Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Balčiūnienė, sekretoriaujant Linai Beniušienei, dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą – LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus (toliau – Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus) atstovui I. D. (I. D.), administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, kaltinamas pažeidimu, numatytu Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. G. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad 2014-01-16 apie 14.40 val. Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriui atliekant inspektavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, kad maišus iš krovininio automobilio nešiojo A. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. M., gim. (duomenys neskelbtini), kurie paaiškino, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirmąją darbo dieną, darbo sutarties dar nepasirašė. A. M. raštu patvirtino nelegalaus darbo faktą, tačiau jo brolis rašyti paaiškinimą atsisakė. Įmonės buhalterė R. D. savo paaiškinime nurodė, kad darbo sutartys su minėtais asmenimis dar nepasirašytos ir VSDF apie R. M. ir A. M. įdarbinimą nepranešta. Tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius M. G. neužtikrino, kad R. M. ir A. M. būtų įdarbinti teisės aktų nustatyta tvarka ir pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p., 2 p., 2 d., 99 str. reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltę dėl padaryto teisės pažeidimo pripažino ir paaškino, kad bendrovės darbo specifika yra tokia, kad nėra aišku, kada atvyks krovinys. Kai atvažiuodavo krovinys, atvykdavo darbuotojai, ir tada jie tuos asmenis įdarbindavo. Nemanė, kad tokiais veiksmais daro pažeidimą. Jis neneigia, kad pažeidimas yra padarytas, tačiau nesutinka, kad tai būtų traktuojama kaip nelegalus darbas. Jų bendrovė neslėpė, kad įdarbina žmones, piktybiškai nevengė mokėti mokesčių, todėl tai nėra įstatymų nevykdymams ir bauda už tai neturėtų būti skiriama. Po patikrinimo pradėjo domėtis įdarbinimo galimybėmis nepažeidžiant teisės aktų nustatytos tvarkos, siekia tiksliai išsiaiškinti krovinio atvykimo laiką ir daugiau tokių pažeidimų nedaro. Prašo atsižvelgti į nurodytas aplinkybes ir paskirti įspėjimą.

Liudytoja R. D. paaiškino, kad ji yra atsakinga už darbuotojų įdarbinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pavėluotai įdarbino A. M. ir R. M.. Ji sutartis buvo paruošusi, tačiau laiku neužpildė specialios formos apie darbuotojų priėmimą į darbą. Jų bendrovėje visada buvo pavėluotai įdarbinami žmonės, t.y. apie įdarbintus asmenis pranešdavo Sodrai, kai tik pradėdavo dirbti darbuotojai, o ne prieš dieną, kaip to reikalauja įstatymas, nes niekada nežinodavo, kas ateis į darbą. Buvo grupelė vaikinų, bet kas ateis dirbti, jie sužinodavo tik tą dieną, todėl ateidami į darbą vaikinai atsinešdavo dokumentus, tada ji viską suruošdavo ir įdarbindavo.Buvo gavę pranešimą iš Sodros, kad pavėluotai pateikia pranešimus, bei ji susisiekė su Sodors darbuotoja, paaiškino situaciją ir jai buvo pažadėta, kad jų įmonę pasižymės ir nebesiųs pranešimų. Ji taip pat nurodė, kad skambino ir į darbo inspekciją, klausė, ką daryti tokioje situacijoje ir viskas buvo derinama. Visada darbo sutartys yra terminuotos ir tam jie turi terminuotų sutarčių žurnalą, yra visi išmokėjimai. Tiek darbo inspekcijai, tiek mokesčių inspekcijai perduodavo ir pateikdavo visus duomenis. Jei darbuotojas ateidavo be dokumento, ji jo nepriimdavo. A. M. pirmą kartą dirbo, R. M. – apie 30 kartų.

Liudytoja M. J. paaiškino, kad dirba Valstybinio socialinio draudimo fondo Klaipėdos skyriuje vyriausiaja specialiste. Ji nėra bendravusi nei su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirketoriumi, nei su buhaltere. Ji skyrio direktoriaus yra įgaliota pasirašyti reikalavimus, kad būtų teikiami pranešimai teisės aktų nustatyta tvarka. Jei būna vienas ar kitas atvejis, kai laiku nepranešama apie įdarbinimą, tai dar nieko tokio, bet jeigu tokie vėlavimai daromi sistemingai, tada jie rašo ir siunčia dėl to reikalavimus. Kadangi įmonė neteikia laikino įdarbinimo, todėl tokia įmonė turi pranešti apie įdarbinimą ne vėliau kaip prieš dieną pradedant darbą. Teisės aktai neteikia išimčių. Tokia tvarka yra nuo 2012-08-01.

Liudytojas R. M. paaiškino, kad dirba „(duomenys neskelbtini)“ pagal iškvietimą. Jam paskambina, pasako, kada reikės atvykti ir kiek reikia žmonių, tada jis surenka draugus, susitaria ir ateina į darbą. Ryte atėję į darbą paduoda buhalterei dokumentus ir laukia kol ši sutvarkys dokumentus ir kol atvažiuos vilkikas. Atvažiavus vilkikui, jį iškrauna. Darbas užtrunka 2-3 val. Iškvietimai į darbą būna ivariai – kas savaitę, kas dvi. Atlyginimo klausimą yra suderinę iš anksčiau. Kai atvyko darbo inskecija, jie dirbo. Jo brolis tą kartą pirmą kartą dirbo. Inspektoriai neprašė jokių dokumentų ir jis pagalvojo, kad atėjo juos įdarbinti, bet po to jie liepė jiems rašyti paaiškinimus.

Liudytojas A. M. paaiškino, kad jo brolis karts nuo karto dirbo firmoje „(duomenys neskelbtini)“. Tą kartą trūko žmogaus, todėl brolis pasiūlė jam. Už darbą jiems buvo mokama 10 Lt už valandą. Atėjęs į darbą jis pateikė dokumentus ir išėjo dirbti, po kiek lako atvyko darbo inspektoriai. Kai jis atėjo jam buvo pasakyta, kad darbas yra valandinis, detaliau neklausinėjo. Dirbo apie 3 val. ir darbus tą dieną baigė.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovas I. D. paaiškino, kad atlieknat patikrinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nustatyti du dirbę asmenys, su kuriais nebuvo sudarytos darbo sutartys, apie įdarbinimą nebuvo pranešta Sodrai. Buvo kalbėta su buhaltere, kuri pasakė, kad tuoj viską praneš. Buhalterė jiems paaiškino, kad tai nuolatinė praktika, kad Sodrai pranešama, kai darbuotojas atvyksta. Įmonės vadovas taip pat patvirtino, kad tokia praktika įmonėje yra ir kad taip buvo jau 52 kartus, vadovas noriai pateikinėjo visus dokumentus. Vienas darbuotojas įdarbinamas buvo 22 kartą. Pažeidimas yra formalus.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalis numato darbdavių ar jų įgaliotų asmenų atsakomybę už nelegalų darbą ir užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. Ši teisės normos dispozicija yra blanketinė ir jos taikymas susijęs su Darbo kodekso normų, apibrėžiančių nelegalaus darbo sampratą, aiškinimu.

Individualūs darbo santykiai atsiranda, kai tarp darbuotojo ir darbdavio sudaromas susitarimas dėl tam tikrų sąlygų, numatytų darbo kodekso 93 straipsnyje. Minėto kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, kai esant Lietuvos Respublikos DK 93 straipsnio nustatytiems darbo sutarties požymiams, tai yra, kai darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu, dirbamas nesudarius darbo sutarties. Darbo sutarties sudarymą reglamentuoja Darbo kodekso 99 straipsnis. Šio straipsnio 3 dalyje suformuluota įsakmi taisyklė, nustatanti, jog darbdavys turi užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą. Būtini nelegalaus darbo objektyvieji požymiai: 1) asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turėjo darbo sutarties požymius, t.y. darbas buvo dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai; 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Atsižvelgiant į nustatytas faktines bylos aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus – protokolą, operatyvaus patikrinimo pažymą, paaiškinimus, nelegalaus darbo tyrimo aktą, Sodros pranešimus, Sodros išrašą dėl draudžiamų asmenų UAB „(duomenys neskelbtini)“, darytina išvada, jog M. G. veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, sudėtis (Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p.), nes A. M. ir R. M. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidžiant teisės aktų nustatytus reikalavimus, t.y. nesudarius su jais darbo sutarties ir nepranešus apie jų įdarbinimą VSDFV.

Byloje M. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad prisipažino padaręs teisės pažeidimą ir nuoširdžiai dėl to gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą, vadovaujamasi ATPK Ketvirtojo skirsnio, reglamentuojančio administracinės nuobaudos skyrimą, nuostatomis.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) baigiamuosiuose aktuose ne kartą konstatavo, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Nagrinėjamojoje administracinėje byloje nustatyta, kad teisės pažeidimą nulėmė atitinkama darbo specifika, t.y. iš anksto nebuvo žinoma, kokie asmenys ateis į darbą, todėl jie buvo įdarbinami tą pačią dieną. Tai, kad M. G. veiksmuose nebuvo tyčios nuslėpti mokesčius, patvirtina byloje esantys Sodros išrašai dėl apdraustų asmenų UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 36-38), kuriuose aiškiai matyti, jog R. M. buvo įdarbinamas tą pačią dieną, kai pradėdavo darbą. Šie duomenys atitinka liudytojų R. M., A. M. bei R. D. paaiškinimus bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodytas aplinkybes, todėl teismas neturi pagrindo abejoti šių asmenų parodymais. Pažymėtina ir tai, kad Darbo inspekcijos atstovas taip pat patvirtino, kad M. G. nesiekė neslėpti mokesčių, o padarytas teisės pažeidimas yra formalus (b. l. 62). Ne mažiau svarbu ir tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pripažino, jog po šio įvykio ėmėsi visų priemonių, jog ateityje tokia situacija nepasikartotų. Surinktų duomenų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad M. G. padarytas teisės pažeidimas savo pobūdžiu nėra pavojingas, ytin šiurkštus, todėl laikytinas mažareikšmiu. Atsižvelgtina ir į tai, kad pažeidimu žala valstybei nepadaryta, byloje nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, M. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra jauno amžiaus, byloje nėra duomenų apie administracines nuobaudas.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, laikytina, kad net ir minimali nuobauda, numatyta Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalies sankcijoje, yra aiškiai per griežta ir neproporcinga, todėl teismo vertinimu, ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis.

Atsižvelgiant į nutarime nurodytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, padarinius, M. G. asmenybę, teismas daro išvadą, jog šios aplinkybės sudaro pagrindą M. G. dėl pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, taikyti ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatas. Tad vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, M. G. pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį skirtina administracinė nuobauda – įspėjimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalimi, 30 straipsniu, 30¹ straipsniu, 41 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 293 staipsniu, 302² straipsniu, 302⁴ straipsniu,

nutarė:

M. G. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalį paskirti įspėjimą.

Apie šios nuobaudos paskyrimą paskelbti per visuomenės informavimo priemones.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.