Kauno apygardos teismo nutartis

2015-12-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-2212-478/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-12-17
Bylos Nr.
1S-2212-478/2015
Teisminio proceso Nr.
1-41-1-00319-2011-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jūratė Jakubonienė
Nuteistasis
A. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-2212-478/2015Teisminio proceso Nr. 1-41-1-00319-2011-4Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14.; 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo A. M. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo A. M. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2015-09-30 nutarimo Nr. 94-408 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Teisėja, išnagrinėjusi skundą ir susipažinusi su pateikta medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį (3 veikos), jam paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrintos ir galutinė subendrinta bausmė paskirta - laisvės atėmimas 5 metams 4 mėnesiams.

Bausmės pradžia – 2011 m. gegužės 26 d., bausmės pabaiga – 2016 m. rugsėjo 23 d.

Žemesnės instancijos teismas

Komisijos 2015 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 94-408 nutarta netaikyti nuteistajam A. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Nuteistasis A. M. tokį Komisijos sprendimą apskundė Alytaus rajono apylinkės teismui, kuris 2015 m. lapkričio 4 d. nutartimi atmetė nuteistojo A. M. skundą dėl Komisijos 2015-09-30 nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad šiuo metu nėra pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nesutikdamas su tokiu Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu, nuteistasis A. M. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-11-04 nutartį ir jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą.

Šalies argumentai

Nuteistasis skunde nurodo, kad pas visus į Alytaus pataisos namų Socialinės globos sektorių atvežtus nuteistuosius yra „užaukštinta“ nusikalstamo elgesio rizika. Apeliantas nesutinka, jog teismas, atmesdamas jo skundą, įvertino tai, jog jis buvo baustas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, teismas nepagrįstai įvertino tai, kad jis bausmės atlikimo metu nėra skatintas. Taip pat nurodo, kad yra sunkus ligonis, invalidas ir jam reikalingas atitinkamas gydymas. Nuteistojo teigimu, psichologo išvada neatitinka tikrovės, jis padarė atitinkamas išvadas ir pasikeitė.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į nuteistojo A. M. skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. M. skundas atmestinas.

Nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusioje BVK 157 straipsnio 1 dalies redakcijoje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal naująjį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.

BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. M. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip minėta, pagal naująjį teisinį reguliavimą lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Pagal „OASys“ metodiką atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, nustatyta, kad A. M. priskirtinas vidutinei rizikos grupei - 96 balai, jo nusikalstamo elgesio rizika po paskutinio svarstymo ne sumažėjo, o padidėjo (buvo 93 balai), todėl pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, jau vien šios aplinkybės nustatymas yra pagrindas atsisakyti taikyti jam lygtinį paleidimą. Be to, ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, iš kurio sprendžiama apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pagrindo išvadai, kad lygtinis paleidimas gali būti taikomas. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistojo A. M. nusikalstamo elgesio rizika jam būnant Vilniaus pataisos namuose buvo įvertinta 74 balais, vėliau, 2014-06-06 – 78 balais, 2015-04-01 - 93 balais. Taigi, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika bausmės atlikimo laikotarpiu ne mažėja, tačiau priešingai, ji tendencingai didėja ir šiuo metu yra labai artima aukštai. Iš socialinio tyrimo išvados Nr. 272-4-14060 matyti, kad nustatyti net 6 nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką didinantys veiksniai: kriminalinė praeitis; gyvenimo stilius ir draugai; piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis; išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti; emocinė gerovė; mąstymas ir elgesys. Nors nuteistasis Alytaus pataisos namuose nebaustas ir galiojančių nuobaudų neturi, tačiau apylinkės teismas pagrįstai įvertino tą aplinkybę, jog Šiaulių tardymo izoliatoriuje jis buvo 7 kartus baustas drausmine tvarka, kadangi ši aplinkybė neigiamai vertina nuteistąjį ir parodo, kad jo elgesys bausmės atlikimo metu nėra nepriekaištingas. Be to, socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis pateikia netikslią arba tikrovės neatitinkančią informaciją, pirmenybę teikia veiksmui, o ne planavimui, priima sprendimus, kurių vėliau gailisi, sunkiai priima kitų požiūrį ir nesilaiko tų visuotinai priimtų elgesio normų, kurios jam atrodo nereikšmingos. Paminėtos aplinkybės nerodo nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri yra būtina išvadai apie tai, ar lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, pagrįsti. Šiuo atveju nuteistojo A. M. vidutinė ir labai artima aukštai nusikalstamo elgesio rizika bei akivaizdžiai priešingas pažangą mažinančiam nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir naikinti skundžiamą teismo nutartį bei komisijos nutarimą nesudaro.

Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. M. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą.

Taigi, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, patikrinęs Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2015-09-30 nutarime Nr. 94-408 išdėstytas aplinkybes ir padarytą sprendimą netaikyti nuteistajam A. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, pažeidimų Komisijos nutarime nekonstatavo ir A. M. skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmetė pagrįstai. Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartis pagrįsta, teisinga ir teisėta, priimta nepažeidžiant nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso, nei kitų teisės aktų nuostatų, jokio pagrindo ją keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo A. M. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Jūratė Jakubonienė