Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-04-21 · Civilinė byla Nr. e2A-710-803/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-04-21
Bylos Nr.
e2A-710-803/2020
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-01142-2019-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vaclovas Paulikas, Rūta Petkuvienė, Inga Staknienė
Atsakovas
S. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-710-803/2020Teisminio proceso Nr.
2-52-3-01142-2019-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.18; 3.3.1.20. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ingos Staknienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Architelio statyba“, atstovaujamas bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Draugo petys“, ieškinį atsakovui S. V. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Architelio statyba“ atsiskaitymus grynaisiais pinigais su atsakovu S. V.: 1) pagal 2016 m. liepos 4 d. kasos išlaidų orderį be numerio (pagrindas: už nuomą pagal sutartį Nr. 16/01/11-3) – 1 800 Eur sumai, 2) pagal 2016 m. rugpjūčio 4 d. kasos išlaidų orderį be numerio (pagrindas: už nuomą pagal sutartį Nr. 16/01/11-3) – 600 Eur sumai, 3) pagal 2016 m. rugsėjo 15 d. kasos išlaidų orderį be numerio (pagrindas: už nuomą pagal sutartį Nr. 16/01/11-3) – 600 Eur sumai, 4) pagal 2016 m. rugsėjo 16 d. kasos išlaidų orderį be numerio (pagrindas: grąžinama įmoka už parkingą ir permoka už butą pagal sąsk. ARCH2015106 ir ARCH2015235) – 7 000 Eur sumai; taikyti restituciją ir priteisti ieškovei iš atsakovo 10 000 Eur, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad BUAB „Architelio statyba“ buhalterinės apskaitos dokumentai patvirtina, kad ieškovė atsiskaitė su atsakovu pagal 2016 m. liepos 4 d. kasos išlaidų orderį už nuomą sumokant 1 800 Eur; pagal 2016 m. rugpjūčio 4 d. kasos išlaidų orderį už nuomą sumokant 600 Eur; pagal 2016 m. rugsėjo 15 d. kasos išlaidų orderį už nuomą sumokant 600 Eur; pagal 2016 m. rugsėjo 16 d. kasos išlaidų orderį 7 000 Eur grąžinant pagal sąskaitas sumokėtus pinigus. Paaiškino, kad ieškovės finansiniai duomenys patvirtina, jog įmonė nuo 2016 m. kovo 1 d. neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, nes trūko apyvartinių lėšų, o pradelsti mokėjimai nuolatos didėjo. Ieškovei buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir turto arešto aktų registre 2016 m. liepos 8 d. bei 2016 m. rugsėjo 12 d. buvo įregistruotas turto areštas. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 14 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2017 m. vasario 13 d., pripažino ieškovę nemokia ir iškėlė jai bankroto bylą. Ieškovės teigimu, šios aplinkybės taip pat patvirtina, jog įmonė visus 2016 metus įvykdytus atsiskaitymus turėjo vykdyti laikydamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio nuostatų.

3. Ieškovė pažymėjo, kad analizuojant BAUB „Architelio statyba“ finansinę padėtį 2016 metais egzistavo abi CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kurios sudaro pagrindą atliktus atsiskaitymus su atsakovu pripažinti prieštaraujančiais imperatyviosioms įstatymo normoms bei niekiniais pagal CK 1.80 straipsnio nuostatas. Ieškovė nuo 2016 m. kovo 31 d. turėjo problemų su apyvartinėmis lėšomis ir negalėjo iš turimų/gaunamų piniginių srautų tinkamai atsiskaityti su visais savo kreditoriais, pradelsti įsipareigojimai net 175 kartų viršijo turimus pinigus. Banko sąskaitų išrašai ir kasos knygos registrų kopijos patvirtina, jog ieškovė neturėjo pakankamai finansinių resursų atsiskaityti su visais kreditoriais pagal jų turimus reikalavimus. Be to, ieškovė neatlikinėjo atsiskaitymų visiems kreditoriams mokant jiems proporcingai pagal pradelstus įsipareigojimus kaip tai numatyta CK 6.930¹ straipsnyje, o atsiskaitinėjo tik su pasirinktais kreditoriais. Nagrinėjamu atveju buvo atsiskaitinėjama su šeimos nariu (sūnumi), kuriam suteiktas prioritetas prieš kitus kreditorius.

Atsiliepimas

4. Atsakovas su ieškinio reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad 2015 m. balandžio 13 d. ieškovė su atsakovu sudarė preliminarią sutartį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Šalys susitarė, kad butas bus parduotas už 57 000 Eur kainą. Atsiskaitymas už šį butą buvo vykdomas daliniais mokėjimais, atsakovas nuo 2015 m. gegužės 11 d. iki 2015 m. rugpjūčio 19 d. septyniais mokėjimo nurodymais bendrovei pervedė iš viso 64 000 Eur. Taip pat šalys susitarė, kad papildomai bus parduota ir parkingo vieta, įkainuota 7 000 Eur suma. Tokiu būdu, atsakovas už butą visiškai atsiskaitė dar 2015 m. rugpjūčio mėn., tačiau bendrovė savo įsipareigojimus dėl buto perdavimo įvykdė tik 2016 m. rugsėjo 12 d., kuomet buvo sudaryta pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis. Kartu su butu parkingo vieta parduota nebuvo, todėl bendrovė vykdydama savo pareigą grąžinti atsakovui 7 000 Eur permoką, 2016 m. rugsėjo 16 d. išrašė kasos išlaidų orderį. Atsakovas paaiškino, kad 2015 m. lapkričio 12 d. įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį vėliau išnuomojo atsakovei. Pagal 2016 m. liepos 4 d., 2016 m. rugpjūčio 4 d. ir 2016 m. rugsėjo 15 d. kasos išlaidų orderius bendrovė už nuomą sumokėjo atsakovui iš viso 3 000 Eur.

5. Atsakovo teigimu ieškovės argumentas, kad nuo 2016 m. pavasario bendrovei pradėjo trūkti apyvartinių lėšų ir dėl to negalėjo atsiskaityti su visais kreditoriais, yra nepagrįstas, kadangi panašus pinginių lėšų kiekis buvo palaikomas mažiausiai 3-jus metus, o bendrovės bankrotą lėmė ne apyvartinių lėšų trūkumas, tačiau visai kitos priežastys. Laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas savaime nepreziumuoja skolos atsiradimo ar buvimo fakto, nes teismas iš esmės nesprendžia pareikšto reikalavimo pagrįstumo, tačiau pritaikydamas šias priemones siekia užtikrinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Bendrovė sudarydama ginčijamus sandorius nebuvo nemoki, mokėjimai už nuomą nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą verslo praktiką, o grąžindama susidariusią permoką bendrovė įvykdė savo daugiau nei metus pradelstus įsipareigojimus.

6. Atsakovas pažymėjo, kad bendrovės kreditoriumi tapo dar 2015 m. rugpjūčio 19 d., kuomet atskirais mokėjimo nurodymais buvo sumokėta 64 000 Eur suma, tačiau turtas nebuvo perduotas. Taigi atsakovas buvo seniausias penktosios eilės kreditorius. Bendrovė atsiskaitydama su atsakovu turėjo pakankamai lėšų pareikštiems reikalavimams patenkinti, taip pat nebuvo pažeistas mokėjimo eiliškumas, kuris būtų lėmęs kitų kreditorių interesų pažeidimą,

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. spalio 1 d. sprendimu ieškinį tenkino. Pripažino negaliojančiais nuo sudarymo momento UAB „Architelio statyba“ atsiskaitymus grynaisiais pinigais su atsakovu S. V.: 1) pagal 2016 m. liepos 4 d. kasos išlaidų orderį be numerio (pagrindas: už nuomą pagal sutartį Nr. 16/01/11-3) – 1 800 Eur sumai, 2) pagal 2016 m. rugpjūčio 4 d. kasos išlaidų orderį be numerio (pagrindas: už nuomą pagal sutartį Nr. 16/01/11-3) – 600 Eur sumai, 3) pagal 2016 m. rugsėjo 15 d. kasos išlaidų orderį be numerio (pagrindas: už nuomą pagal sutartį Nr. 16/01/11-3) – 600 Eur sumai, 4) pagal 2016 m. rugsėjo 16 d. kasos išlaidų orderį be numerio (pagrindas: grąžinama įmoka už parkingą ir permoka už butą pagal sąsk. ARCH2015106 ir ARCH2015235) – 7 000 Eur sumai. Priteisė ieškovei iš atsakovo 10 000 Eur ir 5 procentus palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2019 m. balandžio 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 677 Eur bylinėjimosi išlaidų.

8. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 14 d. nutartimi iškėlė UAB „Architelio statyba“ bankroto bylą ir bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Draugo petys“. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. vasario 13 d. nutartimi paliko Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį nepakeistą. UAB „Architelio statyba“ ir atsakovas S. V. 2015 m. balandžio 13 d. sudarė preliminariąją sutartį dėl turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dėl buto (duomenys neskelbtini), pardavimo už 57 000,00 Eur kainą. 2016 m. rugsėjo 12 d. šalys sudarė buto pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 2-7382). Atsakovas ieškovei už perkamą butą nuo 2015 m. gegužės 11 d. iki 2015 m. rugpjūčio 19 d. pervedė iš viso 64 000 Eur. 2015 m. rugpjūčio 19 d. šalys pasirašė aktą dėl skolų suderinimo, kuriuo suderino, jog 2015 m. rugpjūčio 19 d. ieškovė atsakovui skolinga 7 000,00 Eur. 2016 m. sausio 11 d. šalys sudarė Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 16/01/11-3, pagal kurią atsakovas ieškovei už 600,00 Eur dydžio mėnesinį nuomos mokestį išnuomojo butą (duomenys neskelbtini).

9. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad 2016 m. liepos mėnesį ieškovė turėjo ne tik kreditorių, kuriems privalėjo gražinti skolas ankščiau už atsakovą, bet ir turėjo daug didesnių skolų negu turėjo piniginių lėšų. Atsakovo argumentai dėl pinigų likučių UAB „Architelio statyba“ ir galėjimo išmokėti skolas, teismo vertinimu, tėra išvedžiojimai naudingi atsakovui, kurie neturi objektyvaus pagrindo nulemti, kad ieškovės argumentai nėra pagrįsti.

10. Teismas nurodė, kad turto arešto atsakovei taikymas, bankroto bylos iškėlimas leidžiam manyti, kad ieškovės finansinė padėtis jau 2015-2016 metais turėjo būti bloga.

11. Teismas sprendė, jog byloje įrodyta, kad atliekant ginčo mokėjimus ieškovė neturėjo pakankamai lėšų visiems aukštesnės eilės kreditoriniams reikalavimams patenkinti. Pažymėjo, kad ieškovė su atsakovu atsiskaitinėjo, nors tuo metu nebuvo atsiskaičiusi pagal vykdomuosius dokumentus su kreditoriais. Teismas konstatavo, kad yra abi sąlygos ginčo sandorius pripažinti niekiniais, kaip prieštaraujančiais imperatyvioms CK 6.930¹ straipsnio normoms.

12. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, sprendė, kad byloje įrodyta, jog dėl ginčo atsiskaitymų buvo pažeistas CK 6.930¹ straipsnyje nustatytas eiliškumas ir šie ieškovės vienašaliai sandoriai pripažintini negaliojančiais pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį.

13. Pripažinęs ginčo pavedimus negaliojančiais dėl jų prieštaravimo imperatyvioms teisės normoms, teismas, vadovaudamasis CK 1.80 straipsnio 2 dalimi, sprendė taikyti restituciją visa apimtimi.

14. Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi priteisė ieškovei iš atsakovo penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2019-04-16) iki teismo priimto sprendimo visiško įvykdymo.

15. Patenkinęs ieškinį pilna apimtimi, teismas, remdamasis CPK 88, 93 straipsniais iš atsakovo priteisė ieškovei 677 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

16. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. sprendimo, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:

16.1. teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą, taip pat kitas procesines teisės normas. Be to, teismas netinkamai taikė atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą reglamentuojančias materialinės teisės normas bei teismų praktiką šiuo klausimu, nesivadovavo CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais;

16.2. teismas dėl daugelio atsakovo procesiniuose dokumentuose, tiek dėl teismo posėdžio metu nurodytų aplinkybių iš viso nepasisakė, neatskleidė ginčo esmės, o byloje esančius įrodymus vertino su išankstine nuostata pripažinti negaliojančiais ieškovės atsiskaitymus su atsakovu;

16.3. teismas nepagrįstai konstatavo, jog egzistavo visos būtinos sąlygos pripažinti atliktus mokėjimus pažeidžiančiais CK 6.930¹ straipsnio reikalavimą;

16.4. teismas nenurodė jokių kitų kreditorių, kuriems ieškovė privalėjo gražinti skolas ankščiau už atsakovą ir nepagrindė išvados dėl lėšų nepakankamumo pareikštiems reikalavimams patenkinti. Pagal ieškovės pateiktus duomenis bendrovės pinigų likutis pradedant 2016 m. kovo mėn. ne mažėjo, o didėjo: nuo 2016 m. kovo 31 d. iki 2018 m. liepos 31 d. UAB „Architelio statyba“ piniginių lėšų suma išaugo nuo 17 053 Eur iki 77 136 Eur sumos. Piniginės lėšos panašaus dydžio buvo ir tuomet, kai bendrovė dirbo pelningai. Teismas nevertino šių aplinkybių, todėl nepagrįstai nurodė, kad bendrovės finansinė padėtis jau 2015-2016 metais turėjo būti bloga, juo labiau, kad bendrovė 2014-2015 metais dirbo pelningai (2015 m. balanso IV.1. eilutė), o bankrotą lėmė ne apyvartinių lėšų trūkumas, tačiau visai kitos priežastys;

16.5. teismo padaryta išvada, kad bendrovė turėjo daug didesnių skolų negu turėjo piniginių lėšų nelaikytina pagrįsta, kadangi piniginių lėšų likučio ir įsipareigojimų kreditoriams lyginimas yra visiškai nepagrįstas: lėšos bankų sąskaitose ir kasoje ir neturi dengti visų bendrovės įsipareigojimų. Lėšos yra tik viena iš turto rūšių. 2015 m. balanso duomenimis bendrovė turėjo daug ir kito kilnojamojo bei nekilnojamojo turto;

16.6. ieškovė nepagrindė, kad jau 2016 m. liepos mėnesį bendrovė neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Iki 2016 m. rugsėjo mėn. bendrovė generavo pelną, o nemokumas konstatuotas tik nuo 2016 m. lapkričio 30 d. (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 03 d. nutarties 48 punktas). Dėl šių priežasčių visiškai nepagrįstas yra teismo argumentas, kad UAB „Architelio statyba“ direktorius A. V., 2016 m. sausio 11 d. sudarydamas Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 16/01/11-3 dėl buto nuomos su Atsakovu S. V. žinojo prastą bendrovės finansinę padėtį. Priešingai, bendrovės finansinė padėtis tuo metu buvo gera, o 2016 m. liepos 4 d., 2016 m. rugpjūčio 4 d. ir 2016 m. rugsėjo 15 d. atlikti mokėjimai nepažeidė mokėjimų eiliškumo ir atitiko įprastą verslo praktiką;

16.7. jokių kitų tuo metu buvusių bendrovės kreditorių, išskyrus tuos, kurių prašymu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teismas nenurodė, jų eilių neišskyrė ir skolų atsiradimo datos nenustatė. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad vien laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo faktas savaime nepreziumuoja skolos egzistavimo fakto. Vien laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas neleidžia daryti išvados, jog bendrovė neturi pakankamai lėšų atsiskaitymui su kreditoriais. Be to, atsakovui ir bendrovei 2016 m. liepos 4 d. sudarant pirmąjį atsiskaitymo sandorį net nebuvo pritaikytos pirmosios instancijos teismo nurodytos laikinosios apsaugos priemonės;

Atsiliepimas

16.8. atsakovas bendrovės kreditoriumi tapo dar 2015 m. rugpjūčio 19 d., kuomet atskirais mokėjimo nurodymais buvo sumokėta 64 000 Eur suma už buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimą, tačiau turtas atsakovui nebuvo perduotas. Tokiu atveju atsakovas buvo seniausias penktosios eilės kreditorius.

17. Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi. Nurodo šiuos esminius argumentus:

17.1. apeliacinis skundas grindžiamas bendro pobūdžio argumentais apie buvusią ieškovės finansinę situaciją, remiantis įrodymais tik palankiais atsakovui, bet ne įrodymų visuma, kuri ir atspindi tikrąją ieškovės finansinę būklę;

17.2. byloje yra nustatyta, jog atsakovas buvo penktos eilės kreditorius turėjęs reikalavimą į ieškovę. Atsakovo reikalavimas buvo kildinamas iš 2016 m. sausio 11 d. pasirašytos gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 16/01/11-3, kurios pagrindu S. V. išnuomojo butą (duomenys neskelbtini), UAB „Architelio statyba“. Atsakovui buvo žinoma įmonės sunki finansinė padėtis ir tai, kad ieškovė nuo 2016 metų pradžios turėjo finansinių sunkumų bei susidurdavo su apyvartinių lėšų trūkumu, nes atsakovas pats dirbo įmonėje UAB „Architelio statyba“, o jo mama buvo bendrovės akcininkė, tėvas bendrovės direktorius;

Žemesnės instancijos teismas

17.3. byloje esantys įrodymai, pateikti argumentai ir skaičiavimai paneigia apelianto teiginius, jog ieškovė atsiskaitydama su atsakovu turėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškinį padaręs išvadą, jog ieškovė atsiskaitymo metu su atsakovu neturėjo pakankamai lėšų visiems kreditorinių reikalavimams patenkinti, o 2016 m. liepos 4 d., 2016 m. rugpjūčio 4 d., 2016 m. rugsėjo 15 d. ir 2016 m. rugsėjo 16 d. atsiskaitymai su atsakovu pažeidė CK 6.930¹ straipsnio reikalavimą;

17.4. įmonės balanso duomenys yra aktualūs sprendžiant įmonės (ne) mokumo klausimus įmonių bankroto įstatymo prasme, o vertinant ar atsiskaitymas padarytas pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnio reikalavimą yra aktualu nustatyti pakankamą lėšų turėjimą pareikštiems reikalavimams patenkinti;

17.5. teismas priimdamas skundžiamą sprendimą pagrįstai nustatė, jog iki 2016 m. liepos mėnesio ieškovė turėjo ne tik kreditorių, kuriems privalėjo gražinti skolas ankščiau už atsakovą, bet turėjo daug didesnių skolų negu turėjo piniginių lėšų. Teismas pagrįstai padarė išvadą, jog ieškovė atsiskaitymo metu su atsakovu neturėjo pakankamai lėšų visiems aukštesnės eilės kreditoriniams reikalavimams patenkinti. Ieškovė su atsakovu atsiskaitinėjo, nors tuo metu nebuvo atsiskaičiusi pagal vykdomuosius dokumentus su kreditoriais. Teismui nustačius abi sąlygas ginčo sandorius pripažinti niekiniais, kaip prieštaraujančiais imperatyvioms CK 6.930¹ straipsnio normoms, todėl pagrįstai priėmė sprendimą, kuriuo tenkino ieškinį;

17.6. byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsiskaitymo su atsakovo metu, ieškovė turėjo pradelstų įsipareigojimų kreditoriams: 2016 m. liepos 4 d. – įsiskolinimas 5 eilės kreditoriams buvo 436 395 Eur; 2016 m. rugpjūčio 4 d. įsiskolinimas 5 eilės kreditoriams buvo 535 033 Eur; 2016 m. rugsėjo 15 d. įsiskolinimas 5 eilės kreditoriams buvo 617 444 Eur; 2016 m. rugsėjo 16 d. įsiskolinimas 5 eilės kreditoriams buvo 617 799 Eur;

Atsiliepimas

17.7. tai, kad atsakovas buvo seniausias penktos eilės kreditorius, kelia abejonių, nes pats atsakovas teikdamas atsiliepimą į ieškinį nurodė, jog 7000 Eur buvo sumokėti už planuotą įsigyti automobilio parkavimo vietą. Tačiau 2016 m. rugsėjo 12 d. pasirašius pirkimo-pardavimo sutartį tapo aišku, jog automobilio parkavimo vieta nebus parduota, todėl tik nuo šios dienos atsakovas įgijo teisę reikalauti grąžinti 7000 Eur, o ieškovei atsirado prievolė grąžinti šią sumą;

17.8. net ir darant prielaidą apie 2015 m. rugpjūčio 19 d. skolų suderinimo akto tikrumą, 2016 m. rugsėjo 16 d. atsiskaitymas negalėjo būti vykdomas su atsakovu, nes tuo metu jau egzistavo ankstesnės eilės kreditoriai. Kreditorei UAB „Lankava“ buvo išduotas 2016 m. rugpjūčio 30 d. vykdomasis įrašas, o kreditorei UAB „Salniko“ – 2016 m. rugpjūčio 30 d. vykdomasis įrašas. Šių kreditorių finansiniai reikalavimai yra patvirtinti ieškovės bankroto byloje .

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

2. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl sandorių teisėtumo, juos vertinant CK 6.930¹ straipsnyje nustatytais pagrindais.

3. Byloje nustatyta, kad ieškovė BUAB „Architelio statyba“ ir atsakovas S. V. 2015 m. balandžio 13 d. sudarė preliminariąją sutartį dėl turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dėl buto (duomenys neskelbtini), pardavimo už 57 000,00 Eur kainą. Notarinė buto pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta 2016-09-12 (notarinio registro Nr. 2-7382). Pagal šią sutartį atsakovas S. V. įsigijo iš ieškovės butą.

4. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas pagal preliminarią sutartį pervedė ieškovei 64 000,00 Eur, t. y. 7 000,00 Eur daugiau, nei sutarta pagrindine sutartimi. Permoka atsirado dėl to, kad ieškovė pagal pagrindinę sutartį neperleido parkavimo vietos ir sutartos mažesnės buto pardavimo kainos. Šalys suderino skolą, sudarydamos 2015 m. gegužės 19 d. Aktą dėl skolų suderinimo, ieškovė pagal 2016 m. rugsėjo 16 d. kasos išlaidų orderį be numerio grąžino įmoką už parkingą ir permoką už butą pagal sąsk. ARCH2015106 ir ARCH2015235), tai yra 7 000,00 Eur. Nagrinėjamoje byloje ieškovė ginčija šį susitarimą CK 6.930¹ straipsnyje nustatytais pagrindais.

5. Taip pat tuo pačiu faktiniu pagrindu dėl mokėjimų eiliškumo pažeidimo ieškovė ginčija UAB „Architelio statyba“ atsiskaitymus grynaisiais pinigais su atsakovu S. V.: 1) pagal 2016-07-04 kasos išlaidų orderį be numerio (pagrindas: už nuomą pagal sutartį Nr. 16/01/11-3), 1 800,00 Eur sumai; 2) pagal 2016-08-04 kasos išlaidų orderį be numerio (pagrindas: už nuomą pagal sutartį Nr. 16/01/11-3), 600,00 Eur sumai; 3) pagal 2016-09-15 kasos išlaidų orderį be numerio (pagrindas: už nuomą pagal sutartį Nr. 16/01/11-3), 600,00 Eur sumai. Ieškovė sumokėjo šias sumas atsakovui už nuomą buto, adresu: (duomenys neskelbtini).

6. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, kad teismo išvados dėl šiuo metu jau bankrutavusios UAB „Architelio statyba“ 2016-01-11 nemokumo yra nepagrįstos, kaip ir dėl to, jog 2016 m. liepos mėnesį bendrovė neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Be to, anot apelianto, teismas nevertino jokių kitų tuo metu buvusių bendrovės kreditorių, išskyrus tuos, kurių prašymu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teismas jų nenurodė, jų eilių neišskyrė ir skolų atsiradimo datos nenustatė.

7. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos sprendė, jog byloje įrodyta, kad atliekant ginčo mokėjimus UAB „Architelio statyba“ neturėjo pakankamai lėšų visų kreditorių reikalavimams patenkinti ir tuo metu egzistavo pirmesnės eilės kreditoriai, palyginti su atsakovu, kuriam atlikti mokėjimai yra ginčijami.

8. Teisėjų kolegija, įvertindama šią išvadą, atkreipia dėmesį, kad prie jos prieita neaptariant įrodymų, tai yra byloje nebuvo ištirti į ją pateikti įrodymai. Teismas iš esmės išrašė iš bankroto bylos duomenis, reikšmingus bankroto bylos iškėlimui. Nagrinėjamoje byloje nebuvo tirta, kada atsirado ieškovės įsiskolinimas kiekvienam kreditoriui iki ginčo sandorių, koks prievolių atsiradimo faktinis pagrindas. Šios aplinkybės yra reikšmingos pasisakant dėl CK 6.930¹ straipsnio taikymo ir aiškinimo.

9. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos motyvas, kuriame nurodoma, kad „Iš byloje esamų įrodymų ir ieškovo argumentų, kurių atsakovas realiai nepaneigė, teismas mato, kad iki 2016-07 mėnesio UAB „Architelio statyba“ turėjo ne tik kreditorių, kuriems privalėjo gražinti skolas ankščiau už atsakovą, bet ir turėjo daug didesnių skolų negu turėjo piniginių lėšų“, neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 265 straipsnio reikalavimų.

10. Pagal CPK 265 straipsnio 1 dalį priimdamas sprendimą, teismas įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar ieškinys yra tenkintinas.

11. Taigi prieidamas prie išvadų teismas turėjo nurodyti, kurie įrodymuose esantys duomenys sudarė prielaidas spręsti, kad ieškinys yra tenkintinas. Nagrinėjamoje byloje teismas nurodė, kad UAB „Architelio statyba“ kaip skolininkui Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr.e2-2810-494/2016 pagrindu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės J. K. naudai (kreditorė savo reikalavimą yra perleidusi I. P., o šis reikalavimas yra patvirtintas Vilniaus apygardos teismo nutartimi). Turto arešto aktų registre 2016-07-08 įregistruotas turto areštas (turto arešto mastas 41 642,60 Eur). 2016-09-12 turto arešto aktų registre įregistruotas turto areštas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-09-09 nutarties civilinėje byloje Nr. L2-4483-723/2016 pagrindu pritaikius laikinąsias apsaugos.

12. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad vien laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo faktas savaime nepreziumuoja skolos egzistavimo fakto, nes teismas iš esmės nesprendžia pareikšto reikalavimo pagrįstumo, tačiau pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones siekia užtikrinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nereiškia, kad pareikštas reikalavimas būtinai bus patenkintas, kadangi jokiu būdu negalima atmesti ir tos galimybės, kad teismas atsisakys tenkinti pareikštą reikalavimą ar tenkins jį tik iš dalies.

13. Pasisakant dėl ieškovės pasirinkto ieškinio faktinio pagrindo ginčijant ieškovės atsiskaitymą su atsakovu – atsiskaitymų eiliškumo pažeidimas, svarbi kasacinio teismo suformuluota nauja teisės taikymo ir aiškinimo taisyklė.

14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. balandžio 9 d. priėmė nutartį Nr. e3K-7-115-469-2020, kurioje išaiškino dėl CK 6.930¹ straipsnio taikymo bylose, kai įmonės bankroto administratorius ginčija iki bankroto bylos iškėlimo įmonės sudarytus sandorius. Kasacinis teismas nutarties 30 punkte nurodė, kad „Į klausimą, ar įmonės bankroto administratorius, gindamas bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesus, turi teisę ginčyti įmonės iki bankroto bylos iškėlimo atliktus atsiskaitymus ir reikalauti išmokėtų lėšų priteisimo iš jas gavusio kreditoriaus CK 6.930¹ straipsnio pagrindu, remdamasis tuo, kad buvo pažeistas šiame straipsnyje nustatytas atsiskaitymų eiliškumas, atsakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019. Išplėstinė teisėjų kolegija toje nutartyje, be kita ko, nurodė:

30.1. Nuo bankroto bylos iškėlimo kreditoriai netenka teisės reikšti tiesioginių reikalavimų bankrutuojančiai įmonei, iki bankroto bylos iškėlimo nepatenkinti kreditorių reikalavimai gali būti tenkinami tik Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) nustatyta tvarka. Kreditorių teises ĮBĮ nustatyta tvarka gina bankroto administratorius, be kita ko, reikšdamas ieškinius dėl lėšų išieškojimo į bankrutuojančios įmonės turto masę (28 punktas).

30.2. Įmonei atsidūrus tokioje būsenoje, kai ji negali ir negalės atsiskaityti su kreditoriais, atsakingi asmenys privalo inicijuoti bankroto bylą, o atsiskaitymas su kreditoriais, išskyrus atvejus, kai įmonė tokius sandorius sudaryti privalėjo, negali būti vykdomas, kad būtų išvengta neteisėto pranašumo suteikimo vieniems kreditoriams sumažinant likusiųjų galimybes gauti reikalavimų patenkinimą. Pažeidus šias įstatymo nuostatas, nemokios įmonės sudarytas sandoris gali būti nuginčytas CK 6.66 straipsnio pagrindu, o sumokėtos lėšos – išreikalautos iš jas neteisėtai gavusio nesąžiningo kreditoriaus (36 punktas).

30.3. Tais atvejais, kai įmonei iškelta bankroto byla, teisinių pasekmių klausimas sprendžiamas kitaip, nei kitais atvejais taikant actio Pauliana institutą. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 1 straipsnio 3 dalį kitų įstatymų nuostatos taikytinos tiek, kiek jos neprieštarauja šiam įstatymui. Tokiu atveju CK 6.66 straipsnio nuostatos taikytinos kartu su Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsniu, reglamentuojančiu kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Dėl to, Įmonių bankroto įstatyme esant nustatytai kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkai, teismui panaikinus bankrutuojančios įmonės sandorį CK 6.66 straipsnio pagrindu, negali būti taikomos šio straipsnio 4 dalyje nustatytos sandorio pripažinimo negaliojančiu teisinės pasekmės tik actio Pauliana pareiškusiam kreditoriui. Tokiais atvejais į skolininko nepagrįstai perleistą turtą (ar jo vertę) negali būti nukreipiamas kreditoriaus reikalavimo patenkinimas. Šis turtas (ar jo vertė) turi būti grąžinamas bankrutuojančiai įmonei į bendrą turto masę ir naudojamas atsiskaityti su visais kreditoriais Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka (38 punktas).

30.4. Iš nurodyto teisinio reguliavimo ir jį paskatinusio įstatymų leidėjo tikslų išplaukia, kad, pirma, CK 6.930¹ straipsnyje nustatyta privaloma mokėjimų eiliškumo tvarka yra skirta įmonėms, patiriančioms laikinų finansinių sunkumų – neturinčioms pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; šis reguliavimas, priešingai negu įtvirtintas ĮBĮ, nesiejamas su įmonės nemokumu ar situacija, kai yra pagrindas konstatuoti, kad įmonė ne tik šiuo metu negali, bet ir negalės ateityje atsiskaityti su kreditoriais (CK 6.930¹ straipsnio 3 dalis). Antra, CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius. Taigi, remdamasis CK 6.930¹ straipsnio nuostatomis reikalavimą galėtų reikšti kreditorius, pagal atsiskaitymų eiliškumą esantis pirmiau už gavusį atsiskaitymą, bet ne neteisėtą atsiskaitymą atlikusi įmonė (44 punktas).

30.5. Būtent CK 6.66 straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana institutas yra teisinis pagrindas, kuriuo remdamasis bankroto administratorius turi galimybę nuginčyti iki bankroto bylos iškėlimo įmonės atliktus mokėjimus (atsiskaitymus), dėl kurių neteisėtai suteiktas prioritetas vienam iš kreditorių ir atitinkamai sumažinta galimybė kitiems kreditoriams gauti reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto (33 punktas).

15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2019 m. gruodžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019 32 punkte konstatavo, kad nagrinėjamos bylos teisinės problematikos kontekste nurodyta teismų praktikos taisyklė reiškia: pirma, kad ieškovės (bankroto administratorės) ginčijami sandoriai negali būti pripažinti niekiniais CK 6.930¹ straipsnio pagrindu; antra, bankroto administratorius negali remtis CK 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymų eiliškumo pažeidimu kaip kreditoriaus teisių pažeidimu CK 6.66 straipsnio taikymo tikslu, nes įmonei esant nemokiai neleistinas atsiskaitymas su jokios eilės kreditoriais, išskyrus būtinus sandorius, atsiskaitymas su aukštesnės eilės kreditoriumi actio Pauliana kontekste būtų traktuojamas lygiai taip pat – kaip neteisėtas pirmenybinis sandoris (sandoris, kuriuo skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui). Vadinasi, ieškovės nurodytas ieškinyje faktinis teisių gynybos būdas nėra leistinas pagal pasikeitusią teismų praktiką.

Dėl bylos procesinės baigties

32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. balandžio 9 d. priimtos nutarties Nr. e3K-7-115-469-2020 67 punkte konstatavo, kad „Teismų praktikos pasikeitimas turi ribotą retrospektyvų poveikį – dėl pasikeitusių teismų praktikos nuostatų negali būti atnaujinami procesai pasibaigusiose civilinėse bylose, tačiau pasikeitusios teismų praktikos nuostatos taikytinos bylose, kurių nagrinėjimas, įskaitant kasacinį procesą, tebevyksta. Taigi, nagrinėjamoje byloje aktualios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019 naujai suformuluotos teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės dėl CK 6.930¹ straipsnio nuostatų netaikymo, kai įmonės bankroto administratorius ginčija iki bankroto bylos iškėlimo sudarytus sandorius, kaip nurodyta pirmiau šioje nutartyje. Kadangi nagrinėjamoje byloje CK 6.930¹ straipsniu grįstas tiek ieškinys, tiek ginčijami teismų sprendimai, tai vertintina kaip materialiosios teisės taikymo klaida (teismas taikė įstatymą, kurio neturėjo taikyti), dėl kurios galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas dėl bylos esmės. Be to, nagrinėjamo ginčo sprendimui aktualūs šioje nutartyje pateikti išaiškinimai dėl trečiojo asmens sąžiningumo vertinimo actio Pauliana sąlygų visumos kontekste. Išplėstinė teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčo šalims turi būti sudaryta procesinė galimybė savo reikalavimus ir atsikirtimus priderinti prie pasikeitusios teismų praktikos, siekiant tinkamo teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo. Dėl nurodytų aplinkybių byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui“.

33. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, formuojamą kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės reikalavimus, nenagrinėjo ir nepasisakė dėl atsiskaitymo teisėtumo pagal šalių sudarytą aktą, sumokėjimo teisėtumo už nuomą. Pirmosios instancijos teismui neištyrus ir neįvertinus visų teisingam klausimo išsprendimui reikšmingų faktinių aplinkybių, klaidingai taikius materialiosios teisės normą, panaikinamas skundžiamas sprendimas ir klausimas dėl ieškovės BUAB „Architelio statyba“ reikalavimo perduodamas spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

34. Bylą grąžinant nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas, jis, kartu su grąžinamu nagrinėti ieškovės BUAB „Architelio statyba“ reikalavimu, perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija

nutaria:

apelianto (atsakovo) atsakovo S. V. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo Vilniaus regiono apylinkės teismui.

Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Vaclovas PaulikasRūta PetkuvienėInga Staknienė