- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-23
- Bylos Nr.
- 1A-173-383/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05960-2020-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Jaliniauskas, Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė
- Nuteistasis
- A. P.
- Advokatai
- Mindaugas Skruibis
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2020 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas 1 metų 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, baigiant ją per 3 mėnesius, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas visą laisvės apribojimo laikotarpį.
Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai ir priteista iš A. P. 796,37 Eur Kauno teritorinės ligonių kasos naudai turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. A. P. nuteistas už tai, kad jis 2020 m. vasario 2 d. apie 1 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia, sudavė buteliu mažiausiai vieną smūgį V. G. į galvą, tuo padarydamas jam poodinę kraujosruvą kairio smilkinio spenio-užausio srityje, gilius odos nubrozdijimus kairėje ausyje, galvos smegenų kairio pusrutulio momeninės ir pakaušinės skilčių, smegenėlių kairio pusrutulio sumušimus, tokiu būdu nesunkiai sutrikdė V. G. sveikatą.
2. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2020 m. gruodžio 10 d. nuosprendyje konstatuota, kad baudžiamojoje byloje pakanka įrodymų, pagrindžiančių A. P. kaltę. Byloje esantys liudytojų parodymai ir objektyvūs byloje esantys duomenys patvirtina, kad sužalojimus nukentėjusiajam padarė būtent nuteistasis A. P..
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde A. P. prašo Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2020 m. gruodžio 10 d. nuosprendį panaikinti ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.
3.1. Skunde nurodoma, kad pirmos instancijos teismas nustatytas faktines aplinkybes ir jas patvirtinančius įrodymus vertino tendencingai, padarė įrodymais nepagrįstas išvadas ir priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nuosprendį. Teismas, spręsdamas apelianto atsakomybės klausimą, vertindamas įrodymus, pasisakydamas dėl įrodymų šaltinių patikimumo, dėl įrodymų pakankamumo, jų vertinimo, visas abejones bei neaiškumus vertino jam nepalankia linkme. Tokiu būdu pirmos instancijos teismas nesilaikė įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų ir nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo suformuotos jų taikymo praktikos.
3.2. Skunde nuteistasis nurodo, kad bylą nagrinėjant apylinkės teisme buvo akcentuota, jog liudytojų K. M., V. V., A. M., D. V. parodymus reikėtų vertinti atsargiai ar net kritiškai, kadangi visi jie yra suinteresuoti nuslėpti bet kokį klube „M.“ įvykusį incidentą. A. M. ir D. V. K. M. individualios įmonės klube dirba nelegaliai. Apklausiami teisme šie liudytojai patvirtino, kad K. M. individualioje įmonėje jie nėra ir nebuvo įdarbinti, tačiau vykdė darbines funkcijas. Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu apeliantas nurodė, kad tą vakarą klube „M.“ dirbo du apsaugos darbuotojai. Pažymėtina, kad tai patvirtino ir klubo savininkas K. M.. Ikiteisminio tyrimo metu antrasis apsaugos darbuotoją tą vakarą dirbęs kartu su V. V. nustatytas nebuvo. Be to, duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas nurodė, jog dirba pagal individualios veiklos pažymą, teikdamas apsaugos paslaugas, tačiau iš byloje esančio SODROS DB išrašo matyti, kad minimas asmuo individualią veiklą vykdė tiktai iki 2019 m. lapkričio 25 d., taigi tą vakarą jis ir tikėtina kitas apsaugos darbuotojas klube „M.“ dirbo nelegaliai. Duodamas parodymus teisme šis liudytojas negalėjo motyvuotai paaiškinti šių aplinkybių, o dėl antro apsaugos darbuotojo pradėjo improvizuoti, kad tas antras apsauginis galėjo būti jo draugė R. V.. Toks liudytojo elgesys turėtų būti vertinamas kritiškai, tačiau teismas į tai neatkreipė reikiamo dėmesio. Liudytojas K. M. teisme parodė, kad tiksliai nepamena, ar buvo 2 apsauginiai tą vakarą. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu K. M. nurodė, kad pas jį dirba, dažniausiai du apsaugos darbuotojai, vienas iš jų yra V. V., o jis su savimi dar atsiveda kokį žmogų jam padėti ir neužsiminė apie V. V. draugę R. V..
3.3. Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad į bylą pateiktas vaizdo įrašas yra neinformatyvus. Jame nėra užfiksuotas nei apeliantas, nei kartu tą vakarą klube buvę V. G. ir D. D.. Minimame vaizdo įraše galima atpažinti tik T. J., kuris išeina į lauką ir nueina į toliau esančią automobilių stovėjimo aikštelę. Daugiau jokios reikšmingos informacijos šiame vaizdo įraše nėra, kas iš esmės pažymėta ir šio vaizdo įrašo apžiūros protokole. Remdamasis šiuo įrašu ir jau minėtų liudytojų parodymais pirmos instancijos teismas padarė išvadą, kad jokio konflikto klube nebuvo ir visi keturi nesužaloti išvyko namo. Neaišku kuo remdamasis teismas padarė tokią išvadą. Be to, šiame vaizdo įraše T. J. yra tik su bliuzonu ir nevilki striukės. Atsižvelgiant į metų laiką, taip pat į tai, kad dauguma įraše matomų asmenų yra apsirengę šiltais drabužiais, darytina išvada, kad įraše užfiksuotas ne išvykimo iš klubo laikas, bet momentas kai T. J. tiesiog trumpam nuėjo prie aikštelėje stovinčio automobilio. Vaizdo įraše matomas jo padarymo laikas (tikėtina dėl neteisingų įrašančio įrenginio nustatymų) neleidžia įvertinti kuriuo konkrečiai metu jis buvo padarytas. Teismo teiginys, jog šis įrašas patvirtina, kad klube nebuvo jokių konfliktų yra neteisingas.
3.4. Skunde nurodoma, kad dauguma tyrimo veiksmų buvo atlikta šalyje galiojant karantino režimui. Dalies liudytojų parodymai užfiksuoti telefonu, dauguma liudytojų apklausti po įvykio praėjus pakankamai daug laiko. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai patys nenuvyko į įvykio vietą, nepaėmė visų turimų vaizdo įrašų. Jei būtų nustatyta, jog T. J. automobilyje „Kia Carens“ yra nukentėjusiojo V. G. kraujo iš esmės paneigtų teiginį, kad jį sužalojo nuteistasis (duomenys neskelbtini) ir patvirtintų teiginius, kad jis buvo sužalotas klube „M.“. Aplinkybes, kurios lėmė būtinybę atlikti procesinius veiksmus siekiant nustatyti ar minimame automobilyje nėra V. G. kraujo, nurodė 2020 m. kovo 3 d., kai buvo apklausiamas pirmą kartą. Dėl nesuprantamų priežasčių jokie procesiniai veiksmai, siekiant surasti kraujo pėdsakus, atlikti nebuvo.
3.5. Nuteistojo teigimu, aplinkybė, kad nukentėjusysis buvo sužalotas kitų asmenų, būnant klube ,,M.“, patvirtina ir kitos byloje nustatytos aplinkybės. (duomenys neskelbtini) RPK tyrėjos I. S. 2020 m. vasario 2 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2020 m. vasario 2 d. 3.18 val. komisariate gautas pranešimas, jog į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių buvo pristatytas V. G., kurį (duomenys neskelbtini) sumušė nepažįstami asmenys. Būtent tokią informaciją apie sužalojimo aplinkybes pateikė į ligoninę pristatytas V. G. ir ją per kitus asmenis užfiksavo policijos pareigūnai. Teismas neatsižvelgė į tai, jog apie įvykio aplinkybes apklausiamas 2020 m. vasario 10 d. V. G. nurodė, kad 2020 m. vasario 2 d. pats buvo išgėręs alkoholio, tačiau nebuvo toks girtas, kad neprisimintų. Tik po to, kai apklausimas teisme nesugebėjo logiškai atsakyti į jam užduodamus klausimus, pradėjo išsisukinėti teigdamas, kad apklausos metu laiką pasakė apytiksliai, o ligoninėje ką kalbėjo, prisimena labai sunkiai, nes buvo pasimetęs, neblaivus, ten jam dar suleido raminamųjų.
4. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis A. P. ir jo gynėjas advokatas Mindaugas Skruibis palaikė apeliacinį skundą jame nurodytais pagrindais, prašė jį tenkinti. Prokurorė Lina Laurusevičienė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo A. P. apeliacinis skundas atmetamas.
6. Nuteistojo A. P. apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo nuosprendis ginčijamas įrodymų vertinimo aspektu, nesutinkant su teismo išvada, kad apeliantas padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose.
7. Teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus, kuriais nuteistasis grindžia nesutikimą su nuosprendyje padarytomis išvadomis, dar kartą įvertinusi baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai pripažino, kad nuteistasis A. P. V. G. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Apygardos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padaryta išvada, kad nuteistojo A. P. kaltė dėl nusikalstamos veikos padarymo yra įrodyta byloje esančiais įrodymais, kurių patikimumas, leistinumas, sąsajumas ir įrodomoji reikšmė patikrinti teisminio bylos nagrinėjimo metu. Teismo nuosprendis priimtas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų, BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio nuostatos nepažeistos. Apeliacinės instancijos teismas, priešingai, nei teigiama skunde, neturi pagrindo daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Nors nuteistasis skunde prašo pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti kitaip, nei įvertino pirmosios instancijos teismas ir skundžiamą nuosprendį panaikinti, nuteistąjį išteisinant, nepadarius nusikalstamos veikos, tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl A. P. kaltės. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nuteistojo netenkinantį procesinį sprendimą, nedaro skundžiamo nuosprendžio neteisėtu. Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nuosprendį ir priimti naują, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl A. P. kaltės.
8. Apeliaciniame skunde nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybe, kad jis padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam V. G.. Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios A. P. savo kaltės nepripažino, teigdamas, kad sužalojimus nukentėjusiajam padarė nepažįstami asmenys naktiniame klube. Analogišką versiją nuteistasis kelia ir apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistojo nurodytos aplinkybės vertinamos kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi yra paneigtos byloje esančia įrodymų visuma, juo labiau, kad nuteistojo parodymai nėra nuoseklūs, proceso eigoje nurodant vis naujas aplinkybes.
9. Aplinkybę, kad būtent dėl nuteistojo A. P. veiksmų nukentėjusiajam V. G. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, patvirtina pastarojo parodymai. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme V. G. parodė, kad jo niekas kavinėje nemušė. A. P. automobilyje buvo labai nervingas, kabinėjosi prie nukentėjusiojo ir, kai jiedu išlipo (duomenys neskelbtini) iš mašinos, šis trenkė nukentėjusiajam per galvą. Dėl (duomenys neskelbtini) tyrėjos 2020 m. vasario 2 d. tarnybinio pranešimo paaiškino, kad nelabai atsimena ką kalbėjo ligoninėje, nes buvo pasimetęs, neblaivus, jam buvo suleista raminamųjų. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, nukentėjusysis juos patvirtino. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. į automobilį atėjo kažkoks susinervinęs, įniršęs, be jokios pateisinamos priežasties pradėjo nukentėjusįjį pulti, t. y. netikėtai sudavė keletą smūgių dešiniu kumščiu į kairę veido pusę, ausį, dėl ko jautė fizinį skausmą ir iš ausies pradėjo stipriai bėgti kraujas. A. dar apdraskė nagais veidą, tempė už kairės ausies. Iš automobilio su A. išlipo (duomenys neskelbtini), esančioje centrinėje aikštėje. Po to nuteistasis netikėtai jam sudavė ne mažiau, kaip 2 smūgius į galvą (pirmasis buvo labai stiprus, nesuprato, ar smūgis suduotas kokiu nors daiktu ar kumščiu). Grįžus namo, mama L. G. iškvietė medikus. Tėvai jo striukės gobtuve rado stiklo šukių. Mano, kad jos galėjo atsirasti nuo smūgio su stikliniu buteliu. Patvirtino, kad bare su niekuo nekonfliktavo, buvo ramus, ten niekas jo nemušė (t. 1 b. l. 10-16). Papildomai apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes. Analizuojant nukentėjusiojo V. G. parodymų visumą, konstatuojama, kad nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės, kad sužalojimus jam padarė būtent A. P., yra nuoseklios ir viso proceso metu nekito. Nors, kaip teisingai pažymėta apeliaciniame skunde, tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog po įvykio ligoninėje nukentėjusysis nurodė, kad jį sumušė nepažįstami asmenys, tačiau tai nesudaro pagrindo išvadai, kad nukentėjusiojo parodymai yra nepatikimi, juo labiau, kad įvykio metu, kaip teigia pats nukentėjusysis, buvo apsvaigęs nuo alkoholio, o jį pristačius į ligoninę, buvo pasimetęs, jam buvo suleista raminamųjų, neatsimena, ką pasakojo. Natūralu, kad nukentėjusysis, pristatytas į ligoninę buvo dar šoko būsenoje, patyrė neigiamus išgyvenimus, galbūt netgi nenorėjo iš pradžių nurodyti tikrąsias įvykio aplinkybes, juo labiau, kad yra draugai su nuteistuoju. Be to, pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja I. S. nurodė, kad, nuvykus į ligoninę apklausti nukentėjusiojo, šis atsisakė bendrauti su pareigūnais, nenorėjo nurodyti įvykio aplinkybių, buvo girtas.
10. Akcentuotina, kad nukentėjusiojo V. G. nurodytas patvirtina visa eilė liudytojų. Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas T. J. parodė, kad įvykio dieną buvo kartu su nukentėjusiuoju ir nuteistuoju. Po vakaro, praleisto klube, parvežė automobiliu ir miestelyje prie seniūnijos pastato paleido A. P. ir V. G.. Kaime kalbėjo, kad nukentėjusįjį sumušė nuteistasis. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, liudytojas juos patvirtino. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu T. J. parodė, kad tą dieną alkoholio nevartojo, kadangi vairavo automobilį. Patvirtino, kad nematė jokių muštynių ar konfliktų, kol buvo naktiniame klube. Iš jo nukentėjusysis išėjo nesumuštas ir niekuo nesiskundė. Nurodė, kad grįžtant iš naktinio klubo automobiliu, pažįstami (nuteistasis, nukentėjusysis ir liudytojas D. D.) buvo gerokai apsvaigę nuo alkoholio. Važiuojant link namų, A. P. automobilyje, sėdėdamas ant galinės sėdynės šalia nukentėjusiojo, pradėjo su pastaruoju konfliktuoti dėl darbo, ginčas vis stiprėjo, girdėjosi kaip kažkuris vienas kitam siūlė muštis. Įvažiavus į (duomenys neskelbtini), paleido A. P. ir V. G. prie seniūnijos ir nuvažiavo. Kai paleido prie namų D., šis pasakė, kad miestelyje kažkas rėkauja. Po įvykio kitą dieną iš gandų sužinojo, kad susimušė nuteistasis su nukentėjusiuoju (t. 1 b. l. 54-55). Pirmosios instancijos teisme apklausiamas liudytojas D. D. parodė, kad su liudytoju T. J., nuteistuoju ir nukentėjusiuoju važiavo į šokius. Patvirtino, kad tą vakarą šokiuose muštynių nebuvo, tokį dalyką būtų tikrai atsiminęs. Išeinant iš klubo, ant nukentėjusiojo veido nematė jokių sumušimų. Važiuojant automobiliu namo, buvo konfliktų. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, liudytojas juos patvirtino. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu D. D. parodė, kad klube nematė, kad nukentėjusysis būtų konfliktavęs su nuteistuoju ar kas nors kitas būtų mušęs nukentėjusįjį, ant jo veido sužalojimų nesimatė. Po šokių važiuojant namo automobiliu, jis sėdėjo priekyje, o ant galinės sėdynės A. su V., abu buvo gerokai apsvaigę nuo alkoholio. Bevažiuojant, A. su V. pradėjo garsiai šūkauti. T. juos sudrausmino, nes šiam matyt pasirodė, kad konfliktas yra rimtas. T. A. ir V. paleido prie (duomenys neskelbtini) seniūnijos, tuo metu iš V. jokių nusiskundimų negirdėjo. Kai jį T. parvežė namo, pradarius automobilio dureles, išgirdo rėkavimą toje pusėje, kur išlipo A. su V.. Kitą dieną kaime sužinojo, kad V. galimai sumušė A. A. sakė, kad nepamena, kur jį išleido, skirtingai nurodė vietas ir davė suprasti, kad dėl savo girtumo neatsimena to vakaro eigos (t. 1 b. l. 60-63, 65-67). Liudytojų D. D. ir T. J. parodymai šioje byloje yra itin reikšmingi, kadangi šie liudytojai kartu su nuteistuoju ir nukentėjusiuoju leido vakarą ir iš esmės yra tiesioginiai liudytojai, patirtinę faktą, kad važiuojant automobiliu po šokių tarp A. P. ir V. G. kilo žodinis konfliktas. Abu liudytojai patvirtino, kad būnant naktiniame klube, jokių muštynių ar konfliktų nekilo, po šokių nukentėjusiojo veidas nebuvo sumuštas. Atkreiptinas dėmesys, kad šie liudytojai taip pat pažymėjo, kad A. P. išgėręs alkoholio, mėgdavo kabinėtis, ieškoti priekabių, yra kiek konfliktiškas.
11. Liudytojai V. V., K. M., A. M., D. V. (apklausiama ikiteisminio tyrimo metu), E. S. patvirtino, kad įvykio dieną naktiniame klube ir prie jo nekilo jokių muštynių ar konfliktų, sužalotų žmonių nematė. Liudytojas V. V. dar nurodė, kad atvykę jaunuoliai prieš išvykdami iš naktinio klubo buvo stipriai apsvaigę nuo alkoholio, neatrodė, kad jie konfliktuotų, kadangi jaunuoliai kalbėjo tarpusavyje apsikabinę. Apelianto vertinimu, liudytojų K. M., V. V., A. M., D. V. parodymus reikėtų vertinti kritiškai, kadangi visi jie yra suinteresuoti nuslėpti klube „M.“ įvykusį incidentą, kadangi liudytojos A. M. ir D. V. K. M. individualios įmonės klube dirba nelegaliai. Teisėjų kolegija atmeta šį skundo argumentą kaip nepagrįstą, kadangi visi šie nurodyti liudytojai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai aiškino, jog įvykio naktį jokių konfliktų naktiniame klube nekilo, kas atitinka ir visus kitus byloje esančius įrodymus. Be to, liudytojai taip pat pažymėjo, kad, priešingai, nei teigiama skunde, būna, kad naktiniame klube kyla konfliktai ir tenka įsikišti apsaugos darbuotojams ar policijai. Teismo vertinimu, liudytojams nebūtų net jokio pagrindo slėpti įvykusio konflikto aplinkybes, bijant neva pakenkti naktinio klubo reputacijai, kadangi tokiose pasilinksminimo vietose natūralu, kad dažnai kyla konfliktinės situacijos, įtakojamos vartojamo alkoholio, asmeninių nesutarimų, todėl tai yra neatsiejama nuo tokio verslo ir įprastas reiškinys. Be to, byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių faktą, kad liudytojai V. V., A. M., D. V. naktiniame klube dirbo nelegaliai, juo labiau, kad tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Be to, šių liudytojų suinteresuotumas bylos baigtimi nėra nustatytas, iki įvykio jie nepažinojo nei nuteistojo, nei nukentėjusiojo, todėl neturėjo tikslo pakenkti proceso dalyviams. Sutiktina ir su apylinkės teismo motyvu, jog dauguma teisme apklaustų liudytojų jau buvo apklausti ir ikiteisminio tyrimo metu, tad akivaizdu, jog kažkokių galimų pažeidimų slėpimui neliktų pagrindo – jie jau būtų paaiškėję, o prisiekusiems liudytojams teikiant žinomai melagingus parodymus, jiems nustatyta tvarka iškiltų ir baudžiamosios atsakomybės klausimas. Nuteistojo teigimu, įvykio naktį naktiniame klube dirbo du apsaugos darbuotojai, tačiau tyrimo metu buvo nustatytas ir apklaustas tik vienas iš jų. Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) vyresniosios tyrėjos 2020 m. gegužės 5 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad K. M. nurodė, kad įvykio vakarą tvarką naktiniame klube užtikrino apsaugos darbuotojas V. V.. Nors ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas liudytojas K. M. nurodė, kad įvykio vakarą naktiniame klube tvarką užtikrino du apsaugos darbuotojai, tačiau apklausiamas pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad tiksliai nepamena ir negali patvirtinti, kad tą vakarą dirbo du apsaugos darbuotojai. Nurodė, kad galėjo būti, jog tvarką V. V. padėjo užtikrinti ir pastarojo draugė R. V., kadangi liudytojas V. V. apklausiamas nurodė, kad kartais ji padėdavo jam naktiniame klube prižiūrėti tvarką, automobiliu po darbo parveža V. Liudytojas V. V. apylinkės teisme patvirtino, kad tą vakarą dirbo vienas.
12. Pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja L. G. parodė, kad jos sūnus V. G. išvažiavo su draugais į diskoteką. Apie 2 val. nakties grįžo kruvinas sūnus ir pasakė: ,,mama, man bloga, aš mirštu“. Sūnaus vilkėtame bliuzono gobtuve rado alkoholio butelio stiklo šukių. Ji sūnui iškvietė greitąją pagalbą, vyko į ligoninę. V. prie sanitarų pasakė, kad jį sužalojo A. P.. Sūnus jai papasakojo, kad grįžtant iš diskotekos, visą kelią ant jo pyko A. P.. Sutikusi darbe A. P., klausė dėl įvykio. Pastarasis nurodė, kad yra nekaltas, būtų gerai, kad nesikreiptų į policiją, V. kažkas sumušė šokiuose. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, liudytoja juos patvirtino. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu L. G. dar parodė, kad sūnui smarkiai kraujavo galvoje prie ausies, žaizda ir kraujas buvo nesukrešėję. Sūnaus paklausus, kas jį sumušė, nurodė, kad A. Po kiek laiko prie (duomenys neskelbtini) seniūnijos, rado to paties butelio šukių, kurias rado pas sūnų bliuzono gobtuve. Sūnus M. susisiekė su naktinio klubo apsaugos darbuotoju, kuris nurodė, kad tą vakarą klube nebuvo jokių konfliktų ir iš klubo tie vaikinai išėjo nesumušti (t. 1 b. l. 78-81). Apylinkės teisme apklaustas liudytojas V. G. parodė, kad tą naktį apie 2 val. nakties sūnus namo grįžo kruvinas – iš galvos bėgo kraujas. Žmona sūnaus gobtuve dar rado stiklo šukių. Sūnus sakė, kad jį sumušė nuteistasis, sudavęs buteliu į galvą. Nors šie liudytojai nematė paties įvykio, tačiau jų parodymai laikytini netiesioginiais nuteistojo kaltės įrodymais. Pažymėtina, kad įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais, tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai, tačiau pažymi, jog netiesioginiais įrodymais asmens kaltė gali būti grindžiama tik tais atvejais, kai jais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje yra sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Be to, kaip ir tiesioginiai įrodymai, taip pat ir netiesioginiai įrodymai turi būti patikimi, o jų patikimumas nustatomas išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Nagrinėjamu atveju, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius netiesioginius įrodymus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog jie neginčytinai ir patikimai pagrindžia tarpinių faktų egzistavimą.
13. Teismas, pripažindamas nuteistąjį A. P. kaltu, pagrįstai rėmėsi ir kitais įstatymų nustatyta tvarka gautais bylos duomenimis. (duomenys neskelbtini) skyriaus 2020 m. vasario 10 d. pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu V. G. nurodė, jog 2020 m. vasario 2 d. apie 1 val. važiuojant automobiliu po šokių, jį sužalojo nuteistasis, suduodamas dešinės rankos kumščiu keletą smūgių į veidą, o vėliau – (duomenys neskelbtini), suduodamas galimai ne mažiau du smūgius buteliu į galvą (t. 1 b. l. 10-15). Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų 2020 m. vasario 6 d. pranešime nurodyta, jog V. G. gydomas nuo 2020 m. vasario 2 d. dėl trauminės subdurinės hemoragijos, galvos smegenų ir smegenėlių kontuzijos (t. 1 b. l. 36). Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuoti nukentėjusiajam padaryti sužalojimai, atitinkantys nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nurodyta, kad sužalojimai padaryti kietu, buku daiktu bei aštriais daiktais, neatmetama ir minimu buteliu bei jo šukėmis, galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu būdu, laiku (t. 1 b. l. 42-43). Kitų objektų apžiūros 2020 m. gegužės 6 d. protokolu, apžiūrėta K. M. pateikta stebėjimo kamerų filmuota medžiaga, kurioje užfiksuotas vaizdas prie laukinių durų į šokių patalpos vidų, iš kurio matyti, kad konfliktų ar sužalotų asmenų nematyti (t. 1 b. l. 116-118). Ir nors, kaip teisingai pažymėjo nuteistasis skunde, šis vaizdo įrašas iš esmės didelės reikšmės tyrimui neturi, kadangi jame užfiksuotas tik vaizdas prie naktinio klubo durų, tačiau akcentuotina, kad aplinkybę, jog naktinio viduje nekilo jokių konfliktų nuosekliai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios teigė eilė byloje apklaustų liudytojų, tą vakarą buvusių jame. Atsižvelgiant į tai, atmestinas skundo argumentas, jog nagrinėjamu atveju nėra aišku kuo remiantis konstatuota, kad jokių konfliktų klubo viduje nekilo. Nukentėjusio V. G. sveikatos būklę patvirtina Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno V teritorinio skyriaus 2017 m. rugpjūčio 21 d. išvada Nr. (duomenys neskelbtini) dėl darbo pobūdžio ir sąlygų (t. 2 b. l. 22).
14. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais ir išvadomis, kad A. P. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje. Kolegijos vertinimu, nuteistojo kaltė yra įrodyta pilnai ir visapusiškai ištyrus visus byloje surinktus įrodymus bei juos palyginus su kitais byloje surinktais duomenimis ir padarius pagrįstas išvadas, jog kaltinančių įrodymų daugetas sudarė nenuginčijamą pagrindą apylinkės teismui priimti apkaltinamąjį nuosprendį A. P. atžvilgiu.
15. Apeliaciniame skunde teigiama, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apžiūrėta įvykio vieta, nepaimti visi turimi vaizdo įrašai, netirta, ar T. J. automobilyje „Kia Carens“ yra nukentėjusiojo V. G. kraujo, kas patvirtintų, jog nukentėjusysis buvo sužalotas klube „M.“. Atsakant į šį argumentą, pažymėtina, kad, kolegijos vertinimu, nebuvo tikslinga atlikti apelianto įvardijamus procesinius veiksmus, kadangi tyrimo pradžioje gauti duomenys rodė, kad konfliktas tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo kilo automobilyje, o vėliau – prie seniūnijos, todėl nebuvo jokios prasmės ir pagrindo vykti į naktinį klubą ir apžiūrėti jo patalpas. Pažymėtina, kad tyrimo metu buvo kreiptasi į naktinio klubo savininką, prašant pateikti vaizdo medžiagą, filmuotą įvykio naktį. Liudytojas K. M. apylinkės teisme paaiškino, kad, peržiūrėjęs visą to vakaro vaizdo įrašą, pateikė jį policijai, atrinkęs laiką, kai jaunuoliai išvyksta iš naktinio klubo. Dėl automobilio salono tyrimo, ieškant nukentėjusiojo kraujo pėdsakų, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokį prašymą gynyba turėjo teisę pareikšti ikiteisminio tyrimo metu, šiuo metu atlikti tokį tyrimą visiškai netikslinga dėl praėjusio laiko tarpo nuo įvykio, juo labiau, kad net ir radus automobilio salone nukentėjusiojo kraujo pėdsakų, tai nei patvirtintų, nei paneigtų, kad sužalojimai nukentėjusiajam galėjo būti padaryti naktiniame klube. Be to, akcentuotina, kad ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja prokuroras, kuris nėra saistomas proceso dalyvių prašymais dėl procesinių veiksmų atlikimo ir pats sprendžia kokius tyrimo veiksmus yra tikslinga atlikti ir, ar pakanka tyrimo metu suriktų duomenų įtariamojo kaltei pagrįsti.
16. Apygardos teismas pažymi, kad nors apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja pagal apeliacinio skundo ribas, Europos Žmogaus Teisių Teismas šiuo aspektu ne kartą yra pažymėjęs, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje H. v. Finland). Tokios pozicijos iš esmės laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, savo praktikoje nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje (nutartyje) išdėstytos motyvuotos išvados dėl apeliacinio skundo esmės neturi būti suprantamos kaip reikalavimas pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą, bet turi būti atsakyta į apeliacinio skundo prašymus ar esminius argumentus. Nuteistojo apeliaciniame skunde naujos aplinkybės, faktai ar duomenys, kurie nebuvo žinomi nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir liko šio teismo neištirti ir neįvertinti, nėra nurodyti. Skundas iš esmės yra paremtas apelianto subjektyviu įsitikinimu, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus, faktinę konflikto situaciją vertino neteisingai. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą nuosprendį, išnagrinėjęs bylos medžiagą ir skundo argumentus, įrodymų vertinimo klaidų ar kitų esminių BPK pažeidimų nenustatė. Teisėjų kolegija, sutikdama su apylinkės teismo atliktu išsamiu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl A. P. kaltės ir jų iš naujo nekartoja. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismo nuosprendis yra išsamiai motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra objektyvaus pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo A. P. apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.