- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-17
- Bylos Nr.
- 2A-619-198/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-01152-2010-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimantas Misiūnas (pirm.), Birutė Jonaitienė (pran.), Laimutė Sankauskaitė
- Atsakovas
- M. G.
- Ieškovas
- R. G.
- Advokatai
- Laima Svidrienė, Inga Radinienė
- Kategorijos
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno,
dalyvaujant ieškovo apelianto R. G. atstovei pagal įgaliojimą D. N. ir advokatei Ingai Radinienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-56-837/2011 pagal ieškovo R. G. ieškinį atsakovei M. G. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turto padalinimo bei atsakovės M. G. priešieškinį ieškovui R. G. dėl turto padalinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas R. G. 2011-03-02 sutikslintu ieškiniu (t. 2, b. l. 54-59) prašė:
1) nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir palikti santuokines pavardes;
2) padalinti turtą, kuris įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium;
3) padalinti santuokoje įgytą turtą: ieškovui priteisti žemės sklypą, unikalus Nr. 4360-0002-0051, esantį (duomenys neskelbtini); priteisti iš R. G. M. G. naudai 34 000 Lt kompensaciją; priteisti iš M. G. R. G. naudai 16 900 Lt kompensaciją;
4) pripažinti ieškovo asmenine nuosavybe neregistruotus statinius – gyvenamąjį namą, pirtį, ūkinį pastatą, esančius (duomenys neskelbtini)
5) pripažinti atsakovės asmenine nuosavybe: butą, unikalus Nr. 2796-7004-0013:0055, esantį (duomenys neskelbtini); automobilį Peugeot 306, v/n (duomenys neskelbtini)
6) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad su ieškove nebegyvena nuo 2000 m., nebesieja jokie sutuoktinių santykiai, nebeveda bendro ūkio. Ant žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pastatyti statiniai – gyvenamasis namas, pirtis ir ūkinis pastatas yra neįregistruoti VĮ Registrų centre. Šie statiniai pastatyti jau negyvenant su atsakove ir nevedant su ja bendro ūkio.
Atsakovė M. G. 2010-09-24 (t. 2, b. l. 12-17) pateiktu priešieškiniu prašė:
1) atsakovei M. G. asmeninėn nuosavybėn priteisti ½ dalį 22,83 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. 4360-0002-0051, esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalį gyvenamojo namo, ½ dalį pirties, ½ dalį ūkinio pastato, ½ dalį kiemo statinių; automobilį Peugeot 306, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iš viso priteisti 201 000 Lt vertės turto;
2) ieškovui R. G. asmeninėn nuosavybėn priteisti ½ dalį 22,83 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. 4360-0002-0051, esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalį gyvenamojo namo, ½ dalį pirties, ½ dalį ūkinio pastato, ½ dalį kiemo statinių; automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iš viso priteisti 205 000 Lt vertės turto;
3) pripažinti jai teisę teisiškai įregistruoti jai priteistą nekilnojamąjį turtą: ½ dalį gyvenamojo namo, ½ dalį pirties, ½ dalį ūkinio pastato, ½ dalį kiemo statinių, esančių žemės sklype, unikalus Nr. 4360-0002-0051, (duomenys neskelbtini).
4) santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės.
Nurodė, jog sutinka, kad santuoka faktiškai nutrūkusi, dėl iširusios santuokos yra kaltas ieškovas. Nesutiko, kad ant santuokoje įgyto žemės sklypo, unikalus Nr. 4360-0002-0051, pastatyti neregistruoti statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), būtų pripažinti ieškovo asmenine nuosavybe. Šalys šį turtą įgijo santuokos metu, todėl jis turi būti pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe ir turi būti dalinamas.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011 m. birželio 16 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies:
1) nutraukė santuoką, sudarytą 1988-03-05 Panevėžio miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 201, tarp R. G. ir M. G. dėl abiejų sutuoktinių kaltės;
2) R. G. paliko pavardę – „G.“, M. G. – „G.“;
3) padalino santuokoje įgytą turtą:
- priteisė ieškovui ½ dalį 22,83 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. 4360-0002-0051, esančio (duomenys neskelbtini), 62 500 Lt vertės, ½ dalį gyvenamojo namo, 98 000 Lt vertės, ½ dalį pirties, 5 000 Lt vertės, ½ dalį ūkinio pastato, 20 000 Lt vertės, ½ dalį kiemo statinių, 12 500 Lt vertės, esančių žemės sklype, unikalus Nr. 4360-0002-0051, esančiame (duomenys neskelbtini); automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 7 000 Lt vertės, iš viso priteisė 205 000 Lt vertės turto;
- priteisė atsakovei ½ dalį 22,83 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. 4360-0002-0051, esančio (duomenys neskelbtini), 62 500 Lt vertės, ½ dalį gyvenamojo namo, 98 000 Lt vertės, ½ dalį pirties, 5 000 Lt vertės, ½ dalį ūkinio pastato, 20 000 Lt vertės, ½ dalį kiemo statinių, 12 500 Lt vertės, esančių žemės sklype, unikalus Nr. 4360-0002-0051, esančiame (duomenys neskelbtini); automobilį Peugeot 306, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 3 000 Lt vertės, iš viso priteisė 201 000 Lt vertės turto.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad šalys santuokos metu įsigijo šį nekilnojamąjį turtą: butą, unikalus Nr. 2796-7004-0013:0055, esantį (duomenys neskelbtini); 22,83 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. 4360-0002-0051, esantį (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, pirtį, ūkinį pastatą, kiemo statinius, esančius šiame žemės sklype; automobilį Peugeot 306, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog tarp šalių kilo ginčas dėl turto vertės. Tačiau teismas nesutiko su ieškovo vertinimu, kadangi jis atliktas 2003 metų kainomis (CK 3.119 str. nustato, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje). Esant tokioms aplinkybėms, teismas rėmėsi UAB „Liturta“ 2010-04-26 patikslintu vertinimu. Nustatė, kad 22,83 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. 4360-0002-0051, esantis (duomenys neskelbtini), ant kurio pastatyti ginčijami pastatai, ieškovo R. G. vardu įsigytas 1999-02-05; butas, unikalus Nr. 2796-7004-0013:0055, esantis (duomenys neskelbtini), 2004-01-10 pirkimo – pardavimo sutartimi atsakovės M. G. įsigytas asmeninės nuosavybės teise. Kadangi santuoka tarp šalių sudaryta 1988-03-05, todėl sprendė, kad ginčo šalys tiek kilnojamąjį, tiek nekilnojamąjį turtą įsigijo po santuokos sudarymo. 2003 metais šalys kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir šį turtą pripažino bendrąja jungtine nuosavybe, todėl nustatyti kitokį teisinį turto režimą, teismo nuomone, nėra pagrindo. Tuo tarpu atsakovė pateikė ieškovo sutikimą, kad jos vardu įgytas butas, esantis (duomenys neskelbtini), 2004-01-10 pirkimo – pardavimo sutartimi perkamas iš atsakovės asmeninių lėšų ir registruojamas asmeninės nuosavybės teise. Teismas laikė, kad santuokos metu įsigytas žemės sklypas, ant kurio vėliau buvo pastatyti statiniai, yra abiejų sutuoktinių bendra jungtinė nuosavybė ir yra dalintinas kartu su statiniais, o butas, esantis (duomenys neskelbtini), jau santuokos metu buvo asmeninė atsakovės nuosavybė. Kadangi ieškovas su prašymu dėl gyvenimo skyrium patvirtinimo į teismą nesikreipė (CK 3.73 str.), todėl nėra pagrindo laikyti, kad šalys nuo 2001 metų yra pradėję gyventi skyrium, ir tenkinti ieškovo prašymą po 2001 metų įgytą turtą laikyti jo asmenine nuosavybe.
Teismas nurodė, jog ieškovas pats sutiko, kad buto pardavimo (duomenys neskelbtini), sandoris vyktų tokiu būdu, jog dalis sumos būtų gauta iškart, o kita dalis būtų pervesta į atsakovės asmeninę sąskaitą. Šalims 2003-12-19 pardavus butą, esantį (duomenys neskelbtini), už gautus pinigus 2004-01-20, ieškovui sutikus, atsakovės asmeninėn nuosavybėn buvo įsigytas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsižvelgdamas į tai, teismas ieškovo reikalavimo priteisti jam 16 900 Lt kompensaciją netenkino.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl turto padalijimo panaikinti ir priimti naują sprendimą – patenkinti 2010-08-25 pateiktą patikslintą ieškinį, o atsakovės priešieškinį dalyje dėl turto padalijimo atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad teismas priėmė, todėl turėjo nagrinėti 2010-08-25 naujai pateiktą patikslintą ieškinį. Tačiau teismas sprendimo aprašomojoje dalyje vadovavosi tik pirminiu ieškiniu, kuriame aplinkybės apie šalių gyvenimą skyrium yra sutikslintos naujai pateiktame ieškinyje. Tuo teismas pažeidė CPK 270 str. 3 d. 1 p. reikalavimus, t. y. klaidingai nurodė ieškovo reikalavimų ir paaiškinimų santrauką. Priimtas sprendimas neatitinka CPK 270 str. 4 d. 3 p., reikalavimų. Teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje visiškai nenurodė motyvų ir nepagrindė aplinkybių, kodėl atmetė ir neįvertino ieškovo atstovės bei liudytojų paaiškinimų. Visiškai nepasisakė dėl ieškovo teiginių ir pateiktų įrodymų, jog su atsakove bendro ūkio nebeveda nuo 2000 m. Nevertino ir tų aplinkybių, kurios buvo pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais, t. y. civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, kurios prašyme abi šalys nurodė, kad kartu nebegyvena nuo 2000 m. ir bendro ūkio nebeveda. CK 3.67 str. 2 d. įtvirtinta galimybė taikyti turtinius teisinius santuokos nutraukimo padarinius ne nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, o dar anksčiau, t. y. nuo tada, kai santuokiniai faktiškai pradėjo gyventi skyrium. Turtinių teisinių santuokos nutraukimo padarinių taikymas nuo tos dienos, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium, reiškia, kad kaip bendroji jungtinė nuosavybė bus dalijamas tik tas turtas, kuris įgytas iki gyvenimo skyrium pradžios, taip pat ir dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galiojo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.67 str. 2 d., 3.119 str.). Ginčo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), žemės sklype statyti po 2000 m., t. y. tuomet, kai su atsakove faktinė santuoka jau buvo nutrūkusi. Dėl tokių aplinkybių, visi tame sklype esantys statiniai turi būti pripažinti R. G. asmenine nuosavybe. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė tuo laikotarpiu, kai buvo statomi statiniai, turėjo realių pajamų. Taip pat teismas sprendime visiškai nepasisakė ir nevertino bendrai įgyto turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini). Apelianto teigimu, šis butas buvo įgytas su atsakove gyvenant santuokoje ir pagal abiejų susitarimą jis turėjo atitekti atsakovei. Tačiau nesutarus nutraukti santuokos bendru sutarimu 2003 m., kuri faktiškai nebegyvavo nuo 2000 m., butas taip ir liko bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad minėtas butas buvo parduotas, už kurį gauti 34 200 Lt buvo pervesti į atsakovės sąskaitą, o 1 800 Lt gauti grynais pinigais pasirašant notarinę sutartį. Iš šitų gautų pinigų atsakovė įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Taigi visi gauti pinigai buvo bendra jungtinė nuosavybė. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina reikalavimą dėl kompensacijos iš atsakovės priteisimo už santuokoje įgytą ir parduoda butą. Mano, kad atsakovės pateiktas turto vertinimas yra neobjektyvus, neatitinkantis tikrovės, faktai, nurodyti turto apžiūrėjimo akte, neatitinka tikrovės. Nors turto vertei reikšmės turėjo ir 2004 m. įvykęs gaisras, tačiau turto vertintoja dėl šios aplinkybės nepasisakė. Jos taip pat nevertino ir teismas nustatydamas turto vertę. Gavęs tokį atsakovės turto vertinimą, ieškovės kreipėsi į turto vertintoją – korporaciją „Matininkai“, kuri 2010-06-18 atliko viso turto vertinimą. Turto vertinimo ataskaitoje vertintojas išsamiai ir aiškiai nurodė, kad nekilnojamojo turto vertinimas atliktas lyginamuoju būdu, pateiktos išsamios lentelės, iš kurių matyti, kaip kito turto vertė nuo jo įsigijimo. Šis turto įvertinimas akivaizdžiai paneigia UAB „Liturta“ pateiktą ataskaitą. Teigia, jog teismas tenkindamas atsakovės priešieškinį dėl turto padalijimo neatsižvelgė į turto sukūrimo aplinkybės, kiekvieno sutuoktinio indėlį, pastangas, požiūrį į kuriamą turtą. Sprendimas padalinti po ½ pirties tiesiogiai sąlygoja tolimesnį bylinėjimąsi tarp šalių, kadangi akivaizdu, jog pirtimi naudotis per pusę neįmanoma.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo skundą atmesti ir palikti apylinkės teismo sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad apeliantas skunde neprašo tenkinti jo paties paskutiniajame 2011-02-28 patikslintame ieškinyje išdėstytų reikalavimų, o kažkodėl prašo tenkinti anksčiau buvusį teiktą apylinkės teismui 2010-08-25 patikslintą ieškinį. 2010-08-25 patikslinto ieškinio pirmosios instancijos teisme nebepalaikė ir pats ieškovas. Jau vien dėl to tenkinti apeliacinį skundą galimybių nėra. Be to, ieškovo apeliacinis skundas ir jame išdėstyti prašymai yra neaiškūs, kas apsunkina atsakovės teisę pateikti išsamų atsiliepimą į apeliacinį skundą. Apeliacinio skundo dėstomojoje dalyje apeliantas nurodo, jog jis atsisako savo reikalavimo pripažinti asmenine jo nuosavybe statinius, esančius (duomenys neskelbtini), nes jie teisiškai neįregistruoti, tačiau skundo rezoliucinėje dalyje jau prašo visiškai patenkinti 2010-08-25 pateiktą patikslintą ieškinį. Priešingai nei teigia ieškovas, byloje yra rašytinių įrodymų, patvirtinančių atsakovės liudytojų parodymus ir įrodančių, kad šalys vedė bendrą ūkį ir po 2000 m., pavyzdžiui, 2003-12-19 buto pirkimo – pardavimo sutartis, 2004-01-09 notarinės formos R. G. sutikimas Panevėžio miesto 2-ajam notarų biurui. Apeliantas tik dabar, t. y. kartu su apeliaciniu skundu, pateikia naują įrodymą – korporacijos „Matininkai“ Nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitą, sudarytą dar 2010 m. birželio mėnesį. Toks ieškovo elgesys rodo jo nesąžiningumą. Atsakovės manymu, CK 3.67 str. 2 d. šioje byloje netaikytina, nes R. G. yra kaltas dėl santuokos iširimo (apylinkės teismo sprendimu konstatuota abiejų šalių kaltė, taigi ir ieškovo kaltė). Ieškovas pirmosios instancijos teisme neprašė nustatyti tokius teisinius santuokos nutraukimo padarinius. Be to, teismas pagrįstai netenkino ieškovo reikalavimo dėl piniginės kompensacijos už 2003-12-19 parduotą butą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Byloje neginčijamai nustatyta, kad 1988 m. kovo 5 d. šalių sudaryta santuoka yra iširusi (1 t., b.l. 8). Šią aplinkybę šalys pripažįsta, tačiau skirtingai nurodo, nuo kada šalys faktiškai gyvena skyrium. Ieškovas įrodinėja, kad su atsakove bendrai negyvena nuo 2000 metų ir šias aplinkybes įrodinėja faktu, kad atsakovė kreipėsi 2002 metais į teismą dėl vaikui išlaikymo priteisimo bei 2003-09-17 teismui pateiktu prašymu nutraukti šalių santuoką bendru sutikimu, taip pat liudytojų paaiškinimais. Tačiau teisėjų kolegija negali sutikti su apelianto argumentu, kad šalių santuoka iširusi nuo 2000 metų, kadangi šalys 2003 metais kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismą dėl santuokos nutraukimo ir pateikė 2003-09-17 santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Sutarties 10 p. numatė, kad iki teismo sprendimo, kuriuo bus nutraukta santuoka ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis įsigaliojimo, R. G. išsikelia iš buto adresu (duomenys neskelbtini) išsiveža visus savo asmeninius daiktus, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2003-11-19 nutartimi byla buvo sustabdyta, o 2004 m. gegužės 20 d. nutartimi atnaujinta ir prašymas dėl santuokos nutraukimo paliktas nenagrinėtas. Sutarties 10 p. bei pateiktas prašymas patvirtina, jog šalys dar 2003-09-17 kartu gyveno, bute esančiame (duomenys neskelbtini), jame buvo asmeniniai ieškovo daiktai. Taip pat pateiktuose ieškiniuose nebuvo nuoseklios pozicijos nuo kada šalys gyvena skyrium. Pirmame ieškinyje 2010 m. vasario mėnesį yra aiškiai nurodyta, kad su atsakove kartu gyveno iki 2003 metų ir tik nuo 2003 metų kartu nebegyvena, po to antrame ir trečiame patikslintuose ieškiniuose buvo prieštaravimų, kad nuo 2000 metų šalys kartu nebegyvena, gal ir nuo 2001 metų nebegyvena. Byloje esantys įrodymai bei liudytojų paaiškinimai patvirtina, kad šalys pateikdamos prašymą dėl santuokos nutraukimo 2003-09-17 dar gyveno kartu. Taip pat teisėjų kolegija atsižvelgia į liudytojos S. K. paaiškinimus (ieškovo motinos). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ji nurodė, kad remontuojant butą esantį (duomenys neskelbtini) ieškovas atsakovei davė buto remontui pinigų. Teisėjų kolegija atsižvelgusi į liudytojų paaiškinimus bei atsakovės paaiškinimus daro išvadą, kad bendras šalių gyvenimas nenutrūko, nes po epizodinių susipykimų šalys vėl gyvendavo kartu kaip sutuoktiniai ir vesdavo bendrą ūkį. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad šalių santuoka faktiškai nutrūko nuo 2008 metų, todėl atmestinas apelianto argumentas, kad šalys kartu negyveno nuo 2000 metų. Ieškovo noras įrodyti gyvenimą skyrium su atsakove siejamas su turto padalinimu. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad teismo sprendimu dalijamas sutuoktinių turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę jie įgijo iki bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo arba teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 str. 1 d.). Šios bendrosios taisyklės išimtis nustatyta tik tiems atvejams, kai sutuoktiniai faktiškai pradėjo gyventi skyrium dar prieš iškeliant santuokos nutraukimo bylą. Tokiu atveju vieno sutuoktinio (išskyrus tą, kuris pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo) prašymu teismas gali nustatyti, kad dalijamas tik tas turtas, kuris įgytas bendrai iki tos dienos, kai sutuoktiniai faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 str. 2 d.). Kadangi pirmosios instancijos teismas santuoką tarp šalių nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl vien tuo pagrindu negali būti taikoma CK 3.67 str. 2 d. ir turi būti dalintinas visas santuokoje įgytas bendras turtas.
Byloje nustatyta kad šalys, gyvendamos santuokoje, įgijo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, t.y. 1999-02-05 ieškovo R. G. vardu įsigijo 22,83 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, pirtį, ūkinį pastatą, kiemo statinius esančius šiame žemės sklype (1t., b.l. 14); butas esantis (duomenys neskelbtini), 2004-01-10 pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovės M. G. įsigytas asmeninės nuosavybės teise (1t, b.l. 12-13, 90, 111); automobilis (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas 2007-08-11 M. G. vardu, o automobilis VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas 2001-10-25 R. G. vardu (1t., b.l. 82-83);
CK 3.118 str. nustato, kad dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno bei kito sutuoktinio asmeninis turtas.
Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas įstatymu arba pagal sutartį (CK 3.87, 3.101 straipsniai). Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra įstatyminis, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Ši prezumpcija įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo. Kasacinio teismo praktika šiuo klausimu suformuota, joje pažymima, kad, kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, pateikiant rašytinius įrodymus, įstatymui leidžiant įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba įrodyti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje G. L. v. J. L.; bylos Nr. 3K-3-490/2007; 2006 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Z. v. V. Z.; bylos Nr. 3K-3-538/2006; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. D. v. A. D.; bylos Nr. 3K-3-343/2006; kt.).
Iš bylos duomenų matyti, kad butas (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas tik vienos atsakovės vardu ir nėra nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė (1 t., b.l. 12-13). Pažymėtina, kad vieno sutuoktinio vardu viešame registre įregistruotas turtas, jame nenurodžius, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, bus laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip. Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovas sutiko ir pareiškė, jog butas esantis (duomenys neskelbtini) yra perkamas iš M. G. asmeninių lėšų, jokių pretenzijų į šį butą ieškovas ateityje nereikš. Šio sutikimo ieškovas nepaneigė nei rašytiniais įrodymais nei liudytojų paaiškinimais. Taip pat 2004-01-10 sutartis patvirtina, jog M. G. įsigijo asmeninės nuosavybės teise butą, esantį (duomenys neskelbtini) ir nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas tik vienos atsakovės vardu. Todėl teisėjų kolegija atsižvelgusi į virš išdėstytas aplinkybes sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadą, kad butas unikalus Nr. 2796-7004-0013:0055, esantis (duomenys neskelbtini) santuokos metu buvo įgytas kaip asmeninė atsakovės nuosavybė, o ieškovo reikalavimas šį butą pripažinti būtent atsakovės asmenine nuosavybe yra nelogiškas ir visiškai nesuprantamas. Ginčo tarp šalių, kad butas (duomenys neskelbtini) yra asmeninnė M. G. nuosavybė nėra.
Ieškovas taip pat prašė pirmosios instancijos teisme priteisti kompensaciją už 2003-12-23 parduotą butą esantį (duomenys neskelbtini), kadangi už parduotą butą gauti pinigai buvo pervesti į atsakovės sąskaitą. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, jog pinigai buvo panaudoti šeimos reikmėms bei buto esančio (duomenys neskelbtini) pirkimui. Šiuos atsakovės argumentus patvirtina byloje esantys banko išrašai (2t. b.l. 79-80). Kaip jau buvo minėta ieškovas savo raštišku sutikimu aiškiai išreiškė valią, kad butas esantis (duomenys neskelbtini) perkamas kaip asmeninė atsakovės nuosavybė bei iš jos asmeninių lėšų, sutikimas nėra nuginčytas jokiais įrodymais, todėl atmestinas ieškovo reikalavimas dėl kompensacijos už 2003-12-23 parduotą butą esantį (duomenys neskelbtini), priteisimo.
Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, jog sutuoktinių dalys bendrame turte yra lygios. Sutuoktinių bendras turtas dalijamas natūra, jeigu taip galima padalyti, arba natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais (CK 3.127 str. 3 d.). Teismas, spręsdamas klausimus, susijusius su sutuoktinių bendro turto padalijimu (dėl bendro turto dalių, padalijimo būdo), privalo siekti skirtingų interesų pusiausvyros, tačiau taip pat turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, atsižvelgti į konkrečioje nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatytas faktines aplinkybes. CK 3.87 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sutuoktinių turtas yra bendroji jungtinė jų nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. CK 3.119 straipsnyje nurodyta, jog dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Kadangi bendroji jungtinė nuosavybė į santuokoje įgytą turtą pasibaigia tik nutraukiant santuoką ir padalijus šį turtą teismo sprendimu, todėl turto vertė nustatytina pagal rinkos kainas, kurios galiojo teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo priėmimo metu (CK 3.100 str. 4 ir 6 p.p.). Ieškovas apeliaciniam teismui pateikė UAB korporacija „Matininkai“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą, tačiau teisėjų kolegija vadovaudamasi CPK 314 str. atsisakė priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, nes apeliantas turėjo galimybę juos pateikti pirmosios instancijos teismui. Kadangi ieškovas pirmosios instancijos teisme turto vertę nurodė pagal UAB „Liturta“ 2003-09-26 turto vertinimo ataskaitą, o atsakovė turto vertę nurodė pagal UAB „Liturta“ 2010-04-26 patikslintą vertinimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatydamas nekilnojamojo turto – žemės sklypą su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), vertę rėmėsi UAB „Liturta“ 2010-04-26 patikslintu vertinimu, nes turto vertė nustatytina pagal rinkos kainas, kurios galiojo teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo priėmimo metu.
Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant ir taikant CK 3.127 straipsnio nuostatas, laikomasi nuoseklios pozicijos, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes šis turto padalijimo būdas labiausiai apsaugo savininko teises bei atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. B. v. V. A. B.,bylos Nr. 3K-3-139/2008; 2008 m. sausio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008; 2004 m. vasario 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. A. v. R. A., bylos Nr. 3K-3-1008/2004, ir kt.). Dalijant santuokoje įgytą turtą, kiekvienu atveju būtina atsižvelgti į konkretaus turto savybes, jo paskirtį, galimybes turtu naudotis, jį išlaikyti ir pan. Kaip matyti iš bylos medžiagos šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija pažymi, kad turtą tarp sutuoktinių padalijus natūra, išvengiama turto rinkos vertės ir kompensacijos dydžio nustatyto klausimų sprendimo, kurie šiuo metu esant labai nepastoviai pasaulinei ekonominei situacijai, priklauso nuo daugelio subjektyvių faktorių. Todėl vienam iš sutuoktinių priteisus turtą natūrą, o kitam kompensaciją pinigais, kompensaciją gavęs asmuo gali patirti infliacijos padarinių riziką. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tarp šalių padalino turtą natūra ir priteisė šalims lygiomis dalimis.
Esant šioms aplinkybėms, apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Kadangi ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, iš jo atsakovės naudai priteistinos 1600 Lt atstovavimo išlaidos bei išlaidos valstybės naudai, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str. 1 d.3 p., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Papildyti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 16 d. sprendimo rezoliucinę dalį - kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš R. G. ( a.k. (duomenys neskelbtini) 1600 Lt (tūkstantį šešis šimtus litų) atstovavimo išlaidų M. G. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš R. G. ( a.k. (duomenys neskelbtini) 13 Lt (trylika litų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje, į valstybės biudžetą (įmokos kodas 5660).