kad autobusų stoties kasininkė pranešė, kad pas ją kreipėsi atėjęs į stotį vyras, prašė iškviesti policiją, nes pavogė jo automobilį. Nuvykus bendrauta su O. H., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam buvo paaiškinta, kad jo automobilis yra Mažeikių policijos komisariate (t. 1, b. l. 10);
- 2023 m. birželio 17 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu, kuriame nurodyta, jog automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežtas į Gamyklos g. 36, Mažeikiai (t. 1, b. l. 33);
- 2023 m. birželio 17 d. neblaivumo nustatymo aktu, kuriame nurodyta, kad pirmas tikrinimas 20.58 val. - 2,30 ‰ promilių neblaivumas, antras tikrinimas 21.43 val. - 2,52 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 45);
- ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo A. N. parodymais, kur jis parodė, kad 2023 m. birželio 17 d. apie 20.00 val. jis su dviračiu važinėjo po Mažeikių senamiesčio parką ir sugalvojo nuvažiuoti į prekybos centrą „Maxima“, esantį adresu Mažeikiai, Laisvės g. 56, nusipirkti atsigerti vandens. Jam važiuojant pro automobilių stovėjimo aikštelę, jis pastebėjo, kad automobilių aikštelėje keistai važiuoja automobilis „(duomenys neskelbtini)“. Minėtas automobilis važiavo per nubraižytas automobilių stovėjimo vietas, jas kirsdamas skersai ir sustojo per dvi stovėjimo vietas. Jis pastebėjo, kad automobilyje buvo tik vienas žmogus, kuris ir vairavo automobilį. Jis nuėjo į parduotuvę nusipirkti vandens ir pamatė tą patį asmenį parduotuvės viduje, alkoholio skyriuje. Minėtas vyras svirduliavo, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Kiek matė vyriškis dar nusipirko alkoholinio gėrimo butelį. Minėtas vyras buvo apie 175 cm. ūgio, liekno kūno sudėjimo, tamsių trumpų plaukų, jis vilkėjo šviesios spalvos megztinį su gobtuvu, buvo su tamsios spalvos kelnėmis, jam galėjo būti apie 45 metai. Jis pamatė kaip minėtas vyras vėl įlipo į savo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tamsiai mėlynos spalvos. Jis pamatė, kad minėtas vyras užvedė automobilį, tuomet jis prie jo privažiavo ir minėtas vyras užgesino automobilio variklį, ištraukė raktelius iš užvedimo spynelės ir išlipo. Jis minėtam vyrui paaiškino, kad jis važiavo su automobiliu būdamas neblaivus, nes nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, jis eidamas svirduliavo į šonus. Minėtas vyras kalbėjo tik rusiškai, jis teigė, kad automobilio nevairavo ir mėgino šalintis. Jis apie minėtą įvykį pranešė bendruoju pagalbos numeriu 112. Jis mėgino sulaikyti minėtą vyrą kol atvyks pareigūnai, bet jis pasišalino. Minėtas vyras pasišalino link senamiesčio parko. Jis pamatė atvykstančius pareigūnus ir apie visą situaciją informavo juos. 2023 m. birželio 17 d. apie 20.30 val. jis vėl atvažiavo į minėtą automobilių stovėjimo aikštelę ir pamatė, kad minėto automobilio aikštelėje nebėra ir apie tai informavo policijos pareigūnus. Važinėdamas po senamiestį jis pamatė, kad minėtas automobilis stovi Vydūno g. ties 6-tu pastatu, o už automobilio vairo sėdi tas pats galimai neblaivus vyras, ar automobilis buvo užvestas negali pasakyti. Kiek matė automobilyje buvo tik vienas asmuo. Apie minėtą automobilio buvimo vietą jis informavo policijos pareigūnus (t. 1, b. l. 36-37);
- 2023 m. birželio 28 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriame užfiksuota, kad parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytojas A. N. iš jam pateiktų nuotraukų, atpažino asmenį, kuris nuotraukoje pažymėtas Nr. 2 (O. H.) bei parodė, kad tai yra tas pats vyriškis, jį atpažįsta iš jo veido bruožų, nes jis su juo bendravo. Tai šis asmuo dėl kurio jis 2023 m. birželio 17 d. kvietė policijos pareigūnus informuodamas, kad asmuo automobilių stovėjimo aikštelėje prie parduotuvės „Maxima“ (Mažeikių mieste) vairavo automobilį neblaivus, bei šis asmuo atvykus policijos pareigūnams Vydūno gatvėje (Mažeikių mieste) sėdėjo už to paties automobilio vairo, ir šį asmenį policijos pareigūnai įsisodino į policijos automobilį, tiek prie „Maxima“, tiek Vydūno gatvėje su šiuo piliečiu jokių kitų asmenų nebuvo. Pridėtos foto lentelės (t. 1, b. l. 39-41, 42-43);
- 2023 m. birželio 23 d. daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrimas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (UK) mėlynos spalvos, universalas. Automobilis stovi Telšių AVPK Mažeikių r. PK automobilių saugojimo aikštelėje. Apžiūrint automobilį išorinių kėbulo apgadinimų nestebima. Automobilio ratlankiai iš 6 stipinų, prisukti 5 varžtais. Ant automobilio priekinės keleivio sėdynės stiklinis alkoholio butelis „V.S.O.P DESTIRE NAPOLEON“ brendis 0,7 ltr. talpos. Butelis užsuktas metaliniu sraigtiniu kamščiu, kuris neapgadintas (neprasuktas). Po šiuo buteliu padėtas parduotuvės Maxima pirkimo kvitas, kvite nurodyta pirkimo data 2023 m. birželio 17 d. laikas 19:59:41, parduotuvė „Maxima“, Laisvės g. 56, kasos Nr. 10., už prekę mokėta grynaisiais pinigais. PASTABA: Automobilyje rastas alkoholio butelis su pirkimo kvitu iki 2023 m. birželio 19 d. buvo įdėti į plastikinį „Maxima“ maišelį ir padėtas ant priekinės keleivio sėdynės. Įtariamasis O. H. 2023 m. birželio 19 d. po apklausos iš automobilio daiktadėžės pasiėmė savo asmeninius dokumentus (darbo sutartį, asmens medicininę kortelę) ir juos susidėjo į minėtą pirkinių maišelį, dėl to atliekant automobilio apžiūrą šio maišelio nėra (t. 1, b. l. 49-59);
- 2023 m. spalio 6 d. transporto priemonių perdavimo ir priėmimo aktu Nr. TR-00000003071, kuriame nurodyta, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo užvedimo raktelis perduoti saugojimui (t. 1, b. l. 29-31);
- 2023 m. rugsėjo 11 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrimas 2023 m. birželio 23 d. UAB Maxima LT regiono apsaugos vadovo A. P. pateiktas vaizdo įrašas. Vaizdo įrašas 2023 m. birželio 17 d. iš parduotuvės „Maxima“, esančios adresu Mažeikiai Laisvės g. 56, filmuota alkoholio skyriuje. Vaizdo įrašo trukmė 2 min 54 sek. Vaizdo įrašo laikas prasideda 19.56 val. Į alkoholio skyrių ateina O. H., rankose laiko plastikinį baltos spalvos „Maxima“ maišelį. Vilki tamsios spalvos kelnėmis, pilkos spalvos treningu, per priekį užtraukiamu, kuris yra atitrauktas, yra užsidėjęs rankinę per petį. O. H., eina svirduliuodamas, iš lentynos apačioje paima brendžio butelį ir išeina iš alkoholio skyriaus (t. 1, b. l. 68-69);
- 2023 m. rugsėjo 11 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrimas policijos pareigūnų „Body“ kamera filmuotas vaizdo įrašas įvykio vietoje 2023 m. birželio 17 d. Ikiteisminio tyrimo byloje iš policijos serverio, kuriame saugomi policijos pareigūnų „Body“ kameromis filmuoti vaizdo įrašai, paimti vaizdo įrašai iš policijos pareigūno, reagavusio į iškvietimą pagal ROIK 0123000347930. Vaizdo įrašai yra 2023 m. birželio 17 d. pradėta filmuoti 20.39 val. Mažeikių mieste, Vasario 16-osiso g., stovi automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobilio vairuotojo vietoje sėdi O. H., policijos pareigūnas priėjęs prie automobilio pasako, kad „miega“. Atidarius automobilio vairuotojo dureles O. H. yra pasviręs į priekinę keleivio pusę, atidarius dureles jis atsilenkia, atsisuka į policijos pareigūnus. Policijos pareigūnai išlaipiną iš jį iš automobilio, priveda prie tarnybinio automobilio ir jį įsodina į laikinam sulaikymui skirtą vietą. Prie policijos automobilio matosi vyriškis, su dviračiu, pagal bylos duomenis suprantama, kad tai pranešėjas (A. N.). O. H. kalba rusiškai, sako kad jis automobilio nevairavo. Atvyksta kitas policijos ekipažas, su juo bendrauja rusų kalba, paaiškina, kad reikia nusistatyti girtumą, nes buvo iškvietimas dėl to, kad jis būdamas girtas vairavo automobilį. O. H. sakosi, kad jis nevairavo mašinos, į klausimą, kas vairavo jo automobilį jis atsako, kad nežino, jam nustatomas girtumas. Policijos pareigūnai paklausia, kaip rakteliai pas jį buvo, jis atsako, kad tai jo mašina, kad raktelius jam davė „R.“ darbininkas. Policijos pareigūnai paaiškina, kad bus pradėtas tyrimas (t. 1, b. l. 73-74);
- 2023 m. rugsėjo 12 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame nurodytam, kad apžiūrimas vaizdo įrašas iš Mažeikių miesto stebėjimo kameros. Apžiūrimas vaizdo įrašas iš Mažeikių miesto stebėjimo kameros, stebinčios Laisvės g. prie pastato Nr. 56, matomas įvažiavimas į parduotuvės „Maxima“, esančios adresu Mažeikiai Laisvės g. 56, stovėjimo aikštelę, taip pat matomas įvažiavimas į Vilties gatvę. Vaizdo įrašas 2023 m. birželio 17 d. nuo 19.30 val. iki 20.35 val. 19:54:36 val. matomas į parduotuvės „Maxima“ stovėjimo aikštelę nuo Vydūno, Vilties gatvės pusės atvažiuojantis automobilis „(duomenys neskelbtini)“, mėlynos spalvos, universalas. Automobilio valstybiniai numeriai nesimato, automobilio padangų ratlankiai metalo spalvos, kurie yra iš 6 stipinų. Automobilyje matomas vairuotojas, daugiau asmenų automobilyje nesimato. Kur automobilis sustoja nesimato (ne kamerų stebėjimo zona). 20:03:47 val. kamerų stebėjimo zonoje pasimato O. H., einantis link Vilties gatvės pusės, jam iš paskos važiuoja dviratininkas, kuris visą laiką būna netoliese O. H.. O. H. nueina prie Laisvės g. 54 namo (toliau nenueina), jis vilki šviesios spalvos užtraukiamą džemperį, tamsios spalvos kelnėmis, turi vyrišką rankinę per petį, rankose nieko nesineša ir grįžta atgal į parduotuvės „Maxima“ automobilių stovėjimo aikštelę, dviratininkas vis važiuoja netoli jo, matosi, kad kalba telefonu. Kameros stebėjimo zonoje nuo 20:05:52 val. nebesimato O. H.. 20:24:41 val. kameros stebėjimo zonoje matomas O. H., kuris eina Vilties gatve (nieko rankose nesineša) prieina prie Laisvės g. 54 namo ir vėl grįžta į parduotuvės „Maxima“ automobilių stovėjimo aikštelę, 20:27:07 val. jo nebesimato kameros stebėjimo zonoje. 20:29:42 val. kameros stebėjimo zonoje matomas mėlynos spalvos automobilis universalas (padangos ratlankiai metalo spalvos su 6 stipinais), automobilio valstybinių numerių nesimato, kuris Vilties gatve važiuoja link Laisvės g. (iš parduotuvės „Maxima“ automobilių stovėjimo aikštelės galima išvažiuoti į Vilties gatvę) šioje sankryžoje 20:30:07 val. pasuka į kaire ir 20:30:22 val. Laisvės - Vydūno g. sankryžoje pasuka į dešinę (nuvažiuoja į Vydūno gatvę). Daugiau kamerų stebėjimo zonoje šio automobilio nebesimato. Peržiūrėjus vaizdo įrašą matyti, kai kamerų stebėjimo zonoje matydavosi einantis O. H., jis eidavo ne tiesiai, svirduliuodavo, eidamas sustodavo (t. 1, b. l. 78-79).
Dėl veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Išanalizavus ir įvertinus byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, darytina išvada, kad kaltinamojo O. H. nusikalstama veika visiškai įrodyta, kvalifikuota teisingai. Jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,30 prom. neblaivumas, o tokie kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimų pažeidimas (numato draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims). Tokia kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. O. H. nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia – jis suvokė, kad vairuoja transporto priemonę būdamas neblaivus, suprato pavojingą šių savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti ir savo veiksmais sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai, ar jų turto saugumui.
Dėl laidavimo instituto taikymo
Teisminio bylos nagrinėjimo metu O. H. prašė perduoti jos sutuoktinį O. H. jos atsakomybei pagal laidavimą ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės be užstato, o baudžiamąją bylą nutraukti.
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu nustatomos visos šios sąlygos: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tam, kad asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi egzistuoti visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos. Nesant nors vienos sąlygos, asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą negali būti atleistas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-51/2010 ir kt.).
Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, anksčiau teismo nėra teistas (t. 1, b. l. 89-90), administracine tvarka baustas (t. 1, b. l. 92). O. H. susipažinęs su baudžiamojoje byloje esančiais vaizdo įrašais, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą, kritiškai įvertino savo elgesį ir išgyvena dėl to. Tai laikytina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis yra vedęs (t. 2, b. l. 4) ir turintis tris nepilnamečius vaikus (t. 2, b. l. 6, 7, 8), turintis leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje bei pastovią gyvenamąją vietą (t. 1, b. l. 87-88), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 2, b. l. 13), UAB Mažeikių psichinės sveikatos centre nesilankė (t. 1, b. l. 96). Įvertinus visas šias aplinkybes, yra pagrindo manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Žemesnės instancijos teismas
Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis).
Bylos duomenimis nustatyta, kad prašymą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (t. 2, b. l. 14, 15) pateikusi O. H. (t. 2, b. l. 5) yra kaltinamojo O. H. sutuoktinė (t. 2, b. l. 4). O. H. neteista (t. 2, b. l. 12), administracine tvarka nebausta (t. 2, b. l. 11), nedirbanti, tačiau registruota Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba), psichiatrijos ir priklausomybių kabinetuose nesigydo (t. 2, b. l. 10), jos šeima gauna socialinę pašalpą (t. 2, b. l. 9). O. H. teismo posėdžio metu palaikė prašymą perduoti kaltinamąjį jos atsakomybėn pagal laidavimą. Visos šios aplinkybės rodo, kad O. H. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką savo sutuoktiniui kaltinamajam O. H..
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas atleisti O. H. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, pagal laidavimą, perduodant jį jo sutuoktinės O. H. atsakomybei (BK 40 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Tokiu būdu, bus įgyvendinti teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimai ir pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės skyrimo tikslai. Atsižvelgiant į laiduotojos O. H. minėtas asmenines savybes bei į tai, jog yra nedirbanti, tačiau registruota Užimtumo tarnyboje, kartu su sutuoktiniu augina tris mažamečius vaikus, turi leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, skirtinas laidavimas be užstato (BK 40 straipsnio 5 dalis), nes pagrindinė laidavimo paskirtis yra padėti nusikaltusiam žmogui suprasti padaryto nusikaltimo galimas pasekmes ir daugiau nenusikalsti.
Spręsdamas dėl laidavimo termino, teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, mastą, O. H. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jo teigiamą asmenybę, laiduotojos O. H. teigiamą asmenybę ir galimą teigiamą jos poveikį kaltinamajam bei daro išvadą, jog laidavimas vienerių metų terminui bus pakankama poveikio priemonė kaltininkui.
Laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui būtų akivaizdi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-116-1073/2018) ir teismo vertinimu O. H. ir yra būtent tas asmuo.
Kaltinamajam išaiškintinos BK 40 straipsnio 7 ir 8 dalyje numatytos teisinės pasekmės.
Laiduotojai išaiškintina BK 40 straipsnio 6 dalyje numatyta teisė atsisakyti laidavimo ir šio veiksmo teisinės pasekmės.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiama to paties rezultato, kaip ir kriminaline bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnio numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles, ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Nustatyta, jog kaltinamasis O. H. nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, todėl siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Nustatant taikomos baudžiamojo poveikio priemonės terminą, teismas atsižvelgia į tai, kad O. H. nėra teistas, tačiau vieną kartą baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (t. 1, b. l. 2), nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos, jo veika labiau atsitiktinė bei spontaniška. Įvertinus nurodytas aplinkybes, nustatytinas šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo terminas – vieneri metai šeši mėnesiai, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. birželio 19 d., nuo dienos kai buvo paskirta kardomoji priemonė specialiosios teisės sustabdymas (t. 1, b. l. 125-127).
Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.
Nagrinėjamu atveju automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (ukrainietiški numeriai), – atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Tokia išvada darytina įvertinus ne tik anksčiau aptartą nusikalstamos veikos padarymo priemonės išaiškinimą, (tai turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą), bet ir BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispoziciją, kurioje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama, kaip komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Akivaizdu, jog įvykdyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę. Teismas pripažįsta, jog nustačius, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (ukrainietiški numeriai), buvo O. H. įvykdytos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, jo konfiskavimas yra privalomas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad, priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami.
Nustatyta, kad kaltinamasis O. H. vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (ukrainietiški numeriai), kuris priklauso jam, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,30 prom. neblaivumas. Naudojant automobilį padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl siekiant užkirsti kelią analogiškų pavojingų visuomenei nusikaltimų darymą, transporto priemonė – automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (ukrainietiški numeriai), konfiskuotinas (BK 72 straipsnio 1–3, 6 dalys, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kaltinamajam 2023 m. birželio 19 d. nutarimais paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir specialios teisės sustabdymas (t. 1, b. l. 122-124, 125-127, 128-130), kurios paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl gynėjo dalyvavimo išieškojimo
Byloje pateiktas 2024 m. sausio 19 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2024-00714, kuriuo prašoma priteisti 426,25 Eur (t. 2, b. l. 16).
Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 3 dalies c) punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra numatyti Baudžiamojo proceso kodekse. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą bei teisė turėti advokatą yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali.
2023 m. gruodžio 7 d. nutartimi teismas kaltinamajam O. H. vadovaudamasis BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktu paskyrė gynėją, kurį parinks Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (t. 1, b. l. 174-175). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinavimo ir parinkimo skyrius kaltinamajam O. H. parinko gynėją advokatą Algimantą Ruginį (t. 1, b. l. 182).
Kaltinamasis O. H. yra ukrainietis. Šiuo metu su šeima gyvena Lietuvoje, turėdamas leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Jo gaunamos pajamos iš darbinės veiklos sudaro apie 630 Eur per mėnesį. Jo šeimoje auga trys mažamečiai vaikai, sutuoktinė nedirba bei dar gauna 380 Eur socialinę pašalpą. Šeima nuomojasi būstą. Be to, byloje nėra duomenų apie tai, kad kaltinamasis turėtų nekilnojamojo turto, o registruotinas kilnojamasis turtas, t. y. automobilis šiuo nuosprendžiu - konfiskuotinas. Taigi teismas sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nes kaltinamasis nemoka proceso kalbos, išlaidas, atsižvelgiant į O. H. turtinę padėtį ir aktualų teisinį reglamentavimą, t. y., jog nagrinėjant bylą teisme, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį, nepriteistinos.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (ukrainietiški numeriai), su užvedimo rakteliu, kuris saugomas Policijos departamento Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje (t. 1, b l. 29, 31), transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (ukrainietiški numeriai), registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra voke prisegtame prie baudžiamosios bylos pirmo tomo galinio viršelio vidinės pusės, nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu perduotini automobilio konfiskavimą vykdančiai institucijai; O. H. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas (duomenys neskelbtini), išduotas 2002 m. sausio 29 d., esantis voke prisegtame prie bylos pirmo tomo galinio bylos viršelio vidinės pusės, nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu grąžintinas O. H.; dvi kompaktinės plokštelės su vaizdo įrašais iš „Body“ kamerų, Mažeikių miesto vaizdo kamerų bei parduotuvės „Maxima“ kamerų, esantys vokuose prisegtuose prie baudžiamosios bylos pirmo tomo galinio bylos viršelio vidinės pusės, paliktinos baudžiamojoje byloje visą jos saugojimo laikotarpį.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis O. H. prašė teismo leisti iš automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (ukrainietiški numeriai), pasiimti asmeninius (jo, vaikų) daiktus. Asmeniniai daiktai, kurie nėra sudedamoji automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (ukrainietiški numeriai), dalis, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini O. H..
Teisiamojo posėdžio metu prokuroras prašė teismo priteisti patirtas išlaidas už automobilio saugojimą nuo saugojimo pradžios iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Pagal BPK 103 straipsnio 5 ir 6 punktus proceso išlaidas sudaro daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos, o taip pat ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 105 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Teismų praktikoje valstybės patirtos išlaidos, susijusios su daiktų nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti saugojimu, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš pripažinto kaltu asmens. Teismo vertinimu, negali būti išlaidos priteisiamos už didesnį laikotarpį, nei bus priimtas procesinis sprendimas, kitu atveju nepagrįstai būtų priteisiamos per didelės išlaidos.
Iš byloje esančios 2023 m. spalio 6 d. pažymos matyti, jog už automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (ukrainietiški numeriai), laikymą saugojimo aikštelėje mėnesio įkainis 18,22 Eur. Šioje byloje nėra pateikta duomenų, kokias konkrečias išlaidas (nėra nurodyta konkreti suma bei laikotarpis) Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos patyrė už automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (ukrainietiški numeriai), saugojimą.
Atsižvelgiant į minimas aplinkybes teismas nepriteisia proceso išlaidų už automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (ukrainietiški numeriai), saugojimą saugojimo aikštelėje nuo automobilio saugojimo pradžios iki nuosprendžio įsiteisėjimo, išaiškindama, jog dėl minimų išlaidų priteisimo išlaidas patyrusi institucija/įstaiga gali kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 - 307, 313 straipsniais, teismas
nusprendžia:
O. H. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą pagal laidavimą be užstato, perduodant jį 1 (vienerių) metų terminui laiduotojos O. H., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), atsakomybėn.
Išaiškinti O. H., kad jam, laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojai O. H., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam O. H. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. birželio 19 d.
Išaiškinti O. H., jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, paskirti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam O. H. baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (ukrainietiški numeriai).
O. H. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialios teisės sustabdymą nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
- automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (ukrainietiški numeriai), transporto priemonės raktelius ir transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti už konfiskaciją atsakingai institucijai Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariatui;
- O. H. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą (duomenys neskelbtini), išduotą 2002 m. sausio 29 d., grąžinti O. H.;
- 2 (dvi) kompaktines plokšteles su vaizdo įrašais, kurios yra vokuose prisegtuose prie bylos pirmo tomo galinio viršelio vidinės pusės, palikti byloje visą jos saugojimo laikotarpį.
Nuosprendžiui įsiteisėjus asmeninius daiktus iš automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (ukrainietiški numeriai), kurie nėra sudedamoji automobilio dalis, grąžinti O. H..
Atmesti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl 426,25 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo O. H. valstybės naudai.
Baudžiamąją bylą Nr. 1-55-853/2024 nutraukti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui skundą paduodant Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose.
Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.