- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-16
- Bylos Nr.
- 2A-1700-259/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-15442-2009-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas
- Teisėjai
- Arvydas Žibas (pirm.), Algimantas Kukalis, Leonas Jachimavičius
- Ieškovas
- L. P.
- Atsakovas
- Kauno, Kauno futbolo, Kauno futbolo ir beisbolo klubas
- Advokatai
- Gintaras Černiauskas, Aivaras Aleksiejevas
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Leono Jachimavičiaus, Algimanto Kukalio, sekretoriaujant Violetai Mažeikienei, dalyvaujant ieškovo L. P. atstovui advokatui Aivarui Aleksiejevui, atsakovo Kauno futbolo ir beisbolo klubo atstovui advokatui Gintarui Černiauskui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Kauno futbolo ir beisbolo klubo apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1043-451/2010 pagal ieškovo L. P. ieškinį atsakovui Kauno futbolo ir beisbolo klubui dėl skolos priteisimo ir atsakovo Kauno futbolo ir beisbolo klubo priešieškinį ieškovui L. P. dėl nepagrįstai įgyto turto priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas L. P. patikslintu ieškiniu (b.l.40-41) prašė priteisti iš atsakovo Kauno futbolo ir beisbolo klubo 25 177,42 Lt skolą, 448,37 Lt metinių palūkanų, 5 proc. procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 769 Lt žyminio mokesčio bei visas kitas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas Kauno futbolo ir beisbolo klubas priešieškiniu (b.l.71-75) prašė priteisti iš ieškovo L. P. 82 242,86 Lt, ieškovo nepagrįstai sutaupytus atsakovo sąskaita, ir visas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010-05-26 sprendimu (b.l.138-142) ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė: priteisė ieškovui iš atsakovo 25 177,42 Lt nesumokėto atlyginimo skolos, 448,37 Lt palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2009-08-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 769 Lt sumokėto žyminio mokesčio bei 3736 Lt išlaidų už suteiktą advokato pagalbą; taip pat priteisė iš atsakovo 21,73 Lt pašto išlaidų valstybei.
Teismas nustatė, kad 2006-07-01 ieškovas ir atsakovas sudarė kontraktą (b.l.53-57), kurio pagrindu ieškovas (žaidėjas) pagal sportinės veiklos sutartį nuo 2006 m. gavo iš atsakovo pajamas. 2007-07-15 šalys pasirašė kontraktą (b.l.6-10), kuriuo pakeitė 2006-07-01 šalių pasirašytą kontraktą. 2009-01-30 susitarimu (b.l.11-12) šalys geranoriškai susitarė nutraukti kontraktą nuo 2009-03-18. Susitarimu atsakovas pripažino, jog žaidėjui pagal sutartį priklausantis atlyginimo likutis sudaro 20 177,42 Lt (be mokesčių), o pasirašymo mokesčio likutis sudaro 15 000 Lt (be mokesčių). Šias sumas atsakovas pagal susitarimą įsipareigojo sumokėti ieškovui iki 2009-04-10. Tačiau atsakovas sumokėjo ieškovui tik dalį šios sumos – 10 000 Lt. 2009-06-17 pranešimu (b.l.13) bei 2009-07-03 pretenzija (b.l.15) ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl 25 177,42 Lt nesumokėto įsiskolinimo už sportinę veiklą. 2009-08-04 pranešimu (b.l.17) atsakovo patvirtino, jog su ieškovo skola sutinka. Šioje byloje atsakovas taip pat neginčijo, jog pagal 2009-01-30 susitarimą dėl kontrakto nutraukimo ieškovui neišmokėjo 25 177,42 Lt. Iš byloje esančių ieškovo sąskaitos išrašų (b.l.111-116) teismas nustatė, jog atsakovas į ieškovo banko kortelę pravedinėjo pinigus (be mokesčių) pagal pasirašytą sutartį (kontraktą). Be to, teismas nustatė, jog nuo ieškovui išmokėtų sumų atsakovas mokėjo gyventojų pajamų mokestį bei kitus mokesčius (b.l.52, 86). Pateikdamas priešieškinį, atsakovas nurodė, jog atsakovui sumokėjus už ieškovą privalomus mokesčius, ieškovas praturtėjo atsakovo sąskaita. Tačiau įrodymų, jog jis kreipėsi į ieškovą dėl mokesčių sumokėjimo už pravestą atlygį grąžinimo, atsakovas teismui nepateikė.
Tenkindamas ieškovo ieškinį ir atmesdamas atsakovo priešieškinį, teismas, vadovaudamasis LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymu (toliau – GPMĮ), nustatė, jog sportinės veiklos sutartyje nustatyti darbdavio (sporto klubo) ir darbuotojo (sportininko) santykiai prilygintini darbo santykiams arba jų esmę atitinkantiems santykiams, o iš sporto veiklos gautos pajamos yra priskiriamos A klasės pajamoms (GPMĮ 22 str.), kurioms taikomas 15 proc. pajamų mokesčio tarifas (GPMĮ 6 str.). GPMĮ 23 str. 1 d. nustato pajamų mokesčio iš A klasės pajamų apskaičiavimo, išskaičiavimo ir sumokėjimo tvarką, t. y. kad „nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas nuolatinė buveinė arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio įstatymo nustatytą pajamų mokestį“. Todėl teismas sprendė, jog šalims pasirašius kontraktą, atsakovas, kaip juridinis asmuo, privalėjo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą ieškovo pagal gaunamą atlygį pajamų mokestį, o taip pat ir valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokas (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 9 str., 4 str. 1 d. 1 p., 5 d.). Teismas atmetė atsakovo argumentus, jog dėl padarytos klaidos ieškovas pats privalėjo mokėti nustatytus mokesčius, kadangi sutarties sąlyga „be mokesčių“ reiškia atlyginimo žaidėjui mokėjimą bruto pajamomis (t. y. pilną atlygį už sportinę veiklą, neatskaičius mokesčių ar kitų atskaitymų). Vadovaudamasis CK 6.193 str. bei LAT suformuotomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, teismas pripažino, jog tikrieji šalių ketinimai buvo, kad ieškovas žaistų atsakovo komandoje, o atsakovas jam už tai mokėtų atlygį. Byloje atsakovas nepateikė įrodymų, jog ieškovas, sudarydamas sutartį su atsakovu, būtų aptaręs mokesčių mokėjimą valstybei. Teismo vertinimu, aplinkybę, jog atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovui atlygį atskaičius mokesčius, byloje patvirtina ne tik ieškovo atstovo paaiškinimai, bet ir rašytiniai įrodymai – ieškovo banko sąskaita, į kurią po sutarties sudarymo buvo atliekami atsakovo mokėjimai ieškovui ir kt. Atsižvelgdamas į visas nustatytas aplinkybes, teismas pripažino, jog sutartyje išreikšta šalių valia buvo mokėti ieškovui 10 000 Lt atlygį už sportinę veiklą kiekvieną mėnesį, tuo tarpu atsakovui pagal įstatymą ir šalių išreikštą valią sutartyje atsirado pareiga apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti privalomus mokesčius valstybei. Nustatęs, kad atsakovo priešieškinis nepagrįstas, teismas jį atmetė, tuo tarpu ieškovo ieškinį tenkino, kaip pagrįstą byloje esančiais įrodymais (b.l.11-13, 15, 17).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l.145-149) atsakovas Kauno futbolo ir beisbolo klubas su teismo sprendimu nesutiko, prašė teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį atmesti, atsakovo priešieškinį patenkinti, priteisti atsakovui iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas, dėl šių motyvų:
1) teismas netinkamai aiškino ir taikė GPMĮ 23 str. 1 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI) priimtas GPMĮ 23 str. komentaras teigia, kad nuo 2003-01-01, įsigaliojus GPMĮ, nuo išmokų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų gyventojo A klasės pajamoms (jeigu šios išmokos nėra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms), pajamų mokestį apskaičiuoja ir sumoka į biudžetą mokesčius išskaičiuojantis asmuo (GPMĮ 23 str. 1 d. 1 p. komentaras pagal VMI prie FM 2005-07-19 raštą Nr.(18.18-31-l)-R-6787). Akivaizdu, kad GPMĮ 23 str. nustato tik gyventojų pajamų mokesčio suskaičiavimo, išskaičiavimo ir sumokėjimo į valstybės biudžetą tvarką, tačiau aiškinti, kad šioje teisės normoje yra įtvirtinta darbdavio (šios bylos atveju - paslaugas perkančio asmens) pareiga savo sąskaita, patiriant papildomas sąnaudas, sumokėti tokį mokestį už pajamas gaunantį gyventoją, negalima. Tokiu būdu akivaizdu, kad jeigu nėra susitariama kitaip, prievolė savo sąskaita mokėti gyventojų pajamų mokestį (patirti su šio mokesčio sumokėjimu susijusias išlaidas) tenka pačiam gyventojui, kuris gauna tam tikras pajamas. GPMĮ 23 str. nustato pareigą darbdaviui (šioje byloje - atsakovui) tik įstatymų nustatyta tvarka tinkamai suskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti tokį mokestį, tačiau vėliau toks sumokėtas mokestis yra vienaip ar kitaip kompensuojamas pajamas gaunančio gyventojo sąskaita. Todėl teismo teiginys, jog byloje neginčijamai nustatyta, kad atsakovui pasirašius kontraktą su ieškovu, atsakovui atsirado pareiga apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti nustatytus mokesčius valstybei savo sąskaita (t. y. patirti papildomas išlaidas, nei nustatyta kontrakte), yra visiškai nepagrįstas. Atsakovo nuomone, GPMĮ 23 str. nustato, kad gyventojų pajamų mokestis yra priskiriamas tas pajamas gaunančiam gyventojui, jeigu sutartyse (šiuo atveju kontrakte) nenustatyta kitokia šio mokesčio sumokėjimo tvarka;
2) teismas netinkamai aiškino tarp šalių sudarytų susitarimų sąlygas. 2006-07-01 Sportinės veiklos sutarties-Kontrakto Nr. 06-381 IV skyriaus 1 punkto ir prie jo sudarytų papildomų susitarimų (tame tarpe ir naujos redakcijos Kontrakto Nr. 06-392) nuostatos „be mokesčių“ reiškia, jog atlyginimas profesionaliam žaidėjui yra mokamas bruto pajamomis (t. y. į sąskaitą pervedamas pilnas atlygis už sportinę veiklą, neatskaičius mokesčių ar kitų atskaitymų). Todėl pervedant pinigus į žaidėjo sąskaitą, į žaidėjui priklausančią ir susitarimuose nurodytą sumą nėra įskaičiuoti mokesčiai ar rinkliavos, kuriuos vėliau pagal įstatymus privalo sumokėti pats žaidėjas. Kontraktų ir papildomų susitarimų sąlyga „be mokesčių“ bei kitos nuostatos parodo, jog klubas neįsipareigojo sumokėti už ieškovą bet kokių mokesčių, įmokų ar kitokio pobūdžio rinkliavų į valstybės biudžetą. Priešingai, priešdėlis „be“, naudojamas kartu su kilmininko linksniu, žymi nebuvimą ar trūkumą (dabartinės lietuvių kalbos žodynas, 76 psl., 2000, Vilnius). Todėl ir kontraktų IV straipsnio 1 punktuose bei papildomuose susitarimuose nustatytas atsakovo įsipareigojimas reiškia tik pareigą mokėti ieškovui sulygtą atlyginimą, tačiau ne privalomuosius mokėti mokesčius ar kitas rinkliavas valstybei. Vadinasi, visus mokesčius ir rinkliavas, vadovaujantis įstatymų nuostatomis, privalo sumokėti pats žaidėjas. Nuo 2009-01-01 įsigaliojus naujoms LR valstybinio socialinio draudimo įstatymo, Sveikatos draudimo įstatymo redakcijoms, iš ieškovo vykdomos sportinės veiklos gautos pajamos buvo apmokestintos ir privalomojo socialinio draudimo mokesčiu bei privalomojo sveikatos draudimo mokesčiu, kurie analogiškai GPMĮ nuostatoms privalo būti sumokami į valstybės biudžetą pajamas gaunančio asmens sąskaita;
3) ieškovas, atsižvelgdamas į tai, jog pas atsakovą dirba buhalteris, paprašė klubo vadovų, kad ir jam priklausantys mokėti mokesčiai bei rinkliavos būtų išskaičiuotos iš mokėtino atlygio už sportinę veiklą bei pervestos mokesčių rinkėjams. Atsakovas sutiko vykdyti tokį žaidėjo prašymą, tačiau 2006-07-01 Sportinės veiklos sutarties-kontrakto Nr. 06-381 ir naujos redakcijos 2007-07-15 Kontrakto Nr. 06-392 galiojimo laikotarpiu (2006-07-01 - 2009-01-30) sumokėjo didesnę sumą mokesčių, nei liko įsiskolinęs atlygio už sportinę veiklą, t. y. atsakovas už ieškovą yra sumokėjo 82 242,86 Lt mokesčių sumą. Ieškovas yra nepagrįstai praturtėjęs atsakovo sąskaita už jį sumokėtų mokesčių bendra 82 242,86 Lt suma (79 207,34 Lt gyventojų pajamų mokesčio ir 3 035,52 Lt privalomojo socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo mokesčių). Todėl, vadovaujantis CK 6.237 str. 1 d., iš ieškovo atsakovui priteistina visa ieškovo nepagrįstai gauta 82 242,86 Lt suma, kurios jis negalėjo ir neturėjo gauti, kadangi ją privalėjo asmeniškai sumokėti į valstybės biudžetą mokesčių pavidalu;
Šalies argumentai
4) teismo motyvas, jog atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieškovas, sudarydamas sutartį su atsakovu, būtų aptaręs mokesčių mokėjimą valstybei, nepagrįstas. Tokiais įrodymais ir yra 2006-07-01 Sportinės veiklos sutartis-kontraktas Nr. 06-381 ir prie jo sudaryti papildomi susitarimai, kuriuose aiškiai įtvirtinta, kad klubas neįsipareigojo už ieškovą mokėti bet kokių mokesčių ar rinkliavų į valstybės biudžetą. Į ieškovo sąskaitą pervesti pinigai 10 000 Lt sumomis nereiškia, jog šalys susitarė, kad mokesčius už ieškovą mokės atsakovas. Atsakovas tiksliai vykdė sutartį ir kas mėnesį ieškovui mokėjo bruto atlygį, t. y. neišskaičiuodavo valstybei mokėtinų mokesčių, kadangi pagal susitarimą su žaidėju už jį sumokėti mokesčiai turėjo būti išskaičiuojami įskaitant vienarūšius reikalavimus, t. y. sudengiant esantį klubo įsiskolinimą žaidėjui. Tačiau vėliau, žaidėjui atsisakius tą padaryti ir net kreipusis į teismą dėl skolos priteisimo, atsakovas buvo priverstas reikšti priešieškinį dėl šių sumų išsireikalavimo iš žaidėjo;
5) teismo teiginys, kad šalių valia, išreikšta sutartyje, buvo mokėti ieškovui 10 000 Lt atlygį už sportinę veiklą kiekvieną mėnesį, todėl atsakovui pagal įstatymą ir pagal šalių išreikštą valią sutartyje atsirado pareiga apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti privalomus mokesčius valstybei, nepagrįstas. Teismas neteisingai nustatė tikrąją šalių valią, sudarant ir vykdant kontraktą, kadangi nuostatos ir sąlygos, jog bet kokie mokėjimai žaidėjui sumokami „be mokesčių“, buvo įkeltos siekiant vienintelio tikslo - kad visus mokesčius savo sąskaita padengtų pats žaidėjas. Darytina išvada, jog teismas netinkamai aiškino 2006-07-01 Sportinės veiklos sutarties-Kontrakto Nr. 06-381 ir prie jo sudarytų papildomų susitarimų nuostatas;
6) teismo argumentas, jog byloje atsakovas nepateikė įrodymų, kad jis kreipėsi į ieškovą dėl mokesčių sumokėjimo už pravestą atlygį, nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi būtinybė reikalauti atlyginti už žaidėją sumokėtų mokesčių sumas kilo tik tada, kai pats žaidėjas kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo.
Atsiliepime į atsakovo Kauno futbolo ir beisbolo klubo apeliacinį skundą (b.l.154-156) ieškovas L. P. prašė apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti ieškovui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, dėl šių motyvų:
1) skunde pateikiama nauja atsakovo veiksmų versija: šį kartą atsakovas pripažįsta, kad pareiga sumokėti mokesčius teko jam, tačiau jis tai neturėjo atlikti „savo sąskaita“. Tačiau teismas sprendime ir nenurodė, kad atsakovas turėjo sumokėti mokesčius „savo sąskaita“. Tai, kad atsakovas turėjo sumokėti (ir sumokėjo) mokesčius, nemažindamas ieškovui sumokėto atlygio, lėmė susitarimas kontrakte ir jo pakeitimuose - jog atlygis sportininkui yra „be mokesčių“. „Be mokesčių“ reiškia išmokėjimą neto, t. y. kad būtent tokio dydžio atlygį sportininkas tiesiogiai gaus iš sporto klubo ir iš nurodytos sumos nebus atimti priklausantys mokėti mokesčiai. Tokį sutarties aiškinimą įtvirtina ir sutarties vykdymas - atsakovas visą sutarties galiojimo laikotarpį ieškovui mokėjo sutartyje nurodyto dydžio atlygį, neatskaitydamas mokesčių (b.l.111-116). Vadinasi, kontrakte ir jo pakeitimuose buvo nustatyta, kad sportininkui išmokama suma nebus mažinama mokėtinų mokesčių suma (tokio susitarimo galimybė nurodoma ir apeliaciniame skunde);
2) apeliaciniame skunde vėl grįžtama prie atsiliepime į ieškinį ir priešieškinyje naudotos versijos ir prieštaraujama paties atsakovo anksčiau nurodyta versijai, kad vis tik mokesčius „vėliau pagal įstatymus privalo sumokėti pats žaidėjas“ (apeliacinio skundo 3 puslapio antra pusė). Tokia atsakovo pozicija nesuprantama, kadangi iš GPMĮ 23 str. 1 d. reglamentavimo akivaizdu, jog pats atsakovas, išmokėdamas ieškovui išmokas, privalėjo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį. GPMĮ 3 str. nuostata (iki 2008-12-30: Pajamų mokestį moka pajamų gavęs gyventojas; nuo 2008-12-30: Pajamų mokestį moka pajamų gavęs (arba) pajamų uždirbęs gyventojas) jokiu būdu nereiškia, kad mokestį sumokėti privalo pats gyventojas, kaip klaidingai nurodo atsakovas (GPMĮ 3 str. nėra minimas žodis „pats“). Mokesčio sumokėjimą detalizuoja kiti GPMĮ straipsniai: 22, 23, 24, 25, 26 ir kt., kuriuose iš esmės nustatyta, kad gyventojų pajamų mokestį nuo A klasės pajamų privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą išmokantis asmuo, o B klasės - apskaičiuoja ir sumoka pats nuolatinis gyventojas. Analogiškai reglamentuojamos ir atsakovo nurodomos valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokos (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 9 str.;Sveikatos draudimo įstatymo 18 str. 3 d.);
Atsiliepimas
3) skunde klaidingai nurodoma, jog ieškovas paprašė klubo vadovų, jog ir jam priklausantys mokėti mokesčiai bei rinkliavos būtų išskaičiuotos iš mokėtino atlygio už sportinę veiklą bei pervestos mokesčių rinkėjams. Ieškovas niekada to neprašė, o atsakovas nepateikė jokių įrodymų šiam teiginiui patvirtinti. Šis atsakovo teiginys yra nelogiškas, kadangi pareiga apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti mokesčius tenka atsakovui, todėl ieškovui nebūtų buvę prasmės to prašyti;
4) skunde nurodoma, jog pagal susitarimą su žaidėju už jį sumokėti mokesčiai turėjo būti išskaičiuojami įskaitant vienarūšius reikalavimus, t. y. sudengiant esantį klubo įsiskolinimą žaidėjui (apeliacinio skundo 4 psl. viduryje). Toks paaiškinimas taip pat yra nauja interpretacija, kadangi anksčiau atsakovas teigė, kad klubas turėjo mokėti ieškovui atlygį, atskaičius mokesčius, tačiau per klaidą buvo mokama visa kontrakte nurodyta suma;
5) skunde neteisingai ir nelogiškai nurodoma, jog kontrakto sąlyga „be mokesčių“ buvo siekiama, kad visus mokesčius savo sąskaita padengtų pats žaidėjas. Atvirkščiai, ši sąlyga ir reikalinga būtent tam, kad nurodytų, jog iš kontrakte nurodytos sumos nebus atskaitomi mokesčiai. Priešingu atveju, tokia sąlyga nebūtų reikalinga;
6) atsakovas skunde, prieštaraudamas pats savo anksčiau nurodytai nuostatai, kad mokesčiai turėjo būti įskaitomi, taip pat nurodo, jog atsakovas, jausdamas sportininko spaudimą, „suklydo ir pervedė ieškovui didesnį atlyginimą už suteiktas paslaugas“ (apeliacinio skundo 5 psl.). Šis atsakovo teiginys yra nelogiškas, kadangi paskutinis pinigų pervedimas ieškovui buvo atliktas 2009 m. kovo mėnesį, o pirmas sportininko pranešimas apie neatsiskaitymą buvo pateiktas tik 2009-06-17, t. y. gerokai po paskutinio pinigų pervedimo;
7) atsakovas elgiasi nesąžiningai. Atsakovo nesąžiningumas pasireiškia nuolatiniu versijų ir pozicijų keitimu bei nenuoseklumu. Atsakovas ne kartą žodžiu ir 2009-08-04 pranešime (b.l.17) nurodė jog savo skolą ieškovui pripažįsta, tačiau neatsiskaito su ieškovu, kadangi su atsakovu neatsiskaito Vengrijos Gyori ETO futbolo klubas. Tokia atsakovo pozicija nepagrįsta, kadangi 2009-01-30 susitarime dėl kontrakto nutraukimo buvo susitarta sumokėti ieškovui iki konkrečios datos - 2009-04-10.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra nustatyta, kad byloje sprendžiamas ginčas dėl Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatų, kuriuose įtvirtinta pajamų apskaičiavimo, išmokėjimo ir mokesčių nuo gautų pajamų sumokėjimo tvarka aiškinimo ir taikymo ir dėl ieškovo bei atsakovo sudaryto kontrakto dalyje dėl atlyginimo mokėjimo tvarkos aiškinimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka sprendžia, kad Kauno miesto apylinkės teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime teisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatų, kuriuose įtvirtinta gautų pajamų apskaičiavimo, išmokėjimo ir mokesčių nuo gautų pajamų sumokėjimo tvarka, taip pat tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, nustatančias įrodinėjimo pareigas, įrodymų vertinimo procedūras, dėl ko buvo teisingai išspręsta byla, teismo sprendimo išvados atitinka nustatytas faktines aplinkybėms byloje. Dėl to skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.
Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra nustatyta, kad 2006-07-01 ieškovas ir atsakovas sudarė kontraktą (b.l.53-57), jį 2007 07 15 pakeitė. Kontrakte buvo numatyta, kad atsakovas mokės ieškovui sutartą atlyginimo sumą (be mokesčių). 2009-01-30 susitarimu (b.l.11-12) šalys geranoriškai susitarė nutraukti kontraktą nuo 2009-03-18. Susitarimu atsakovas pripažino, jog ieškovui pagal sutartį priklausantis atlyginimo likutis yra 20 177,42 Lt (be mokesčių), o pasirašymo mokesčio likutis yra 15 000 Lt (be mokesčių). Atsakovas sumokėjo ieškovui dalį šios sumos – 10 000 Lt. Ieškovas kreipėsi į teismą dėl 25 177,42 Lt nesumokėtos sumos priteisimo. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, (b.l.111-116) jog atsakovas į ieškovo banko kortelę pravedinėjo pinigus (be mokesčių) pagal pasirašytą sutartį (kontraktą). Nuo ieškovui išmokėtų sumų atsakovas visą kontrakto galiojimo laiką mokėjo gyventojų pajamų mokestį bei kitus privalomuosius mokesčius (b.l.52, 86). Priešieškinį atsakovas grindė ta faktine aplinkybe, jog jis be pagrindo mokėjo už ieškovą nuo jo gautų pajamų privalomuosius mokesčius ir tuo teisiniu pagrindu, kad pagal GPMĮ tokius mokesčius privalėjo mokėti pats ieškovas nuo jam išmokėtų sumų pagal kontraktą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymas (toliau – GPMĮ), nustato, jog sportinės veiklos sutartyje nustatyti darbdavio (sporto klubo) ir darbuotojo (sportininko) santykiai prilygintini darbo santykiams arba jų esmę atitinkantiems santykiams, o iš sporto veiklos gautos pajamos yra priskiriamos A klasės pajamoms (GPMĮ 22 str.), kurioms taikomas 15 proc. pajamų mokesčio tarifas (GPMĮ 6 str.). GPMĮ 23 str. 1 d. nustato pajamų mokesčio iš A klasės pajamų apskaičiavimo, išskaičiavimo ir sumokėjimo tvarką. Komentuojama įstatymo norma numato, jog nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas nuolatinė buveinė arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys, išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio įstatymo nustatytą pajamų mokestį. Aiškinant ir taikant šią teisės normą pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šalims pasirašius kontraktą, atsakovas, kaip juridinis asmuo, privalėjo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą ieškovo pagal gaunamą atlygį pajamų mokestį, o taip pat ir valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokas (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 9 str., 4 str. 1 d. 1 p., 5 d.). Esant šioms nustatytoms aplinkybėms atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo motyvai, jog teismas netinkamai aiškino ir taikė GPMĮ 23 str. 1 d. nuostatas.
Teisėjų kolegija nesutinka ir su apeliacinio skundo motyvais, jog teismas netinkamai aiškino tarp šalių sudarytų susitarimų sąlygas. Šalių sudarytame kontrakte, jo pakeitime (b.l. 6-10, 53-57) yra susitarta, kad atsakovas mokės ieškovui kas mėnesį fiksuotą atlyginimą be mokesčių. Leksiškai ir gramatiškai aiškinant šią sutarties nuostatą, darytina išvada, jog ieškovui yra išmokama kas mėnesį šalių sutarta pinigų suma, į kurią neįskaitytomi privalomi mokėti mokesčiai biudžetui ir VSDFV. Kadangi pagal iš sporto veiklos gautos pajamos yra priskiriamos A klasės pajamoms (GPMĮ 22 str.), pagal GPMĮ 23 str. 1 d., atsakovas privalo nuo išmokėtų sumų apskaičiuoti, sumokėti į biudžetą šio įstatymo nustatytą pajamų mokestį, o taip pat ir valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokas (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 9 str., 4 str. 1 d. 1 p., 5 d.). Dėl to nėra pagrįsta apelianto pozicija, jog ieškovas yra nepagrįstai praturtėjęs atsakovo sąskaita už jį sumokėtų mokesčių bendra 82 242,86 Lt suma.
Esant šioms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą ir neįrodytą (LR CPK 178 str.). Teisėjų kolegija taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str. 2, 3 dalys).
Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovui buvo atidėtas dalies 2267, 29 lt žyminio mokesčio mokėjimas (b.l. 101) pateikiant priešieškinį. Ši suma, atmetus priešieškinį, valstybei iš atsakovo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 05 26 sprendimu nebuvo priteista, todėl teisėjų kolegija papildo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 05 26 teismo sprendimą, priteisdama šią sumą valstybei iš atsakovo.
Atmetus apeliacinį skundą, valstybei iš atsakovo priteistinas atidėtas žyminis mokestis už apeliacinį skundą (b.l. 151). Kadangi pirmosios instancijos teismas, atidėdamas žyminio mokesčio sumokėjimą už apeliacinį skundą, atidedamo žyminio mokesčio nenurodė, teisėjų kolegija nustato atidėto ir priteistino žyminio mokesčio sumą. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, atsakovas ginčija kaip nepagrįstai priteistą 25177, 42 lt skolos ir 448, 37 lt palūkanų sumą, o taip pat nepagrįstai atmestą reikalavimą priteisti atsakovui 82242, 86 lt sumą. Todėl ginčijama apeliaciniu skundu suma yra 107868, 65 litai. Įstatymo leidėjo nustatytas žyminis mokestis nuo šios sumos yra 3157 litai. Todėl atmetus apeliacinį skundą valstybei iš atsakovo priteistina 3157 lt žyminio mokesčio suma ir 5, 40 lt suma išlaidoms (b.l. 159) susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu atlyginti (LR CPK 92, 96 str.).
Atmetus apeliacinį skundą ieškovui iš atsakovo priteistinos jo turėtos 1423 lt advokato atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 98 str. 1, 3 dalys).
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Papildyti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 05 26 sprendimo rezoliucinę dalį, priteisti valstybei iš Kauno futbolo beisbolo klubo (į.k. 193157954) 2267, 29 lt (du tūkstančius du šimtus šešiasdešimt septynis litus ir 29 centus) žyminio mokesčio. Kitą Kauno miesto apylinkės teismo 2010 05 26 sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš Kauno futbolo beisbolo klubo (į.k. 193157954) 3157 lt (tris tūkstančius vieną šimtą penkiasdešimt septynis litus) žyminio mokesčio ir 5, 40 lt sumą išlaidoms susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu atlyginti.
Priteisti L. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš Kauno futbolo beisbolo klubo (į.k. 193157954) 1423 lt (vieną tūkstantį keturis šimtus dvidešimt tris litus) advokato atstovavimo išlaidų.