Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Tomas Romeika, rašytinio proceso tvarka spręsdamas pareiškėjų R. P., M. A., R. S. pareiškimo dėl tėvystės fakto patvirtinimo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pateiktame procesiniame dokumente nurodyta, kad pareiškėjų R. P. ir R. S. santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini)Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), t. y. po R. P. ir R. S. santuokos nutraukimo nepraėjus 300 dienų, pareiškėjams R. P. ir M. A. gimė dukra A. P., mergaitės gimimo liudijime tėvu nurodytas R. S.. Tačiau R. S. nėra gimusio vaiko tėvas, kadangi iki R. P. ir R. S. santuokos nutraukimo apie du metus nevedė santuokinio gyvenimo, R. P. ir M. S. kaip šeima gyvena apie du metus.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimą atsisakytina priimti.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.140 str. 5 d. nustato, kad jeigu vaikas gimė išsituokusiai motinai po santuokos pabaigos nepraėjus trims šimtams dienų, vaiko motina, jos buvęs sutuoktinis ir vyras, pripažįstantis save gimusio vaiko tėvu, turi teisę paduoti teismui bendrą pareiškimą, prašydami vaiko tėvu įrašyti vyrą, pripažįstantį save vaiko tėvu. Teismo nutartimi patvirtinus tokį bendrą pareiškimą, kaip vaiko tėvas įrašomas ne buvęs motinos sutuoktinis, o vyras, pripažįstantis save vaiko tėvu. Tėvystės nustatymas galimas tik nuginčijus duomenis gimimo įraše apie tėvą (CK 3.149 str. 1 d.), nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas (CK 3.150 str. 1 d.).

Susipažinus su teismui pateikto procesinio dokumento priedais nustatyta, kad nepilnamečio vaiko A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tėvais (duomenys neskelbtini) išduotame gimimo liudijime Serija AA Nr. (duomenys neskelbtini), tėvais nurodyti R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) todėl, vadovaujantis pirmiau nurodytomis įstatyminėmis nuostatomis, patvirtinti faktą (nustatyti), kad A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas yra M. A., galima tik nuginčijus duomenis gimimo įraše apie tėvą. Pareikšti ieškinį dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo gali asmuo, vaiko gimimo akto įraše įrašytas kaip vaiko motina ar tėvas, asmuo, vaiko gimimo įraše neįrašytas kaip motina ar tėvas, bet laikantis save vaiko motina ar tėvu, nepilnamečio vyro, vaiko gimimo įraše įrašyto kaip tėvas, tėvai ar globėjai (rūpintojai), vaikas, sulaukęs pilnametystės, ar nepilnametis, įgijęs visišką veiksnumą (CK 3.151 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjų R. P., M. A., R. S. pareiškimas dėl tėvystės nustatymo nenuginčijus duomenų A. P. gimimo įraše apie tėvą nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 290-292 straipsniais, teismas

nutaria:

atsisakyti priimti pareiškėjų R. P., M. A., R. S. pareiškimo dėl tėvystės nustatymo.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.