- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-05-13
- Bylos Nr.
- A15.-2504-1011/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01865-2019-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Linas Dūdys
- Pažeidėjas
- O. I.
- Nukentėjusysis
- O. B.
- Suinteresuotas asmuo
- I. I.
- Kategorijos
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 16.9.10Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ANK 426 str.)
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys, sekretoriaujant D. K., vertėjaujant O. M. ir V. Ž., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai O. I., nukentėjusiajam O. B. (A. B.), suinteresuotam asmeniui I. I., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, kurioje
O. I., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn už Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 str. 8 d. ir 426 str. 2 d., numatytų nusižengimų padarymą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
O. I. 2019-03-17 apie 16.52 val. (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jį apgadino ir pasitraukė iš eismo įvykio vietos, pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) reikalavimus. Eismo įvykio metu automobiliui Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padaryta 938,33 Eur žala.
Tokiais veiksmais O. I. pažeidė KET 9, 222 p. reikalavimus bei padarė ANK 417 str. 8 d. ir 426 str. 2 d. numatytus administracinius nusižengimus.
Administracinėn atsakomybėn traukiama O. I. teismo posėdžio metu savo kaltės nepripažino bei paaiškino, kad nagrinėjamu atveju ji atvažiavo į savo kiemą, o neradusi vietos automobilio parkavimui, išvažiavo. Nepamena, ar tarp kieme stovėjusių automobilių buvo Toyota automobilis. Pastačius automobilį kitoje vietoje nuėjo namo. Nurodė, kad nepastebėjo, jog būtų kliudžiusi kokį nors automobilį, nepajutusi jokio kontakto. Jeigu būtų padarius nuotraukose matomus automobilio Toyota pažeidimus, tai tikrai būtų pajautusi ir iš įvykio vietos nepasitraukusi. Pažymi, kad jos vairuotas automobilis pakankamai didelis, o iki įvykio vairavo mažesnį automobilį; vairuoja jau 13 metų. Vairavimo metu buvo blaivi, važiavo iš balsavimo apylinkės. Teigia, jog nepastebėjo, kurioje vietoje buvo apgadintas jos vairuotas automobilis, apgadinimus pamatė tik vėliau. Tuo atveju, jeigu būtų pripažinta kalta, teismo prašė atsižvelgti į tai, kad jos gaunamos 600 Eur pajamos nėra didelės, be to, privalo išlaikyti šeimoje augantį mokyklinio amžiaus vaiką ir paskirti kuo mažesnę baudą, o jos mokėjimą išdėstyti dalimis, mokant ne daugiau, kaip po 20 Eur per mėnesį. Patvirtino, kad su kaimynais nori gyventi draugiškai.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo I. I. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra O. I. vairuoto automobilio Audi A6 savininkas. Mano, kad kaimyno automobilio Toyota nustatyti apgadinimai – apgadintas bamperis, taip pat visas šonas, durelės – negalėjo būti padaryti jo automobiliu Audi A6, nes šiam automobiliui pažeista (įbrėžta) tik arka. Todėl jam kyla įtarimų dėl paties įvykio aplinkybių. Kita vertus, nežino, kada galėjo būti padaryti jo automobiliui įbrėžimai, kurių anksčiau nepastebėjęs, galimai važiuojant per krūmus. Nurodo, kad patartas draudimo bendrovės konsultanto buvo nuėjęs pas automobilio Toyota savininką, tarėsi dėl žalos atlyginimo, norėjo išsiaiškinti, kaip buvo nustatytas padarytos žalos dydis. Tik po to apsitarė su savo mama (O. I.), kuri nurodė, kad jokio eismo nebuvo, todėl ir mokėti nieko nereikia.
Nukentėjusysis O. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad su administracinėn atsakomybėn traukiama O. I. yra kaimynai. Apie eismo įvykį sužinojo tik tada, kad jam paskambino policijos pareigūnai ir paprašė išeiti į lauką. Policininkas jam paaiškino, kad kažkoks žmogus informavo, jog matė, kaip į jo mašiną buvo įvažiuota. Tada apžiūrėjo jam priklausančio automobilio Toyota apgadinimus. Pažymėjo, kad jo automobiliui Toyota buvo apgadintas plastikinis bamperis (visas sulaužytas), taip pat matėsi, kaip buvo „pervažiuota“ per automobilio šoną – matėsi įbrėžimų juosta. Tuo metu automobilio Audi neapžiūrėjo. Tada, parašė paaiškinimą apie automobilio apgadinimus. Vėliau draudimo ekspertai apskaičiavo remonto kainą. Į ekspertų sudarytą kalkuliaciją be automobilio apgadinimų remonto kainos nebuvo įtraukti jokie kiti remonto darbai. Pažymėjo, kad po poros dienų pas jį atėjo kaimynas, automobilio Audi savininkas I. I. ir patvirtino, kad eismo įvykio metu jam priklausantį automobilį vairavo jo mama; aiškino, kad apskaičiuota žala yra labai didelė, todėl gali būti prarastos vairuotojo teisės, klausė kaip galėtų apmokėti žalą. Jis kaimynui atsakė, kad nieko mokėti nereikia, nes įvykis yra registruotas ir visą žalą atlygins draudimo bendrovė. Nukentėjusiojo teigimu, kaimynas, norėdamas atlyginti žalą, iš esmės pripažino kaltę dėl eismo įvykio.
Liudytojas M. S. teismo posėdžio metu parodė, jog matė eismo įvykį, iki jo Rygos g. namų kiemu važiavo iš paskos žydros spalvos automobilio Audi A6, matė kaip šis savo dešine puse kliudė stovintį juodos spalvos automobilį Toyota. Dėl automobilių kontakto buvo pakankamai stiprus garsas, todėl iškarto atkreipė dėmesį. Nurodė, kad automobilis Audi A6 savo dešine puse priekiu kliudė savo dešinę pusę, Toyota kliudė galą, dešinę pusę, galines duris. Išlipusi moteriškė apžiūrėjo savo automobilį, pasitaisė savo automobilio dešinės pusės veidrodėlį ir, net priėjusi prie apgadinto automobilio, išvažiavo. Liudytojo manymu, kadangi automobilio Audi A6 vairuotoja buvo sustojusi, vadinasi kažką pajuto. Jis pats iš savo automobilio nebuvo išlipęs, kokie buvo padaryti automobiliui Toyota apgadinimai neapžiūrėjo, tik paskambino policijai. Be to, liudytojas atpažino O. I., patvirtino, kad aptarto eismo įvykio metu automobilį vairavo būtent ji. Po įvykio dar matė, kaip O. I. iš kiemo išvažiavo atbula.
ANK 417 str. 8 d. nustatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, užtraukia įspėjimą arba baudą vairuotojams nuo 10 iki 12 Eur.
ANK 426 str. 2 d., nustatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo 1 100 iki 2 000 Eur. Minėto straipsnio 7 d., be kita ko, sakoma, kad už šio straipsnio 1, 2 d. numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 3 metų.
Administracinio nusižengimo sudėties požymių asmens veiksmuose buvimas nustatomas remiantis byloje esančiais įrodymais, kuriuos teismas vertina pagal ANK 569 str. 4 d. nustatytas taisykles, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu.
Byloje esantys įrodymai – išrašas iš policijos suvestinės apie įvykį (b. l. 4); 2019-03-17 tarnybinis pranešimas; 2019-03-17 eismo įvykio vietos schema ir papildomi duomenys apie eismo įvykį; nukentėjusiojo O. B. 2019-03-17 policijos pareigūnams teikti rašytiniai paaiškinimai bei teismo posėdžio metu duoti parodymai; liudytojo M. S. 2019-03-27 policijos pareigūnams teikti rašytiniai paaiškinimai bei teismo posėdžio metu duoti parodymai; fotonuotraukos – patvirtina, kad O. I. 2019-03-17 apie 16.52 val. (duomenys neskelbtini) vairuodama automobilį Audi A6 nebuvo pakankamai atidi bei atsargi, nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį Toyota ir jį apgadino.
Tokiu būdu, O. I. pažeidė KET 9 p. reikalavimus, įpareigojančius, laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai bei padarė ANK 417 str. 8 d. numatytą administracinį nusižengimą.
Kelių eismo taisyklių 222 p. sakoma, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.
Pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, priklausomai nuo padarytos žalos dydžio, kvalifikuotinas kaip ANK 426 str. 1 ar 2 d. numatytas nusižengimas.
O. I. iš eismo įvykio vietos pasitraukė nepranešusi nei apgadinto automobilio Toyota savininkui, nei policijos pareigūnams. Teisminio nagrinėjimo metu teigė, kad nagrinėjamu atveju nepajuto, jog atsitrenkė į stovėjusį automobilį ir taip jį apgadino.
Teisminėje praktikoje ne kartą akcentuota, kad administracinė atsakomybė už ANK 426 str. 1–2 d. numatytus nusižengimus – pasitraukimą iš eismo įvykio vietos pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, kyla nustačius ne tik objektyvias pasišalinimo iš eismo įvykio vietos aplinkybes, bet ir tiesioginę asmens tyčią padaryti šį pažeidimą, t. y. tai, kad pažeidėjas suvokė, jog yra susijęs su eismo įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), suprato pasišalinimo neteisėtumą ir norėjo taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi pasunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, jog asmuo suvokė, kad pasišalindamas iš eismo įvykio vietos elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, ieško nukentėjusiojo, palieka savo koordinates arba bendrauja su nukentėjusiuoju ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne siekdamas išvengti atsakomybės, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (kasacinės nutartys. Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-4-2013, 2AT-11-2012, 2AT-8-2013 ir kt.). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (kasacinės nutartys Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014).
Aptarta teismų praktika aktuali ir nagrinėjamu atveju. Todėl, analizuojant byloje esančius įrodymus, pirmiausiai būtina nustatyti, ar O. I. iš eismo įvykio vietos pasitraukė tyčia, t. y. suvokusi, kad buvo sukeltas eismo įvykis.
Vertinant byloje esančius įrodymus pažymėtina, kad O. I. sukelto eismo įvykio metu O. B. priklausantis automobilis Toyota buvo apgadintas pakankamai ženkliai, o patys apgadinimai buvo aiškiai matomi – apgadintas užpakalinis bamperis, dešinės pusės sparnas (b. l. 6, 17). Teisminio nagrinėjimo metu liudytojas M. S. patvirtino, kad susidūrimo metu buvo aiškiai girdėti automobilių kontakto garsas; O. I. buvo išlipusi iš automobilio, pataisė savo vairuoto automobilio veidrodėlį ir įsėdusi išvažiavo.
Aptartų įrodymų visuma, eismo įvykyje automobiliui Toyota padarytų apgadinimų pobūdis bei mastas, taip pat O. I. veiksmai, kai ji po kontakto tarp automobilių sustojo, išlipo iš savo vairuoto automobilio ir jį apžiūrėjo, pataisė šoninio matymo veidrodėlį, leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad ji iš eismo įvykio vietos pasišalino ne sąžiningai klysdama, t. y. nesuvokusi, jog kliudė greta stovėjusį automobilį, o tyčia, sąmoningai. Ta, aplinkybė, jog O. I. iš eismo įvykio vietos pasitraukė galimai net neapžiūrėjusi kliudyto automobilio, nepaneigė jos kaltės, nes vairuotojas, suvokęs, jog buvo kliudyta transporto priemonė privalo įsitikinti, ar buvo padaryta svetimam automobiliui žala. Nagrinėjamu gi atveju, automobilis Toyota buvo apgadintas pakankamai ženkliai ir tokių apgadinimų, elgiantis rūpestingai bei atsakingai, negalima buvo nepastebėti.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad automobilio Toyota atstatomojo remonto darbų ir medžiagų kaina yra lygi 938,33 Eur, t. y. didesnė už ANK 426 str. 2 d. numatytą 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (15 x 50 Eur = 750 Eur) sumą (b. l. 13–14).
Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad O. I. trauktina atsakomybėn už ANK 426 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymą.
Byloje esančiais įrodymais O. I. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad O. I. administracine tvarka bausta nebuvo.
Įvertinęs visas aptartas ir administracinės atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad O. I. skirtinos atitinkamų straipsnių dalių sankcijose numatytos minimalaus dydžio baudos, t. y.: už ANK 426 str. 2 d. nusižengimą – 1 100 Eur bauda; už ANK 417 str. 8 d. nusižengimą – 10 Eur bauda.
Vadovaujantis ANK 38 str. 2 d. nuostatomis, O. I. galutinė administracinė nuobauda skiriama sunkiausiojo iš padarytų pažeidimų sankcijoje numatytose ribose, t. y. 1 100 Eur bauda.
ANK 675 str. 3 d., be kita ko, nustatyta, kad atsižvelgdami į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki 2 metų, atsižvelgdami į paskirtos baudos dydį.
O. I. teismo posėdžio metu paaiškino, kad gauna 600 Eur mėnesinį darbo užmokestį, augina besimokantį vaiką, nurodė galinti mokėti 20 Eur per mėnesį. O. I. nurodytas aplinkybes apie gaunamas pajamas iš esmės patvirtina ir Liteko duomenų bazėje esantys duomenys.
Atsižvelgęs į O. I. turtinę padėtį, taip pat paskirtos baudos dydį, teismas sprendžia, kad prašymas dėl paskirtos baudos sumokėjimo išdėstymo tenkintinas ir baudos sumokėjimas išdėstytinas 22 mėnesių laikotarpiui, nustatant, jog nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos iki einamojo mėnesio pabaigos turi būti sumokama po 50 Eur (50 Eur x 24 = 1 100 Eur). Esant galimybei, bauda (nesumokėta jos dalis) gali būti sumokama visa iškarto.
Kaip minėta, pagal ANK 426 str. 7 d. už ANK 426 str. 2 d. numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 3 metų.
Teismas, įvertinęs tai, jog O. I. nagrinėjamų nusižengimų padarymo metu galiojančių nuobaudų neturėjo, jai paskirtos baudos dydį, sprendžia, kad ANK 22 str. nurodyti nuobaudos tikslai bus pasiekti neskiriant ANK 426 str. 7 d. numatytos administracinio poveikio priemonės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ANK 38 str. 2 d., 417 str. 8 d., 426 str. 2 d., 635 str. 1 d. 1 ir 2 p., 675 str. 3 d., 591 str. 1 p., teismas
nutaria:
Pripažinti O. I., a. k. (duomenys neskelbtini) kalta padarius:
1) Administracinių nusižengimų kodekso 417 str. 8 d. numatytą administracinį nusižengimą ir paskirti jai už tai administracinę nuobaudą – 10 (dešimties) Eur baudą;
2) Administracinių nusižengimų kodekso 426 str. 2 d. numatytą administracinį nusižengimą ir paskirti jai už tai administracinę nuobaudą – 1 100 (vieno tūkstančio vieno šimto) Eur baudą.
Vadovaujantis ANK 38 str. 2 d. str. nuostatomis O. I. paskirti galutinę administracinę nuobauda sunkiausiojo iš jos padarytų ir Administracinių nusižengimų kodekso 426 str. 2 d. numatyto nusižengimo sankcijos ribose – 1 100 (vieno tūkstančio vieno šimto) Eur baudą.
O. I. paskirtos 1 100 (vieno tūkstančio vieno šimto) Eur baudos sumokėjimą išdėstyti 22 mėnesių laikotarpiui, nurodant nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos iki einamojo mėnesio pabaigos kiekvieną mėnesį sumokėti po 50 Eur (penkiasdešimt).
Išaiškinti, kad paskirta bauda turi būti mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) 19099199374. Esant galimybei, bauda (nesumokėta jos dalis) gali būti sumokama visa iškarto.
Nustatytu terminu nemokant nutarimu paskirtos baudos jos išieškojimas bus vykdomas priverstine tvarka.
Nutarimas per 20 dienų nuo šio nutarimo nuorašo išsiuntimo ar įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.