Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Bylų kategorija: 1.1.7.2.5.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.11.; 1.1.8.12.; 1.1.8.14.; 1.1.11.10.; 1.2.4.6.1.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.;

2020 m. gegužės 4 d.

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), šiuo metu suimtas ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) įtariant nusikalstamos veikos numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 2 d. 9 p. padarymu, laikomas Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje – pataisos namuose Technikos g. 34, Kaunas, 8 kl. išsilavinimo, nedirbantis, nesimokantis, teistas:

1) 2018 m. spalio 18 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį galutine bausme – laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant visą laisvės apribojimo laikotarpį mokytis bei nebendrauti ir neieškoti ryšių su K. J.;

2) 2019 m. sausio 22 d. Panevėžio apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 9 mėnesiams, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laikotarpį mokytis ar dirbti, ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, paskirta laisvės apribojimo bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą 1 metų 5 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laikotarpį mokytis ar dirbti, arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei nebendrauti ir neieškoti ryšių su K. J.;

3) 2019 m. vasario 20 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir skirta 25 parų arešto bausmė. Vadovaujantis 2018 m. lapkričio 15 d. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl amnestijos akto“ Nr. XIII-1640 1 straipsnio 1 dalimi, atleistas nuo neatliktos, t. y. 24 parų arešto bausmės dalies atlikimo;

4) 2019 m. kovo 7 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 1 metų 7 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laikotarpį mokytis arba dirbti, arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nėra susiję su darbu arba mokslu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, paskirta laisvės apribojimo bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. sausio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą – 2 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laikotarpį mokytis arba dirbti, arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nėra susiję su darbu arba mokslu bei nebendrauti ir neieškoti ryšių su K. J.. Į bausmės laiką įskaityta pagal Panevėžio apylinkės teismo (Panevėžio rūmai) 2019 m. sausio 22 d. nuosprendį atlikta bausmės dalis;

5) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir skirta galutinė bausmė 20 parų areštas. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto C papunkčiu, 69 straipsnio 9 dalimi, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. kovo 7 d. nuosprendžiu paskirta ir nepradėtą vykdyti laisvės apribojimo bausmė, keičiant į arešto bausmę ir sudedant dalinio sudėjimo būdu su šiuo nuosprendžiu paskirta arešto bausme, galutinai skirta 45 parų arešto bausmė, ją atliekant areštinėje pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 52 straipsnį (bausmė atlikta);

6) Panevėžio apylinkės teismo 2019-08-22 nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieniems metams; pagal BK 284 straipsnį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinai nubaustas laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2018 m. lapkričio 14 d., 17.10 val. iki 2019 m. liepos 2 d. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 5 punktu, 83 straipsniu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 ir 2 punktais, 4 dalimi, A. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, skiriant jam auklėjamojo poveikio priemones: įspėjimą ir elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant jį elgesio apribojimo metu tęsti mokslą, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su mokymusi, ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančių medžiagas, teistumai neišnykę,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės

A. K. 2019-11-03, apie 01.30 val. Panevėžyje, Smėlynės gatvėje, ties pastatu Nr. 25, prie įvažiavimo į VŠĮ „Respublikinė Panevėžio ligoninė“, turėtu dujų balionėliu papurškė pipirinėmis dujomis nukentėjusiajam G. A. į veidą tuo sukėlė jam fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Kaltinamasis A. K. kaltu prisipažino visiškai, gailisi padaręs nusikaltimą. Parodė, kad nusikaltimą padarė lapkričio mėnesį. Išsikvietė taksi nuo savo namų ir nuvažiavo prie ligoninės. Pinigų susimokėti neturėjo. Nukentėjusysis sulaikė jo draugą, todėl teko purkšti dujų. Draugas D. G.. Po nusikaltimo padarymo vėl kvietė taksi. Įvykio metu buvo neblaivus. Mano, kad girtumas turėjo įtakos jo veiksmams. Pareikštą civilinį ieškinį pripažįsta. Iki nusikaltimo įvykdymo niekur nedirbo. Savo pinigų civiliniam ieškiniui atlyginti šiuo momentu neturi, tačiau per kurį laiką galėtų atlyginti savarankiškai.

Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį nutrauktas, nes kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir kaltinamasis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 str.).

Kaltinamojo kaltė yra visiškai įrodyta byloje surinktais ir sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais:

BPK 291 str. 2 d. tvarka išvardinti: Įvykio vietos apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 13-17); Daiktų apžiūros protokolas 2019-11-03 (t. 1, b. l. 18-23); Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas (t. 1, b. l. 29-30); Kitų objektų apžiūros protokolas 2019-12-18 (t. 1, b. l. 31-33); Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus 2019-11-04 specialisto išvada Nr. G 1280/2019 (05) (t. 1, b. l. 45); Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas (t. 1, b. l. 66-73); Panevėžio AVPK Kelių policijos tarnybos kelių patrulių 1-ojo būrio vyr. patrulio J. K. 2019-11-03 tarnybinis pranešimas (t. 1, b. l. 88); tyrėjo V. S. 2019-11-03 tarnybinis pranešimas (t. 1, b. l. 89-90); UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019-11-06 raštas (t. 1, b. l. 99); Panevėžio AVPK Kriminalinės policijos specialiųjų užduočių skyriaus viršininko J. P. tarnybinis pranešimas (t. 1, b. l. 102-105); Panevėžio AVPK Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos S. D. 2020-01-13 tarnybinis pranešimas (t. 1, b. l. 116-117); VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės medicinos dokumentų išrašas (t. 1, b. l. 133-134); nukentėjusiojo G. A. civilinis ieškinys (t. 1, b. l. 185-187).

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo ir teisme duotų parodymų, visi šie įrodymai įrodo kad kaltinamasis A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytas BK 140 str. 1 d.

Pagal BK 140 str. 1 d. kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai, nes jis turėtu dujų balionėliu papurškė pipirinėmis dujomis nukentėjusiajam G. A. į veidą tuo sukeldamas jam fizinį skausmą.

Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d., gali būti skiriama viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų, bausmė.

Skirdamas A. K. bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formą bei rūšį, kaltinamojo asmenybę (BK 54 str. 1, 2 d.).

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Šią aplinkybę teisiamojo posėdžio metu pripažino pats kaltinamasis, nurodymas, kad veikos įvykdymo metu jis buvo neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Parenkant A. K. bausmę ir nustatant jos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad A. K. padarė baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, kuriuo žala padaryta žmogaus sveikatai. Jis, nors ir yra nepilnametis, tačiau teistas net 6 kartus, veiką padarė laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už anksčiau padarytus nusikaltimus, vykdymo atidėjimo metu (t. 2, b. l. 26 – 34, 35 – 107), administracine tvarka baustas (t. 2, b. l. 108 – 109 ), nedirba (t. 2, b. l. 110), nesimoko. Aukščiau išdėstytos aplinkybės jauno amžiaus nepilnametį kaltinamąjį charakterizuoja neigiamai, kaip linkusį nusikalsti, nepaisantį visuomenėje priimtų elgesio normų ir taisyklių, jam eilę kartų buvo suteiktos galimybės taisytis, tačiau jis šiomis progomis nesinaudojo, darė nusikalstamas veikas – per mažiau nei 2 metus A. K. yra teisiamas net 7 kartą. Atsižvelgiant į išdėstytą teismas sprendžia, kad kitų, nei laisvės atėmimo, bausmių, jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, todėl jam už nusikalstamos veikos padarymą skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas vadovaujantis BK 91 str. nuostatomis, atsižvelgiant į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, mažesnis už vidurkį.

Teismas atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę – teistas 6 kartus, naują veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, nesilaikė atidėjus jam paskirtos bausmės vykdymą skirtos auklėjamojo poveikio priemonės – elgesio apribojimo – netinkamai lankė mokymosi įstaigą, vartojo alkoholinius gėrimus, nustatytu laiku nebuvo namuose (veiką padarė būdamas neblaivus, 01.30 val.), sprendžia, kad nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, A. K. savo kaltę pripažino, todėl skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str. 1, 2 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad A. K. nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, jam prie ankstesniu nuosprendžiu skirtos bausmės vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d. pridėtina šiuo nuosprendžiu skirtos bausmės dalis. Pridėtina artima minimaliai (BK 50 str. 2 d., 91 str. 3 d.) nepilnamečiui skirtinos laisvės atėmimo bausmės dalis atsižvelgiant į jauną kaltinamojo amžių, padaryto nusikaltimo pobūdį.

Motyvai dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 str. asmeniui, dėl kurio veiksmų ar neveikimo atsirado žala, kyla pareiga ją atlyginti. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 str. 10 d.). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje išsprendžiamas laikantis pirmiausia Lietuvos Respublikos BPK nuostatų (BPK 113 str. 1 d.). Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos (BPK 113 str. 2 d.).

Byloje nukentėjusysis G. A. pareiškė 45 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad turtinė žala pasireiškė tuo, jog kaltinamajam jam į akis papurškus dujų jis tą naktį nebegalėjo dirbti bei neteko pajamų.

CK 6.283 str., nustatančiame deliktinę civilinę atsakomybę už žalą, padarytą sužalojant fizinio asmens sveikatą, atskleidžiama nuostata, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokia būtų, jei jis nebūtų sužalotas. Pagal šią normą nukentėjusiajam turi būti atlyginamos negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jeigu sveikata nebūtų sužalota. Tokias negautas pajamas paprastai sudaro sumažėjęs darbo užmokestis ar kitokios pajamos, kurias praranda nukentėjusysis dėl sveikatos sužalojimo, tapęs visiškai ar iš dalies nedarbingas. Negautos pajamos apskaičiuojamos kaip pajamų, kurias nukentėjusysis gavo arba realiai galėjo gauti iki ir po sveikatos sužalojimo, skirtumas. Taikant deliktinę atsakomybę atlyginami nuostoliai, kurie priežastiniu ryšiu susiję su nustatytais neteisėtais veiksmais (CK 6.247 straipsnis). Negautos pajamos yra nukentėjusiojo numatyta ir realiai tikėtina gauti pinigų suma, kurią sutrukdė gauti neteisėti nusikalstamą veiką padariusio asmens veiksmai. Šie nuostoliai atsiranda dėl žalos, padarytos pagrindiniam objektui, kuris naudojamas pajamoms gauti, arba pareigos nedelsiant atlyginti padarytą žalą nevykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-12/2005).

Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusysis dirbo „(duomenys neskelbtini)“ pavežėju, kaltinamajam papurškus pipirinėmis dujomis jam į veidą, jis dirbti tą naktį nebegalėjo. Atsižvelgiant į išdėstytą aukščiau, į tai, kad nusikaltimas prieš nukentėjusįjį padarytas šeštadienio naktį, kas, teismo manymu yra daugiausia pajamų taksi vairuotojams ir pavežėjams atnešantis laikas, į reiškiamo civilinio ieškinio dydį (45 Eur), nukentėjusiojo reiškiamą civilinį ieškinį dėl nusikaltimo negautų pajamų priteisimo pripažįsta pagrįstu. Prašomo priteisti civilinio ieškinio dydis, teismo nuomone yra protingas, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.

CK 6. 276 str. 1 d. numatytas bendrasis principas, kad 14 – 18 m. asmenys yra savarankiški prievolių dėl žalos atlyginimo subjektai, todėl už padarytą žalą atsako patys. Jeigu nustatoma, kad jie neturi turto, kaip bendraatsakoviai į bylą įtraukiami tėvai, kuriems taikoma subsidiarioji (papildoma) atsakomybė.

Kadangi kaltinamasis A. K. yra nedirbantis, turto ir pajamų, kurių pakaktų padarytai žalai atlyginti neturi, šiuo metu yra suimtas kitoje byloje, kur yra įtariamas pagal BK 129 str. 2 d. 9 p., žala nukentėjusiajam priteistina iš jo tėvų B. P. ir A. K. iki kaltinamasis A. K. sulauks pilnametystės.

Į kaltinamajam skirtinos bausmės laiką įskaitytinas pagal ankstesnį teismo nuosprendį A. K. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2018-11-14 iki 2019-07-02.

Kaltinamajam A. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti keistina į suėmimą nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, suimant A. K. teismo salėje.

Daiktas – Panevėžio apskrities VPK Panevėžio m. ir r. PK Veiklos skyriaus vyresn. tyrėjos S. D. 2020-02-12 nutarimu, 2019-11-03 automobilio Toyota Prius, v/n Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu nuo kairės pusės galinės sėdynės, sėdimos dalies paimtas raudonos spalvos, panašios į kraują, dėmės pavyzdys perduotas saugojimui į Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpą, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 308 str., teismas

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis paskirtą bausmę subendrinti su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžiu skirta ir neatlikta bausme prie jos pridedant šiuo nuosprendžiu skirtos bausmės dalį ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams.

Bausmę paskirti atlikti nepilnamečių pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti A. K. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2018 m. lapkričio 14 d. iki 2019 m. liepos 2 d. (imtinai).

A. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos pakeisti į suėmimą, suimant A. K. teismo salėje. Nuosprendžiui įsiteisėjus paskirtą kardomąją priemonę panaikinti.

Byloje pareikštą G. A. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš A. K. G. A. 45 Eur (keturiasdešimt penkis eurus) turtinei žalai atlyginti. A. K. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų padarytai žalai atlyginti, žalos atlyginimą subsidiariai išieškoti iš kaltinamojo tėvų – motinos B. P. ir tėvo A. K. iki A. K. sulauks pilnametystės.

2019 m. lapkričio 3 d. automobilio Toyota Prius, v/n Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu nuo kairės pusės galinės sėdynės, sėdimos dalies paimtą raudonos spalvos, panašios į kraują, dėmės pavyzdį saugomą Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpoje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.