- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-07-27
- Bylos Nr.
- PK-4-714/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-19-3-00068-2011-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jūratė Lukšienė
- Kaltinamasis
- V. J.
- Advokatai
- Donatas Ramanauskas
- Kategorijos
Jurbarko rajono apylinkės teismo teisėja Jūratė Lukšienė, sekretoriaujant Linai Gailienei, privačiam kaltintojui ir nukentėjusiajam asmeniui J. L., kaltinamajai V. J., jos gynėjui advokato padėjėjui Donatui Ramanauskui, nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, pensininkė, našlė, gyv. (duomenys neskelbtini) kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 154str. 1d., 155str. 1d., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Jurbarko rajono apylinkės teisme 2011 10 04 buvo gautas J. L. skundas dėl baudžiamojo proceso privataus kaltinimo tvarka pradėjimo (I tomas, b.l. 2-3). J. L. prašė teismo pradėti baudžiamąjį procesą privataus kaltinimo tvarka, patraukti baudžiamojon atsakomybėn V. J. pagal Lietuvos Respublikos BK 154str. 1 d. ir ją nubausti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2011 11 02 nutartimi (I tomas, b.l. 57) teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 413str. 5d., 414str. nutarė perduoti J. L. skundą kaltinant V. J. pagal Lietuvos Respublikos BK 154str. 1d. nagrinėti teisiamajame posėdyje. J. L. pripažintas nukentėjusiu, V. J. - kaltinamąja.
Nagrinėjant bylą teisiamajame teismo posėdyje 2011 11 29 J. L. perskaitė ir pateikė teismui kaltinamąjį aktą (I tomas, b.l. 73-74), kuriame V. J. kaltinama nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 154str. 1 d., padarymu, taip pat tuo, kad jos veikoje yra požymiai nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 155str. 1d.
Tai yra J. L., prašęs pradėti baudžiamąjį procesą ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn V. J. pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d., kurioje numatyta atsakomybė už asmens šmeižimą, t.y. už paskleidimą apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, nurodo, jog V. J. veikoje, skundžiant jį valdžios institucijoms, yra ir veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 155str. 1 d., požymių, tai yra V. J. galimai pažemino J. L., todėl ji trauktina baudžiamojon atsakomybėn ir pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d., kuris numato atsakomybę už viešą veiksmu, žodžiu ar raštu užgaulų žmogaus pažeminimą, t.y. už įžeidimą. Nurodytuose dviejuose Baudžiamojo kodekso straipsniuose numatytos nusikalstamų veikų sudėtys numato skirtingas nusikalstamas veikas asmens garbei ir orumui, todėl nukentėjusiu pagal Lietuvos Respublikos BK 154str. 1 d. pripažintas J. L. privataus kaltinimo byloje palaikydamas bei formuodamas (pakeisdamas) jau pareikštą kaltinimą V. J., turėjo nurodyti būtent kurie V. J. teiginiai galėtų būti laikomi kaip tikrovės neatitinkantys ir šmeižiantys, o kurie teiginiai yra neigiamas asmens savybių įvertinimas pasireiškiantis įžeidimu
Nustačius, kad J. L. 2011 11 29 teisiamajame teismo posėdyje pateiktame kaltinamajame akte neaiškiai nurodytas kaltinimo pagrindas, skiriasi nuo pradiniame skunde nurodytos kaltinamosios veikos kvalifikavimo, dėl to buvo būtina iš naujo išsamiai tirti su kaltinimu susijusias aplinkybes, teismo 2011 12 13 nutartimi bylos tyrimas buvo atnaujintas.
Šalies argumentai
2012 01 09 J. L. pateikė teismui prašymą dėl 2011 10 03 skundo privataus kaltinimo tvarka pradėjimo ir 2011 11 14 kaltinamojo akto patikslinimo. Prašė patraukti V. J. baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos BK 154str. 1d. ir 155str. 1d., pripažinti J. L. civiliniu ieškovu, priteisti iš V. J. jo naudai 90 000,00Lt ir bylinėjimosi išlaidas (II tomas, b.l. 30-32).
Privatus kaltintojas J. L. skunde nurodė, kad V. J. paskleidė apie jį tikrovės neatitinkančią informaciją, savo ranka 2011 03 23 surašytame skunde Valstybės tarnybos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, kuriame nurodė, kad „už daromus įvairius pažeidimus kuriam tai laikui buvo ištremtas dirbti į Šakių raj. kaimiškąją apylinkę“ (skundo 2 lapas 12-14 eilutės nuo viršaus), taip pat, „kad neteisėtai naudojo elektros energiją“ (skundo 5 lapas 1 eilutė nuo viršaus), taip pat, kad „nusikaltimą dėl elektros padarė valstybės tarnautojas, teisininkas. Ir tai dvigubas nusikaltimas“ (skundo priedo 2 lapas, 4-6 eilutės), tuo jį šmeižia, žemina, paniekina, taip pat, kad „taip valstybės tarnautojas, teisininkas, viską melavęs, rašo dar visa išgalvotą šmeižiantį ieškininį pareiškimą. Nei vieno teisingo žodžio“ (skundo 7 lapas 4-7 eilutės nuo apačios), taip pat, kad „darydamas tiek nusikaltimų“ (skundo 34 lapas, 7-9 eilutės nuo viršaus), apšmeižė jį, kad neteisėtai buvo paskirta tremtinių pensija asmenims, kurie niekada nebuvo tremtyje, „Sodrą teisme atstovavo J. L.“ (skundo 34 lapas, 5-7 eilutės nuo apačios) ir, kad „jis atstovauja Sodrą teismuose. Ar gali toks tarnautojas teisingai spęsti klausimą, skiriant kažkam tai pensiją, kaip tai yra sprendžiama teismuose“ (skundo 34 lapas, 9-12 eilutės), V. J. įžeidė jį pavadindama jį „despotiškai besielgdamas su žmonėmis“ (skundo 1 lapas, 3-4 eilutės nuo viršaus) despotu.
Byla buvo paskirta nagrinėti teisiamajame teismo posėdyje (II tomas, b.l. 69-70).
Teismo posėdyje J. L. palaikė kaltinimą.
Šalies argumentai
V. J. paaiškino, kad į valstybės tarnybos departamentą kreipėsi patarta seimo nario, kad galėtų ramiai gyventi, bet neapšmeižti ar įžeisti J. L., prašo teismą ją išteisinti.
J. L. nurodė, kad buvo apšmeižtas ir įžeistas ne tik jis, bet ir jo sutuoktinė. Skundą skaitė jo bendradarbiai, departamento darbuotojai. V. J. dešimt metų rašo skundus į įvairias instancijas. 90 000,00Lt suma jis įvertino savo vidinius išgyvenimus, emocijas ir sveikatos būklę.
Liudytojas A. Š. parodė, kad gautą iš departamento skundą sekretorė užregistravo, o tyrė jis pats, su J. L. darbu susijusių faktų skunde nebuvo nurodyta, sekretorė tik tiek skaitė skundą, kiek tai reikalinga dokumento užregistravimui, apie ką gautas laiškas, J. L. atleidimas iš darbo nesusijęs su šiuo skundu.
Esminės aplinkybės, sprendžiant šią bylą yra tai, kad V. J. kreipėsi į valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančią instituciją, siekdama spręsti ginčą, kilusį prieš daugelį metų tarp jos ir J. L., kuris tuo metu (2011 03 23) buvo valstybės tarnautojas (I tomas, b.l. 4-41).
Motyvuojamoji dalis
Iš teismui pateiktos rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad tarp J. L. ir V. J. jau ne vienerius metus kyla konfliktai, kurių tyrimą atlieka teismai, kitos teisėsaugos institucijos, įstaigos. Per tiek metų besitęsiančio kaimynų konflikto jie abu susidarė vienas apie kitą itin neigiamą nuomonę, kurią atvirai reiškia viešoje erdvėje. Rašydama skundą Valstybės tarnybos departamentui V. J. išreiškė tokią nuomonę apie J. L.. Tokiu būdu ji siekė palankaus sprendimo metų metais besitęsiančiame kaimynų ginče, o tą būdą pasirinko patarta kitų asmenų, bet nesiekdama kaip nors apžmeižti J. L. ar jį įžeisti.
Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyta, jog už šmeižimą baudžiamas tas, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Šmeižimo objektas yra kito žmogaus garbė ir orumas. Pagal objektyviuosius požymius šmeižimas yra tada, kai paskleidžiama informacija apie kitą žmogų, kuri gali jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą juo, ir kai ta informacija neatitinka tikrovės. Tikrovės neatitinkanti, galinti paniekinti ar pažeminti asmenį informacija – tai tikrovės neatitinkančios, žeminančios asmens garbę ir orumą žinios. Žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis – reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žiniai taikomas tiesos kriterijus netaikomas nuomonei. Nuomonė yra asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas, požiūris, mintys, idėjos, pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais. Informacijos paskleidimas yra jų pranešimas vienam, keletui ar neapibrėžtam skaičiui trečiųjų asmenų. Paskleistos informacijos neatitikimo tikrovei faktas pats savaime nereiškia, kad tokia informacija gali paniekinti ar pažeminti asmenį ar pakirsti pasitikėjimą juo. Atsakomybė pagal BK 154 str. atsiranda, jei tikrovės neatitinkančią ir kito žmogaus garbę ir orumą žeminančią ar niekinančią informaciją skleidžiantis asmuo veikia tiesiogine tyčia, t. y. subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai turi atitikti BK 15 str. 2 d. numatytą tiesioginės tyčios formą. Tai reiškia, kad kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir to nori, t. y. supranta, kad skleidžia melagingas žinias, kad tos žinios žeminančios ir niekinančios kitą asmenį ar galinčios pakirsti pasitikėjimą juo, ir sąmoningai tai daro.
Šiuo aspektu negalima teigti, jog V. J. paskleidė melagingas žinias, galinčias pažeminti ir paniekinti J. L., priešingai skunde ji išsakė savo subjektyvią nuomonę apie V. L., taip pat išvardijo visus tuos ginčus, kurie tarp J. L. ir V. J. buvo sprendžiami iki šiol, ir išsakė savo nuomonę apie juos ir jų išsprendimą. V. J., neigdama savo kaltę nusikaltimų padarymu, pripažino, kad rašė skundą, tačiau juos rašė ne tam, kad pažemintų ar apšmeižtų J. L., o kad, pasak jos, atgautų ramybę.
Reikia pripažinti, kad V. J., kad skunde yra ne visiškai tiksli informacija (jai galėjo ir turėjo būti žinomi teismų ir kitų institucijų priimti sprendimai, kuriuos abi besibylinėjančios pusės taip pat vertina skirtingai), ir jam būdingas tam tikras perdėjimo (hiperbolizavimo) laipsnis.
Bet tai taip pat yra susiję su kaltinamosios V. J. subjektyvia nuomone, kalbėjimo maniera, išsilavinimu, amžiumi ir kitomis asmeninėmis savybėmis, pagaliau teisinių žinių trūkumu dėl tam tikrų terminų vartojimo. Tačiau tai niekaip nepatvirtina fakto, kad V. J. kreipėsi departamentą skundu šmeižimo ar įžeidimo tikslais.
Skundo surašymo metu J. L. buvo valstybės tarnautojas, ir atitiko Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 60p. nurodytus viešo asmens kriterijus. Viešumas, yra vienas iš valstybės tarnautojų veiklos principų (Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 3str. 2d. 7p.). V. J., kaip pilietė turėjo teisę kreiptis į Valstybės tarnybos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl valstybės tarnautojo, kaip jai atrodo, nederamo elgesio. Dėl to V. J. skundas buvo priimtas, tiriamas (Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo 23str.). Viešo asmens kritika, kad ir kokia griežta ar kandi ji būtų, yra leistina. Todėl viešas asmuo turėtų pakęsti ir labiau toleruoti jo atžvilgiu skelbiamą, nors ir ne visiškai tikslią informaciją ar nuomonę.
Šiuo atveju informacija net gi nebuvo skelbiama, kaip turėtų būti aiškinama „paskleidimo“ sąvoka, o buvo išdėstyta skunde institucijai, kuri yra valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekanti įstaiga (Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 49str. 2d. 8p.). Skundo turinį tyrė ribotas ratas tarnautojų.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. atsako tas, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino žmogų. Įžeidimas žodžiu yra neigiamas, nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas. Įžeidimo žodžiu atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuluojant atsiliepiama apie žmogaus asmenybę, jo savybes. Reikšmės neturi, ar toks įvertinimas atitinka tiesą. Be to įžeidimas, numatytas BK 155 str. 1 d., yra viešas užgaulus kito žmogaus pažeminimas, padarytas veiksmu, žodžiu ar raštu. Įžeidimas siejamas su užgauliu žmogaus, jo garbės ir orumo pažeminimu, t. y. siekiu paniekinti asmenį, pakirsti pasitikėjimą jo reputacija. Įžeidimas yra padaromas tiesiogine tyčia. Taigi sprendžiant klausimą ar yra nusikaltimo, numatyto BK 155 str. 1 d., sudėtis, taip pat labai svarbi yra subjektyvinė pusė.
Skundo rašymo metu nebuvo padaryta nusikalstama veika, numatyta ir BK 155str. 1d. Tokią išvadą leidžia daryti byloje surinktų įrodymų visuma. Teismas įvertino bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis.
Patys skunde vartojami žodžiai (despotas, nusikaltimas ir pan.) nėra savaime užgaulūs ir yra vartotini bendrinėje kalboje. V. J. skunde išreiškė savo subjektyvią nuomonę apie tam tikras J. L. asmenines savybes, vartodama nurodytus žodžius, savaip interpretuodama jų prasmę, tačiau nesiekė pastarąjį viešai žodžiu užgauliai pažeminti, pakenkti jo reputacijai ir negalėjo pakenkti J. L. reputacijai.
Tą patį galimą pasakyti ir apie V. J. teiginius dėl J. L. dalyvavimo civiliniuose procesuose teismuose. Šie teiginiai susiję daugiau su paties J. L. asmeniu, negu su teismu („Ar gali toks tarnautojas teisingai spęsti klausimą, skiriant kažkam tai pensiją, kaip tai yra sprendžiama teismuose“), todėl nėra pagrindo šioje byloje pereiti iš privataus kaltinimo į valstybinį kaltinimą (Lietuvos Respublikos BPK 409str.). Ne dėl kiekvieno viešoje erdvėje atsirandančio negatyvaus atsiliepimo apie teismus, yra pradedamas baudžiamasis persekiojimas, asmenys turi teisę reikšti nuomonę ir apie teismus. Civilinio kodekso nuostatos dėl garbės ir orumo gynimo netaikomos teismo proceso dalyviams (Lietuvos Respublikos CK 2.24str. 9d.).
V. J. 2011 03 23 surašytas skundas J. L. kaip valstybės tarnautojo karjerai įtakos neturėjo.
Darytina išvada, kad V. J. nepadarė veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 154str. 1d., 155str. 1d.
Todėl ji turi būti išteisintina (Lietuvos Respublikos BPK 303str. 5d. 1p.).
Atsižvelgiant į tai, J. L. ieškinys dėl 90 000,00Lt neturtinės žalos atlyginimo atmestinas (Lietuvos Respublikos BPK 115str.3d. 1p.)
Teismo taikytos priemonės (V. J. turto areštas) naikintinas (Lietuvos Respublikos BPK 116str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304-305 straipsniais, 307str., 310 str., teismas
nusprendžia:
V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) išteisinti Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p. pagrindu, kadangi ji nepadarė veikos, turinčios Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d., 155str. 1d. numatytų nusikalstamų veikų požymių.
J. L. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.
Priteisti iš J. L., a.k(duomenys neskelbtini) V. J. naudai 1 500,00Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.
Teismo 2012 01 17 nutartimi taikytas priemonės, V. J., a.k(duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto (žemės sklypo, gyvenamojo namo ir kitų pastatų (statinių), esančių (duomenys neskelbtini)) areštą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jurbarko rajono apylinkės teismą.