Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Darius Urbonas, sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui I. A., pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atstovui viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje I. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, duomenų apie administracinius baustumus byloje nėra, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ str. 1d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi pradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl galimai I. A. padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 50⁶ str. 1 d. pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą (toliau ir VMI) dėl to, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktorė I. A., žinodama apie Bendrovės finansinę padėtį bei nevykdomus įsipareigojimus VMI, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau to nepadarė pažeisdama kreditoriaus VMI interesus. Tokiu būdu I. A. nevykdė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB (duomenys neskelbtini) ir taip padarė ATPK 50⁶ str. 1 d. numatytą pažeidimą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo I. A. nepripažino padariusi jai inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, teigdama, kad jos vadovaujama įmonė nebuvo ir nėra nemoki, o jos finansinė padėtis leidžia įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus. I. A. nurodė, kad 2014 m. gruodžio 31 d. įmonės trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 313 317 Lt arba 90 743 Eur, o iš jų pradelsti įsipareigojimai – 124 014 Lt arba 35 017 Eur, o tai sudarė tik 34,8 proc. viso į balansą įrašyto turto. Tuo tarpu iš finansinių dokumentų, kurie atspinti įmonės padėtį 2015 m. rugpjūčio 31 d., matyti, pradelsti įsipareigojimai sudaro 36 424 Eur, t.y. 24 proc. viso į balansą įrašyto turto vertės. Tokiu būdu Bendrovės pradelsti įsipareigojimai neviršijo pusę į jos balansą įrašyto turto, todėl ji nebuvo ir nėra nemoki. Be to, Bendrovės mokumą ir vykdomą veiklą patvirtina ilgalaikės rangos sutartys ir nustatytais terminais teikiamos PVM deklaracijos. Taip pat įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai yra įvykdžiusi.

Institucijos atstovas A. B. palaikė pareiškime išdėstytus reikalavimus. Pripažino, kad po pareiškimo pateikimo įmonė sumažino mokestinę nepriemoką 10 000 Eur ir galiausiai visiškai ją sumokėjo. Pretenzijų įmonei neturi, mano, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui galėtų būti skiriamas įspėjimas.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: pareiškimas dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo (b. l. 1, 2), mokesčių mokėtojo-juridinio vieneto aktualūs duomenys (b. l. 3), integruota kliento informacija-balansas (b. l. 4), Valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimas (b. l. 5), VMI sistemos duomenys (b. l. 6), registrų centro juridinių asmenų registro balansas (b. l. 7), juridinių asmenų registro pelno (nuostolių) ataskaita (b. l. 8), I. A. paaiškinimai (b. l. 15-17), rangos sutarčių kopijos (b. l. 18-48), finansiniai dokumentai (b. l. 49-58), integruota kliento informacija-Balansas (b. l. 65).

Administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 50⁶ str. 1 d., bylos teisena I. A. atžvilgiu nutrauktina.

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau- ĮBĮ) 9 straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodyta, kad bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustatė, kad įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį, įmonės nemokumas yra įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.

ĮBĮ nuostatos įtvirtina įmonės vadovo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei tapus nemokiai. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto iškėlimo nustatyta įmonės vadovui todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę padėtį, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas gali pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių interesus (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek ir naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas. Įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo santykiai nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento ir jis turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad įmonės nemokumas – objektyvi įmonės būsena, kai ji nevykdo įsipareigojimų ir pradelsti įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Įmonės nemokumas – tokia įmonės finansinė būklė, kai neturi turto, kurio verte būtų pakankamai padengtas įsipareigojimų vykdymas, t.y. nemokumas rodo, kad pradelsti įsipareigojimai viršija galimybes juos įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012 ir kt.).

Vertindamas byloje esančius įrodymus teismas daro išvadą, kad duomenų, kurie patvirtintų, jog UAB (duomenys neskelbtini) direktorė privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nes įmonė buvo nemoki ir jos pradelsti įsipareigojimai viršijo daugiau pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, nėra. Visų pirma pažymėtina tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) pradelsti įsipareigojimai Valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškimo pateikimo teismui metu neviršijo daugiau kaip pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (b. l. 54, 55). Be to, UAB (duomenys neskelbtini) įsiskolinimas valstybės biudžetui 2015 m. liepos 24 d. sudarė 21 576,90 Eur, kurį Bendrovė visiškai įvykdė (b. l. 65). Šie duomenys, taip pat ir Bendrovės (duomenys neskelbtini) sudarytos rangos sutartys patvirtina, kad įmonė nebuvo ir nėra nemoki, įsipareigojimus įvykdyti gali, todėl jos vadovei I. A. pareiga kreiptis į teismas dėl bankroto bylos iškėlimo nebuvo kilusi.

Atsižvelgiant į šiuos argumentus, I. A. administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p., 286 str., 287 str., teismas

nutarė:

administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ str. 1 d., bylos teiseną I. A., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukti nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.