- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-03
- Bylos Nr.
- e2S-1093-796/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Domarkienė
- Suinteresuotas asmuo
- Z. B., U. B.
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Julianus portfolio“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė, veikianti Kauno apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų Z. B. ir U. B. atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Julianus portfolio“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys Z. B., U. B., antstolė A. A..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja UAB „Julianus portfolio“ pareiškimu dėl skolininko turto dalies nustatymo prašė teismo nustatyti, kad skolininkei U. B. asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis sutuoktinio Z. B. gaunamos „Sodros“ išmokos dalies, darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų.
2. Pareiškėja nurodė, kad antstolė A. A. išieškotojos naudai vykdo vykdomąją bylą Nr. 0036/18/02707 dėl skolos išieškojimo iš skolininkės U. B. (buvusi pavardė – V.) pagal 2018 m. rugsėjo 19 d. Kauno apylinkes teismo vykdomąjį dokumentą Nr. eL2-9496-929/2018. Vykdymo proceso metu antstolė nustatė, kad skolininkės sutuoktinis Z. B. gauna išmoką VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriuje. 2023 m. spalio 10 d. priimtas patvarkymas dėl skolininkės sutuoktiniui priklausančios išmokos arešto, juo areštuota skolininkės sutuoktiniui priklausanti „Sodros“ išmokos dalis ir pasiūlyta skolininkei ir jos sutuoktiniui per dvidešimt dienų nuo patvarkymo įteikimo dienos pateikti antstoliui sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitu bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Kadangi skolininkė ir jos sutuoktinis per antstolės nustatytą terminą nepateikė Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, antstolė 2024 m. balandžio 22 d. pateikė išieškotojai patvarkymą Nr. S‑24‑36‑14534, jame nurodyta, jog išieškotoja turi teisę per 30 dienų nuo šio patvarkymo gavimo dienos kreiptis į teismą dėl skolininkės turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktiniu nustatymo.
Atsiliepimas
3. Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į prašymą nepateikė.
4. UAB „Julianus inkaso“ pateikė prašymą pakeisti pareiškėją iš UAB „Julianus portfolio“ į UAB „Julianus inkaso“, nurodydama, kad pasibaigus reorganizavimo procesui UAB „Julianus portfolio“ yra prijungta prie UAB „Julianus inkaso“.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2024 m. liepos 18 d. nutartimi prašymo dėl šalies pakeitimo netenkino, prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo tenkino ir nustatė, kad skolininkei U. B. priklauso 1/2 dalis sutuoktinio Z. B. gaunamos „Sodros“ išmokos dalies, darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų. Teismo nutarties motyvai:
5.1. Teismas, pasisakydamas dėl prašymo pakeisti bylos šalį, nustatė, kad pareiškėjos UAB „Julainus portfolio“ reorganizavimo procedūra nėra pasibaigusi, šis asmuo nėra išregistruotas iš Juridinių asmenų registro. Teikdama prašymą UAB „Julianus inkaso“ nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad nutarties priėmimo metu UAB „Julianus portfolio“ teisės ir pareigos būtų perėjusios UAB „Julianus inkaso“. Teismas konstatavo, kad UAB „Julianus inkaso“ prašymas dėl bylos šalies pakeitimo šioje proceso stadijoje, kai pareiškėja tebėra įregistruota Juridinių asmenų registre, o prašymą pateikęs asmuo nepateikia įrodymų dėl teisių ir pareigų perėmimo, negali būti tenkinamas, dėl to prašymą atmetė.
5.2. Teismas nustatė, kad suinteresuoti asmenys U. B. ir Z. B. yra sutuoktiniai, jų santuoka bylos nagrinėjimo metu nėra nutraukta. Vedybų sutarčių registre nėra duomenų apie galiojančias sutuoktinių vedybų, turto padalijimo ar kitas sutartis. Byloje nėra įrodymų, jog sutuoktiniai santuokoje įgytą turtą būtų pasidaliję arba kitaip nustatę jo teisinį režimą, t. y. nei skolininkas, nei jo sutuoktinė teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių tokias aplinkybes. Išieškojimas skolininkės atžvilgiu pradėtas ir pareiškėjos prašymas teismui paduotas U. B. ir Z. B. esant santuokoje, todėl teismas padarė išvadą, kad skolininkės ir jos sutuoktinio po santuokos sudarymo įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnis), todėl jų turtui taikytinas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas. Teismas nustatė, kad byloje nepaneigta CK 3.87 straipsnyje įtvirtinta prezumpcija, jog turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė.
5.3. Teismas pažymėjo, kad suinteresuotas asmuo Z. B. teismo posėdžio metu akcentavo, jog yra pradėjęs santuokos su U. B. nutraukimo procedūrą, tačiau, remdamasis CK 6.100 straipsnio 4 dalimi, teismas nurodė, kad vien santuokos nutraukimo proceso inicijavimas neužbaigia bendrosios nuosavybės ir nesudaro prielaidų nenustatyti skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje.
5.4. Vadovaudamasis įstatyme įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra nuginčyta įstatymo nustatyta prezumpcija dėl sutuoktinių bendro turto dalių, nusprendė, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios ir skolininkei U. B. priklauso 1/2 dalis sutuoktinio Z. B. gaunamos „Sodros“ išmokos dalies, darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Suinteresuotas asmuo Z. B. pateikė atskirąjį skundą, jame nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kadangi vyksta kita – skyrybų byla, ji vyksta nuo praėjusių metų spalio mėn. Pažymi, kad prideda pažymą dėl mediacijos. Nurodo, kad jis yra pirmos grupės neįgalus asmuo, gauna mažas pajamas. Pažymi, kad visos skolos yra įgytos sutuoktinės iki santuokos sudarymo.
7. Suinteresuotas asmuo U. B. pateikė atskirąjį skundą, jame prašo pareiškėjos prašymo netenkinti, kadangi apeliantės skola yra asmeninė ir ji įsiskolino prieš santuokos sudarymą. Nurodo, kad šiuo metu yra įkalinimo įstaigoje, dirba ir skolą dengia. Nurodo, kad jai nebuvo pasiūlyta dalyvauti teismo posėdyje, nutartis buvo atsiųsta, tačiau parašyta, kad nagrinėjant rašytinio proceso tvarka į teismo posėdį dalyvaujantys byloje asmenys nekviečiami. Todėl prašo teismo prašymo netenkinti, atidėti teismo posėdį, jame pageidauja dalyvauti, turėdama galimybę. Nurodo, kad teisme pateiks iš darbovietės dokumentus, kad įkalinimo įstaigoje dirba ir kiek per tą laikotarpį atlikta antstolės išskaitų skolai padengti. Prašo iki kito teismo posėdžio neareštuoti jos sutuoktinio pajamų.
8. Atsiliepimu į Z. B. atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolė A. A. prašo atmesti pareiškėjo atskirąjį skundą kaip nepagrįstą, o Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad su pareikštu skundu nesutinka, kadangi išieškotojas, kreipdamasis į teismą dėl turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nesiekia skolos pripažinimo bendru įsiskolinimu. Z. B. teiginys, kad skyrybos vyksta nuo 2023 m. spalio mėnesio, grindžiamas 2023 m. spalio 31 d. pažyma dėl privalomosios mediacijos. Ši pažyma nėra tinkamas įrodymas apie vykstantį / įvykusį skyrybų procesą. Priešingai, Z. B. žodinio proceso metu teismui pateikė teismo nutartį, joje teismas nustatė terminą pašalinti trūkumus civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo, t. y. santuoka šiuo metu nėra nutraukta, todėl bendroji jungtinė nuosavybė nėra pasibaigusi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329, 338 straipsniai).
10. Atskiraisiais skundais suinteresuoti asmenys Z. B. ir U. B. nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria nutarta patenkinti pareiškėjos prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo. Taigi apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria tenkintas pareiškėjos prašymas dėl skolininkės turto dalies nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl apeliantės procesinių prašymų
11. Atskirajame skunde apeliantė U. B. nurodo argumentus, kad jai nebuvo pasiūlyta dalyvauti pirmosios instancijos teismo posėdyje, nutartis buvo atsiųsta, tačiau parašyta, kad nagrinėjant rašytinio proceso tvarka į teismo posėdį dalyvaujantys byloje asmenys nekviečiami. Remdamasi šiais argumentais apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad ji prašo atidėti teismo posėdį, pageidauja jame dalyvauti, turėdama galimybę. Apeliantė nurodo, kad pateiks iš darbovietės dokumentus, jog įkalinimo įstaigoje dirba ir apie antstolės atliktas išskaitas skolai padengti. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė papildomus dokumentus: (duomenys neskelbtini) 2024 m. liepos 18 d. pažymą apie bausmės atlikimą, asmens dokumento kopiją ir (duomenys neskelbtini) 2024 m. liepos 23 d. raštą dėl informacijos pateikimo apie apeliantės darbinę veiklą.
12. Taigi iš apeliantės atskirojo skundo turinio matyti, kad apeliantė iš esmės reiškia prašymą jos atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, motyvuodama tuo, kad jai nebuvo pasiūlyta dalyvauti pirmosios instancijos teismo posėdyje. Taip pat apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus.
13. Visų pirma pasisakytina dėl apeliantės argumentų, susijusių su jos informavimu apie pirmosios instancijos teisme žodinio proceso tvarka vykusį teismo posėdį. Pažymėtina tai, kad, vadovaujantis CPK 593 straipsnio 3 dalimi, CPK 593 straipsnyje nurodyti pareiškimai vykdymo proceso metu kylančiais klausimais nagrinėjami rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Suinteresuotų asmenų neatvykimas į žodinį pareiškimo nagrinėjimą nekliudo jį išnagrinėti iš esmės.
14. Nustatyta, kad nagrinėjamu atveju Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 28 d. nutartimi pareiškėjos (išieškotojos) prašymas dėl skolininkės turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo buvo paskirtas nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2024 m. birželio 27 d. Remiantis bylos duomenimis, prašymo, teismo nutarties ir pranešimo nuorašai buvo įteikti per (duomenys neskelbtini) administraciją suinteresuotam asmeniui U. B. pasirašytinai 2024 m. birželio 4 d. Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 27 d. nutartimi, gavus suinteresuoto asmens Z. B. 2024 m. birželio 27 d. prašymą atidėti teismo posėdį, bylos nagrinėjimas atidėtas ir byla skirta nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2024 m. liepos 16 d. Tačiau Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 28 d. nutartimi buvo pakeista paskirto teismo posėdžio forma ir nutarta bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka 2024 m. liepos 16 d., 11.00 val., Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose, sudarant galimybę prie teismo posėdžio prisijungti nuotoliniu būdu „Zoom“ vaizdo konferencijų programa. Iš byloje esančios Kauno apylinkės teismui grąžintos pažymos duomenų nustatyta, kad teismo šaukimas į 2024 m. liepos 16 d. 11.00 val. vyksiantį teismo posėdį U. B. buvo įteiktas pasirašytinai 2024 m. liepos 4 d.
15. Remiantis nurodytais duomenimis nustatyta, kad apeliantė buvo teismo šaukimu tinkamai informuota apie 2024 m. liepos 16 d. paskirtą teismo posėdį, turėjusį vykti žodinio proceso tvarka (numačius galimybę prie teismo posėdžio prisijungti nuotoliniu būdu) (CPK 133 straipsnio 1 dalis). Nenustačius pagrindo vertinti, kad byla buvo išnagrinėta pažeidžiant suinteresuoto asmens informavimo tvarką, apeliantės argumentai, jog jai nebuvo pasiūlyta dalyvauti pirmosios instancijos teismo posėdyje, atmestini kaip nepagrįsti. Kaip minėta, pagal CPK 593 straipsnio 3 dalies reglamentavimą, suinteresuotų asmenų neatvykimas į žodinį pareiškimo nagrinėjimą nekliudo jį išnagrinėti iš esmės. Taigi, apeliantei esant tinkamai informuotai apie teismo posėdį ir neatvykus į žodinį pareiškėjos prašymo nagrinėjimą, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą prašymą išnagrinėti iš esmės.
16. Antra, apeliantei kartu su atskiruoju skundu pateikus naujus įrodymus, spręstinas šių įrodymų pridėjimo prie bylos klausimas. CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme ribojamas, tačiau draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus.
17. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui ar negalėjo, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015).
18. Iš apeliantės pateiktų duomenų matyti, kad apeliantės teikiama pažyma ir raštas, kuriais atsakoma į 2024 m. liepos 18 d. prašymus, yra sudaryti po pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo. Remiantis bylos duomenimis, suinteresuoto asmens U. B. atskirojo skundo su priedais kopija 2024 m. rugpjūčio 1 d. buvo išsiųsta byloje dalyvaujantiems asmenims atsiliepimams pateikti. Dalyvaujantys byloje asmenys turėjo galimybę susipažinti su apeliantės pateiktais naujais įrodymais, dėl to vertintina, kad šių įrodymų pridėjimas prie bylos neužvilkins bylos nagrinėjimo. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nagrinėjamo klausimo pobūdį, į tai, kad apeliantės teikiami papildomi įrodymai yra siejami su byloje nagrinėjamu klausimu, siekdamas tinkamai nustatyti reikšmingas bylos aplinkybes, apeliantės pateiktus papildomus įrodymus priima ir prideda prie bylos.
19. Trečia, apeliantei išreiškus pageidavimą dalyvauti teismo posėdyje spręstinas klausimas dėl pagrindo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas.
20. CPK 322 straipsnyje, be kita ko, numatyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Ši procesą apeliacinės instancijos teisme reglamentuojanti taisyklė taikoma ir paduodant bei nagrinėjant atskiruosius skundus (CPK 338 straipsnis). Atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą, prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka turi būti motyvuotas.
21. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant dalyvaujančio byloje asmens (asmenų) prašymui, nėra teismo pareiga. Bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia tokio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė ją konstatuoti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑2‑611/2022, 28 punktas). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2013).
22. Apeliantė, nurodydama pageidavimą dalyvauti teismo posėdyje, teigė, kad jai nebuvo pasiūlyta dalyvauti pirmosios instancijos teismo posėdyje, tačiau, kaip nustatyta anksčiau, apeliantė buvo tinkamai informuota apie pirmosios instancijos teisme vykusį teismo posėdį, kuriame išnagrinėtas pareiškėjos prašymas. Apeliantė atskirajame skunde išreiškė savo poziciją dėl pareiškėjos prašymo, nurodė kad, apeliantės vertinimu, pareiškėjos prašymas neturėjo būti tenkinamas dėl to, kad apeliantės skola yra asmeninė prievolė. Apeliantė su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus, kurie sudaryti po pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo. Šie nauji įrodymai priimti ir pridėti prie bylos. Įvertinus atskirojo skundo turinį, atsižvelgiant į tai, kad apeliantė turėjo galimybę kartu su atskiruoju skundu pateikti argumentus ir duomenis savo pozicijai pagrįsti, darytina išvada, kad apeliantė motyvuotai nepagrindė būtinybės bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirųjų skundų argumentus, konstatuoja, kad šiuo atveju atskiriesiems skundams išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos. Darytina išvada, kad skundžiamo teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis dalyvaujančių byloje asmenų teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 7, 322, 336 ir 338 straipsniai).
Dėl atsakovo teikiamų naujų įrodymų
24. Atskirajame skunde apeliantas Z. B. kaip vieną iš nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nutartimi argumentų nurodo tai, jog vyksta skyrybų byla. Apeliantas savo teiginius, kad skyrybų vyksta nuo 2023 m. spalio mėn., grindžia prie atskirojo skundo pridedama 2023 m. spalio 31 d. pažyma dėl privalomosios mediacijos.
25. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į 2023 m. spalio 31 d. pažymos dėl privalomosios mediacijos sudarymo datą, pažymi, kad ši pažyma galėjo būti pateikta pirmosios instancijos teismui, tačiau yra teikiama tik apeliacinės instancijos teismui. Iš 2024 m. liepos 16 d. pirmosios instancijos teisme vykusio teismo posėdžio, kuriame dalyvavo ir suinteresuotas asmuo Z. B., garso įrašo nustatyta, kad Z. B. nurodė aplinkybę apie nuo 2023 m. vykstantį skyrybų procesą, buvusią mediaciją, tačiau pirmosios instancijos teismui teikė 2024 m. liepos 2 d. pažymą dėl privalomosios mediacijos atlikimo. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, teismo posėdžio metu spręsdamas prašymus dėl įrodymų pridėjimo prie bylos, motyvuotai atsisakė priimti Z. B. teiktą Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 8 d. nutartį, atsižvelgdamas į CPK 179 straipsnio 3 dalį ir tai, kad teismas šiuos duomenis gali gauti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO, taip pat motyvuotai atsisakė priimti Z. B. pateiktą 2024 m. liepos 2 d. pažymą dėl privalomosios mediacijos bei kitus dokumentus.
26. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Pažymėtina tai, kad apelianto nurodoma pažyma patvirtina, kad apeliantas įgyvendino įstatymuose nustatytą reikalavimą pasinaudoti privalomąja mediacija ir turi teisę kreiptis į teismą. Taigi ši pažyma tiesiogiai nepatvirtina aplinkybės dėl vykstančios skyrybų bylos. CPK 179 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Taigi duomenys dėl apelianto nurodomos aplinkybės dėl teisme vykstančios skyrybų bylos gali būti nustatomos pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis.
27. Atsižvelgdamas į tai, kad apelianto teikiama 2023 m. spalio 31 d. pažyma dėl privalomosios mediacijos galėjo būti pateikta pirmosios instancijos teisme, nenustatęs išimčių, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tokį įrodymą atsisakė priimti ar iškilo vėlesnė šio įrodymo pateikimo būtinybė, nenustatęs šio įrodymo pakankamo ryšio su byla, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apelianto teikiamą 2023 m. spalio 31 d. pažymą dėl privalomosios mediacijos (CPK 180 ir 314 straipsniai).
Dėl skolininkės turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje
28. Byloje nustatyta, kad antstolė A. A. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0036/18/02707 dėl skolos išieškojimo iš skolininkės U. B. (buvusi pavardė – V.) išieškotojos UAB „Julianus portfolio“ naudai pagal Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 8 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-9496-929/2018 dėl 237,09 Eur skolos, 59,30 Eur palūkanų ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 8 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo.
29. Remiantis bylos duomenimis, suinteresuotų asmenų U. B. ir Z. B. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Remiantis Vedybų sutarčių registro duomenimis, skolininkė ir jos sutuoktinis nėra sudarę vedybų (povedybinės) sutarties.
30. Nustatyta, kad vykdomojoje byloje antstolė 2023 m. spalio 10 d. priėmė patvarkymą Nr. S‑23‑36-33269 dėl skolininkės sutuoktiniui priklausančio darbo užmokesčio ar jam prilyginamų pajamų arešto, juo areštuota skolininkės sutuoktinio Z. B. nuolatinės išmokos, gaunamos VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriuje, dalis, viršijanti vieną minimaliąją mėnesinę algą, bet ne daugiau kaip 517,86 Eur (304,39 Eur skola, 82,91 Eur palūkanos, apskaičiuotos 2023 m. spalio 10 d., 130,56 Eur vykdymo išlaidos). Šiame patvarkyme pasiūlyta skolininkei per dvidešimt dienų nuo šio patvarkymo gavimo dienos pateikti antstolei sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo skolininkės ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintą notarine forma. Remiantis bylos duomenimis, skolininkė per nustatytą terminą antstolei sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu nepateikė. Antstolė 2024 m. balandžio 22 d. patvarkymu Nr. S‑24‑36‑14534 dėl skolininkės turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo įpareigojo išieškotoją per 30 dienų nuo šio patvarkymo gavimo dienos CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo. Pareiškėjos (išieškotojos) prašymas dėl skolininkės turto dalies nustatymo teisme gautas 2024 m. gegužės 23 d.
31. Atskiruosiuose skunduose tiek apeliantas Z. B., tiek apeliantė U. B. nurodo argumentus, kad skola, kurios išieškojimas vykdomas vykdomojoje byloje Nr. 0036/18/02707, yra skolininkės U. B. asmeninė prievolė, įgyta iki santuokos sudarymo. Apeliacinės instancijos teismas apeliantų nurodomą argumentą atmeta kaip nepaneigiantį pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo.
32. CK 3.110 straipsnio 1 dalis numato, kad iš bendro sutuoktinių turto negali būti tenkinamos sutuoktinių prievolės, kurios atsirado iki santuokos įregistravimo, išskyrus atvejus, kai išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalies. Taigi, net pagal sutuoktinio asmenines prievoles išieškojimas iš esmės gali būti nukreiptas ir į skolininko dalį bendrame turte. Atvejais, kai išieškojimas vykdomas pagal asmenines sutuoktinių prievoles, pirmiausia išieškojimas turi būti vykdomas iš asmeninio skolininko turto, o tokio turto nesant ar esant nepakankamai, – ieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe, dalį (CK 3.110 straipsnis, CPK 666 straipsnio 1 dalis). Taigi nors apeliantai akcentuoja aplinkybę, kad skolininkės prievolė atsirado ir vykdomoji byla buvo pradėta vykdyti iki suinteresuotų asmenų santuokos sudarymo, tačiau tokia aplinkybė vienareikšmiškai nepaneigia galimybės išieškoti iš skolininkės turto, esančio bendroje su sutuoktiniu nuosavybėje, dalies.
33. CPK 663 straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojanti nuo 2024 m. liepos 1 d.) numato, kad pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per dvylika mėnesių, o išieškant iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, – per trisdešimt šešis mėnesius, darant CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų; šiuo atveju antstolis gali realizuoti skolininko turtą, jei paaiškėja, kad darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų išieškotina suma ir vykdymo išlaidos per šioje dalyje nustatytą terminą nebus išieškotos. Šiame kontekste taip pat svarbu pažymėti tai, kad, pagal CPK 7 straipsnio 1 dalį, įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad išieškojimą šioje vykdomojoje byloje siekiama nukreipti į skolininkei priklausančią turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, kuri yra individualizuojama CPK 667 straipsnio nustatyta tvarka.
34. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad antstolė, vykdydama vykdomąją bylą Nr. 0036/18/02707, tikrino, ar skolininkė gauna pajamų, ar turi nekilnojamojo ar kito registruotino turto, tačiau galimybės išieškoti skolą iš skolininkės nenustatė.
35. Apeliantė pažymi aplinkybę, kad ji yra įkalinimo įstaigoje ir dirba, o antstolė atliko išskaitas skolai padengti. Apeliantės kartu su atskiruoju skundu pateikto (duomenys neskelbtini) 2024 m. liepos 23 d. rašto duomenimis, apeliantė darbinę veiklą pradėjo vykdyti nuo 2024 m. sausio 10 d. eidama nurodytas pareigas ir vykdė iki rašto išdavimo dienos (t. y. 2024 m. liepos 23 d.). Iš vykdomojoje byloje esančio 2024 m. gegužės 22 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo Nr. S‑24‑36‑18187 duomenų matyti, kad vykdymo procese (vykdant tris vykdomąsias bylas) iš skolininkės U. B. išieškota 21,26 Eur suma. Iš šių duomenų matyti, kad nors apeliantė nurodo, jog ji įkalinimo įstaigoje dirba, tačiau apeliantės (skolininkės) gaunamos pajamos nėra pakankamos įvykdyti prievolę išieškotojos naudai. Taigi apeliantės nurodomi duomenys apie jos darbinę veiklą nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti, kad ši aplinkybė leidžia išieškojimą tęsti tik iš jai priklausančio asmeninio turto. Priešingų įrodymų, kurie pagrįstų jos finansinę padėtį, leidžiančią išieškojimą tęsti tik iš jai priklausančio turto, apeliantė nepateikė nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme (CPK 178 straipsnis).
36. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu suinteresuotas asmuo Z. B. nurodė, kad yra pradėjęs santuokos nutraukimo procesą. Atskirajame skunde apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, akcentuoja tai, jog vyksta skyrybų byla.
37. Pagal CPK 666 straipsnio 1 dalį, išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. CPK 667 straipsnyje reglamentuojama skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo tvarka. Pažymėtina, kad išieškojimą šioje vykdomojoje byloje siekiama nukreipti į skolininkei priklausančią turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, kuri yra individualizuojama CPK 667 straipsnio nustatyta tvarka.
38. Pagal CK 3.87 straipsnio 1 dalį turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio nuosavybė. CK 3.88 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, koks turtas ir pajamos pripažįstami bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktą, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Svarbu tai, kad sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis, CK 3.100 straipsnis).
39. Vertinant nurodytus apelianto argumentus pažymėtina, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis buvo priimta 2024 m. liepos 18 d. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT‑15775‑1087/2024 nustatyta, kad 2024 m. liepos 3 d. buvo gautas U. B. ir Z. B. prašymas nutraukti santuoką bendru sutuoktinių sutarimu, Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 8 d. nutartimi pareiškėjams buvo nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nurodytoje byloje, terminas trūkumams pašalinti buvo pratęstas iki 2024 m. rugpjūčio 30 d., patikslintas pareiškėjų prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patikslinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių priimti Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi. Taigi skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta dar nesant iškeltai santuokos nutraukimo bylai.
40. Pažymėtina ir tai, kad nors pareiškėjų U. B. ir Z. B. prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu yra priimtas, tačiau suinteresuotų asmenų santuoka šios bylos nagrinėjimo metu nėra nutraukta ir bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė nėra pasibaigusi (CK 3.100 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nenustatęs duomenų apie U. B. ir Z. B. santuokos nutraukimą, vedybų ar povedybinės sutarčių sudarymą, nustatęs, kad turto padalijimo faktų nėra įregistruota, pagrįstai taikė CK normas, reglamentuojančias įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnis).
41. Byloje nustatyta, kad suinteresuoti asmenys per antstolės nustatytą terminą nepateikė CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo. Kadangi byloje nepaneigta CK 3.117 straipsnyje numatyta lygių sutuoktinių turto dalių prezumpcija, kuri leistų nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino pareiškėjos prašymą ir nustatė, kad skolininkei U. B. priklauso 1/2 dalis sutuoktinio Z. B. gaunamos „Sodros“ išmokos dalies, darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų (CPK 667 straipsnis).
42. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirųjų skundų argumentus ir bylos duomenų visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepažeidė proceso ir materialinės teisės normų, padarė teisingas išvadas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Suinteresuotų asmenų atskirųjų skundų argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo nutartį panaikinti ar pakeisti, dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirieji skundai atmetami (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 18 d. nutartį palikti nepakeistą.