Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

teismo medicinos ekspertui G. S..

viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. P. 2024 m. rugpjūčio 4 d., apie 13 val., sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kieme, žodinio konflikto metu suėmęs viena ranka už marškinėlių, kita ranka stūmė Z. P. į krūtinės sritį, dėl to Z. P. persivertė per suolą ir nukrito ant nugaros, o jam atsistojus, viena ranka suėmęs Z. P. už marškinėlių, kita ranka sudavė vieną smūgį jam į krūtinės sritį ir vieną smūgį į kairės pusės šoną, dėl to Z. P. persivertė per medinį kelmą ant akmenų, tokiais veiksmais Z. P. padarė odos nubrozdinimus kaktoje, nugaros kairėje pusėje, dešiniame rieše ir kairiame kelyje, poodinę kraujosruvą krūtinės kairėje pusėje, kairės pusės dešimto šonkaulio lūžį, dėl šio lūžio nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.

2024-11-29 objektų apžiūros protokole nurodyta, kad peržiūrimas ir aprašomas policijos pareigūno kūno kamera filmuotas vaizdo įrašas, užvadintas (duomenys neskelbtini). Įraše užfiksuota kaip pareigūnai atvyksta į vietą. Matyti stovintis greitosios med. pagalbos automobilis. Pasitinka vyriškis - J. P.. Pareigūnės šio asmens pasiteirauja kas nutiko. Vyriškis paaiškina, kad dėdė, mamos brolis, tėvuką sumušė, norėjo pasišalinti. Pareigūnėms einant toliau, matyti kieme stovintys automobiliai, kita žemės ūkio technika. Pareigūnė pasitikslina J. P. ar šis tik tiesiog atvažiavo. Vyriškis paaiškina, kad taip, paskambino mama, sumušė tėvą. Pareigūnė teiraujasi kas kvietė policiją. Matyti ant suolo sėdintis Z. P., šalia jo medikai ir S. P.. Girdėti kaip ši sako: „per kelmą didžiulį, norėjo pabėgti“. Pareigūnės išsiaiškina, kad policiją kvietė du asmenys. Pareigūnės prieina prie Z. P. ir šalia jo stovinčių medikų. Matyti, kad ant Z. P. kaktos yra raudona dėmė. Girdima kaip medicinos darbuotojas Z. P. klausia: „tik čia, į galvą?“. Medikė šio teiraujasi ar nebuvo praradęs sąmonės? Prieina S. P., kurios pareigūnė teiraujasi ar tai ji skambino bei kas nutiko. S. P. pasisako, kad skambino ji. Ji ir vakar skambino, bet vakar neatvažiavo, reikėjo jai ten nuvažiuoti ir parašyti. Paaiškina, kad šiandien vėl incidentas. Pareigūnė teiraujasi kas šiandien buvo. S. P. paaiškina, kad šiandien ji nuėjo paklausti, va sūnui paskambino vyras, kad langus išdraskė, pažiūrėkit ką jisai padarė, nuo 26 - to viskas įsigaliojo, jis nieko nebeturėjo daryt, o dabar viską išdraskė. Visus langus išdraskė, viską. Prieina K. P., kuris paaiškina, kad patikslina, jog buvo teismo sprendimas. S. P. paaiškina, kad jie yra trys paveldėtojai. Įraše matyti kaip medikė tvarsto Z. P. kaktą. S. P. tęsia, jos su sese ir jisai. Teismas priteisė jiems tą galą (parodo), jam tą galą (parodo). Jisai va dėjo, viską išdraskė. Kviečia eiti į vidų, pažiūrėti. S. P. paaiškina, kad vakar kvietė dėl to, kad jis viską išdraskė, o šiandien dėl to, kad jis vyrą sumušė. Pareigūnė teiraujasi kas šiandien nutiko. S. P. paaiškina, kad „va“, rodydama į K. P. ir jo sūnų. K. P. teiraujasi kas sumušė. S. P. paaiškina, kad jis, t.y. K. P., sumušė bei liepia jam pasižiūrėti rodydama į sėdintį Z. P. bei paaiškindama: „ir kakta, ir ranka, ir nugara nubrozdinta“. Pareigūnė teiraujasi S. P. ar ji matė šį įvykį. S. P. patvirtina, kad viską matė. K. P. jai liepia sakyti dėl ko įvyko. S. P. paaiškina, kad K. P. buvo kombaine ir ji nuėjo paklausti kiek kainuoja už langą, nes išdraskė langą. Tai pradėjo rėkt visokiausiais žodžiais, kolioti. Toliau aiškina, kad jos (rodydama Z. P. kryptimi) pasakė jisai, kažką pasakė, „Karalius“ (rodydama į K. P.) einam jį sumušt ir abu atėjo jį sumušt. Toliau aiškina, kad čia kaip dėjo jį per suolą, kelis kartus, per suolą permetė jį, čionai kaip dėjo ant galvos, per tą kaladę irgi permetė. Paaiškina, kad Z. P. yra (duomenys neskelbtini), pirmos grupės invalidas. Pareigūnė V. R. pasitikslina, kad jį nustūmė. S. P. paaiškina, kad ne tik stūmė, daužė. Pareigūnė V. R. prašo pasakyti eilės tvarka, klausia ar jis iš pradžių perstūmė. S. P. sako, kad „pylė“ (rodo užsimojusi ranka), jisai pargriuvo. Pareigūnė klausia kas konkrečiai sudavė. S. P. pasako „va“ (rodydama link K. P.), jisai pylė, o tas (rodydama į K. P.) šalimais stovėjo, tas ir gi mosikavo rankom. Pareigūnė V. R. paklausia ar sudavė smūgius. S. P. rodydama į K. P. paaiškina, kad jisai nesudavė, bet mosikavo rankom, nespėjo, o Kazys sudavė. S. P. rodydama į K. P. paaiškina, kad jis jos brolis. Toliau aiškina, kad dėl to, kad teismas jiems priteisė vieną galą, jam kitą galą, tai dabar viską drasko, ardo, viską ant keršto daro. Prieina K. P., kuris nurodo, kad jiems reikia važiuoti, todėl pirmiausiai su jais. S. P. pasakoja apie vakarykštę dieną, atvažiuoja, langas išimtas. Pareigūnė ją pertraukia prašydama papasakoti apie šiandien dieną. S. P. aiškina, kad šiandien sumušė, rodydama link pusės, kur yra Z. P., sako, kad nežino kas jam bus, nes jam širdis operuota. K. P. aiškina, kad pastarasis visą gyvenimą vartojo alkoholį, S. P. tai neigia. S. P. nueina link Z. P., sėdinčio, prie jo stovi medikai. Pareigūnės su P. paeina šalin link prie pastatų stovinčios ūkio technikos. Pareigūnė su K. P. aiškinasi giminystės ryšius. Šis nurodo, kad tai sesuo ir jos sutuoktinis. Paaiškina, kad K. P. yra jo sūnus. K. P. toliau pasakoja, kad jis čia pastoviai gyvena, vykdo ūkinę veiklą, konfliktai vyksta trys metai, grasina susidorot, uždaryt ūkį, pavogė rūbus, viskas vyksta dėl turtų. K. P. toliau pasakoja, kad jis kreipęsi į policiją, prokuratūrą, „gaidžiu“ vadinasi, pats Z. P. išprovokavo. „Gaidy“ jau kelintą kartą sako. K. P. toliau sako, kad kolioja, „nulis sveikų“. Už tai turi gaut baudą. K. P. aiškina, kad šiandien ant kombaino langus valo. K. P. tęsia, tai sako „langus“. Atsakė, kur buvo anksčiau. Girdisi kaip K. P. aiškina: „nu gavo“, aš suprantu, kad jis padarė, bet jis gavo, „gaidžiuojas, gaidžiuojas“ ir gavo vieną kartą. K. P. pasisako, kad pastūmė. Pareigūnė pasako, kad negerai, jog pastūmė. Toliau K. P. sako, kad „gaidžiuojas“, o ką policija, prokuratūra daro. Toliau diskutuojama apie įstatymus. Toliau K. P. aiškinasi, kad jaunuolis atvažiavo, neleidžia išvažiuot. Reikia išvažiuot, jo laukia. Toliau K. P. pasakoja, kad čia veidrodį valo, „gaidy“. Visada „gaidy“. K. P. aiškina, kad čia jo gimtinė, kažkoks atvažiavęs, „gaidžiu“ vadina jo kieme. K. P. aiškina, kad jis čia pastoviai gyvena. K. P. toliau aiškina, kad jis atvažiuoja, išvažiuoja, ūkininkauja, visokių reikalų. Tęsia, kad yra teisminis sprendimas dėl tėvų turo, o jie nori jo pasiimti, langą, duris sugadino, nutraukė girliandas. Pareigūnė paaiškino, kad dėl turto yra civiliniai santykiai. Vyrai toliau aiškina dėl turto bei užgauliojimo „gaidžiu“. Po to viena iš pareigūnių nueina, kad išleisti išvažiuoti medikus. Likusi pareigūnė K. P. paprašo asmens dokumento. K. P. susiginčija su S. P. dėl turto. Z. P. pagrasina asmeniui, kad šis „tuoj eis iš darbo“. Girdima kaip pareigūnei S. P. pasako, kad čia jo technika. K. P. pasisako, kad jis čia pastoviai būna, gyvena. K. P. vėl pradeda ginčytis su S. P. dėl buitinių ir turtinių reikalų. Patikrinami S. P. duomenys. Pareigūnė V. R. paaiškina dėl tyrimo, dėl atvykimo į policiją, pasiteirauja S. P. ar jos sutuoktinis rašys pareiškimą. S. P. aiškina, kad be jų leidimo pastatytos kameros. Pareigūnė V. R. nutraukia ginčus pasakydama, kad susirinko dėl to, kad buvo sumuštas S. P. sutuoktinis, turtą dalintis per teismus reikia. S. P. paaiškina, kad nuvyks su vyru į ligoninę, kur apžiūrės, po to atvykti į policijos komisariatą. Pareigūnė nueina apžiūrėti įvykio vietos, t.y. prie kieme stovinčio staliuko, prieš kurį stovi suolas, o už staliuko guli apvalus rastas, jo dešinėje matyti du aukštesni kelmai, ant kurių viršaus uždėtos plokščios platformos. S. P. toliau konfliktuoja su P., aiškinasi. S. P. K. P. sako, kad nuo kombaino tėvui liepė lipt ir „einam Z. sumušt“. Kreipdamasi į K. P. sako, kad tai jo žodžiai. Ir vieną kart, ir kitą kart, ir trečią kart pakartojo. K. P. atsako, kad „jau užkniso“. Girdima, kad aplinkiniai pasakoja, kad pastoviai grasinimai. S. P. pasako, kad „aną kart su peiliu puolė ant jos“, šiandien vos neužvažiavo. Pareigūnė S. P. pasiteirauja ar dėl puolimo su peiliu ji kvietė policiją. Ši atsako, kad nekvietė, nes liudininkų nebuvo, ji viena buvo. Pademonstruoja kaip puolė. Pareigūnė jai paaiškina, kad kiekvieną kartą, kuomet jai gresia pavojus, kviestų policiją. S. P. toliau pasakoja, kad „karalius“ pastoviai grasina, kad uždegs kaimą, jam viskas nusibodo. Girdima kaip K. P. jai atsako, kad „nenusišnekėtų nesąmonių“. Susirinkę asmenys pasakoja apie pastovius grasinimus, smurtą. Po to pareigūnė nueina prie tarnybinio automobilio, prie kurio stovi K. P. ir bendrauja su automobilyje sėdinčia pareigūne. Girdima kaip K. P. aiškina dėl jam sukeltų nepatogumų. Aiškina, kad valė kombaino veidrodžius, tas „gaidį“. Pareigūnė grįžta atgal į sodybos kiemą. S. P. toliau aiškina tą patį. Pareigūnė V. R. vėl pakartoja S. P. ką ši turės padaryti, t.y. iš ligoninės su vyru atvykti į policijos komisariatą. Toliau susirinkę asmenys pasakoja apie K. P.. J. P. paaiškina, kad bandė pasišalinti, jis užtvėrė kelią, kad nepasišalintų. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota. (2024-12-02 kitų objektų apžiūros protokole apžiūrėtas ir aprašytas policijos pareigūno kūno kamera filmuotas vaizdo įrašas, užvadintas (duomenys neskelbtini), kuriame fiksuota informacija analogiška prieš tai peržiūrėtam ir aprašytam policijos pareigūno kūno kamera filmuotam vaizdo įrašui (1 t., b. l. 164-168, 170-173).

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimas

Kaltinamojo gynybinės versijos esmė ta, kad jis įvykio metu tik dukart stūmė, o ne smūgiavo nukentėjusiajam, šis dukart griuvo, tačiau dėl tokių veiksmų nukentėjusiajam negalėjo lūžti šonkaulis, be to, jis tik gynėsi nuo nukentėjusiojo. Taigi, kaltinamasis pripažįsta du kartus fiziškai kontaktavęs su nukentėjusiuoju – jį stūmęs ir taip jį du kartus pargriovęs.

Teismo medicinos specialisto išvada nustatyta, kad nukentėjusiajam odos nubrozdinimai kaktoje, nugaros kairėje pusėje, dešiniame rieše ir kairiame kelyje, poodinė kraujosruva krūtinės kairėje pusėje, kairės pusės dešimto šonkaulio lūžis padaryta kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t.y. 2024-08-04. Sužalojimai padaryti ne mažiau šešių bukų trauminių poveikių pasekoje, pašalinės jėgos poveikyje.

Iš bylos medžiagos matyti, kad įvykis buvo 2024-08-04, apie 13 val., o tos pačios dienos 14.14 val. nukentėjusysis VšĮ ,,Respublikinė Panevėžio ligoninė“ buvo apžiūrėtas gydytojo, jam atliktas rentgenologinis ir ultragarsinis tyrimas ir diagnozuotas krūtinės ląstos kairės pusės X šonkaulio lūžis. Byloje nėra jokių įrodymų, kad nukentėjusysis nuo nagrinėjamo įvykio iki gydytojo apžiūros būtų patyręs dar kokius nors sužalojimus, to neteigė ir kaltinamasis.

Teismas, įvertinęs aptartą išvadą ir eksperto paaiškinimus, sprendžia, kad abejonės dėl nukentėjusiojo šonkaulio lūžio laiko pašalintos ir įrodyta, kad nukentėjusiojo krūtinės kairės pusės X šonkaulio lūžis buvo naujas.

Įvertinęs aptartus įrodymus, teismas sprendžia, kad nukentėjusiajam šonkaulio lūžis padarytas nagrinėjamo įvykio metu – 2024-08-04, apie 13 val. Nukentėjusiajam kilusios sunkiausios pasekmės- šonkaulio lūžis – rodo, kad šis sužalojimas padarytas didele jėga – ne stumiant nukentėjusįjį, o jam suduodant smūgį. Taigi, nors kaltinamasis ir jo sūnus teigė, kad kaltinamasis tik du kartus stūmė nukentėjusįjį, teismas patikimais laiko nukentėjusiojo ir jo sutuoktinės parodymus, kad kaltinamasis nukentėjusiajam antrą kartą būtent sudavė smūgius į krūtinę ir kairįjį šoną. Smūgių sudavimo į šią vietą faktą patvirtina ir teismo medicinos specialisto išvadoje nustatyta nukentėjusiojo kraujosruva krūtinės kairėje pusėje. Taigi, teismas sprendžia, kad kaltinamasis nukentėjusiajam krūtinės ląstos kairės pusės dešimto šonkaulio lūžį padarė antro smurtinio veiksmo metu - suduodamas vieną smūgį nukentėjusiajam į krūtinės sritį ir vieną smūgį į kairės pusės šoną.

Atsižvelgus į tai, kad nukentėjusysis teisme nurodė, jog kaltinamasis pirmą kartą jį pastūmė, tikslintinas kaltinimas, pirmą kaltinamojo smūgiavimą keičiant pastūmimu, tačiau dėl to nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo mastas nesikeičia.

Kaltinamasis nurodė žinojęs, kad nukentėjusysis, jo sesers brolis, yra (duomenys neskelbtini) liga sergantis, (duomenys neskelbtini) žmogus. Teismo posėdyje buvo matyti, kad kaltinamasis ir jo sūnus K. P., abu buvę įvykio vietoje, yra tvirti, augaloti žmonės, fiziškai žymiai stipresni už nukentėjusįjį ir jo sutuoktinę. Taigi, jėgų pusiausvyra konflikto metu buvo kaltinamojo pusėje. Kaltinamasis pirmą kartą pastūmė nukentėjusįjį ir šis griuvo, tai rodo, kad kaltinamasis, pats inicijavęs fizinį smurtą, iš karto įveikė nukentėjusįjį. Kaltinamasis teigė, kad nukentėjusysis konflikto metu jo nepalietė. Nepaisydamas to, kaltinamasis atsistojusiam nukentėjusiajam sudavė dar du smūgius, nuo kurių jis vėl griuvo. Aptartos aplinkybės rodo, kad nukentėjusysis dėl savo sveikatos būklės ir elgesio kaltinamajam nekėlė jokio realaus ir akivaizdaus pavojaus, dėl kurio jam būtų reikėję gintis. Iš byloje apklaustų asmenų parodymų matyti, kad konfliktas tarp artimųjų – kaltinamojo šeimos bei jo sesers, nukentėjusiojo sutuoktinės, šeimos vyksta dėl nekilnojamojo turto, nesantaika tęsiasi keletą metų. Byloje nustatyta, kad žodinio konflikto metu nukentėjusysis kaltinamąjį pavadino gaidžiu, kaltinamojo sūnus nukentėjusįjį vadino mumija, taip žodinis konfliktas peraugo į kaltinamojo smurtavimą prieš nukentėjusįjį. Nukentėjusiojo elgesys ginčijantis su kaltinamuoju nebuvo nei rizikingas, nei provokuojantis, nes kaltinamojo artimasis jį taip pat užgauliojo. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo pyktį ir smurtą lėmė anksčiau kilę konfliktai dėl turto, o ne koks nors šios bylos nagrinėjimo metu jo įvardintas nukentėjusiojo elgesys.

Kaltinamajam inkriminuoti ir kiti lengvesni nukentėjusiajam teismo medicinos specialisto išvada nustatyti sužalojimai, nelemiantys jo veiksmų kvalifikavimo. Teismas, įvertinęs nukentėjusiojo, kaltinamojo, liudytojų parodymus, iš kurių matyti, kad nukentėjusysis po kaltinamojo suduotų smūgių du kartus griuvo ant akmenų, žemės, nukentėjusiojo paaiškinimus, kokiomis aplinkybėmis jis patyrė nubrozdinimus, pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis nukentėjusiajam padarė ir šiuos sužalojimus.

Teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis 2024 m. rugpjūčio 4 d., apie 13 val., sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kieme, konflikto metu suėmęs viena ranka už marškinėlių, kita ranka stūmė Z. P. į krūtinės sritį, Z. P. persivertė per suolą ir nukrito ant nugaros, o jam atsistojus, viena ranka suėmęs Z. P. už marškinėlių, kita ranka sudavė vieną smūgį jam į krūtinės sritį ir vieną smūgį į kairės pusės šoną, po to Z. P. persivertė per medinį kelmą ant akmenų, tokiais veiksmais Z. P. padarė odos nubrozdinimus kaktoje, nugaros kairėje pusėje, dešiniame rieše ir kairiame kelyje, poodinę kraujosruvą krūtinės kairėje pusėje, kairės pusės dešimto šonkaulio lūžį, dėl šio lūžio nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Kaltinamojo tyčiniai veiksmai atitinka BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnio 1-2 išdėstytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais. Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą. Byloje nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Kaltinamasis neteistas, ūkininkaujantis, sulaukęs pensinio amžiaus. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas kaltinamajam skiria laisvės apribojimo bausmę 1 metams 2 mėnesiams, Kaltinamasis įpareigotinas dalyvauti elgesio pataisos programoje, padėsiančioje jam koreguoti smurtinį elgesį.

Nukentėjusysis pareiškė kaltinamajam ieškinį dėl 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų procesinių palūkanų priteisimo. Nukentėjusysis ieškinyje nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad dėl šonkaulio lūžio turėjo nuolat gulėti, kol kaulas sugis, apie mėnesį negalėjo savarankiškai judėti, atsikelti iš lovos, juo nuolat rūpinosi sutuoktinė, jis vartojo nuskausminamuosius. Jis tris kartus per savaitę turi vykti į ligoninę atlikti (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini)nepakankamumo. Jam atlikta širdies operacija. Kaltinamasis yra jo sutuoktinės brolis, kuris žinojo, kad jis nuo (duomenys neskelbtini) serga onkologine liga, nuo (duomenys neskelbtini) yra neįgalus, jam nustatytas tik (duomenys neskelbtini) procentų darbingumas. Kaltinamasis dėl ligos jį vadino mumija. Jam dėl sužalojimo iki šiol skaidą kairįjį šoną, skausmą įkvepiant. Jam skaudu, kad nuskriaudė artimas žmogus, kuris, žinodamas jo sveikatos būklę, turėtų jam padėti, tačiau prieš jį smurtavo, gerai žinodamas, kad jis jam negalės pasipriešinti. Jis patyrė pažeminimą giminaičių akivaizdoje. Jis bijo vykti į sodybą ir susitikti kaltinamąjį, kad vėl nebūtų sužalotas. Kaltinamasis neapgailestavo dėl sužalojimo, jo neatsiprašė, nesidomėjo jo būkle.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi CK 6.250 straipsnyje pateikiama neturtinės žalos sąvoka bei jos įvertinimo kriterijus : atsižvelgia į byloje nustatytas aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, o teismas nustato piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą.

Nukentėjusiojo nurodytą jo sveikatos būklė patvirtina jo su ieškiniu pateikti dokumentai. Kaltinamasis teismo posėdyje patvirtino žinojęs nukentėjusiojo, savo sesers sutuoktinio, sunkią sveikatos būklę. Šiame sprendime jau aptarta, kad nukentėjusysis dėl silpnos sveikatos, neįgalumo negalėjo apsiginti nuo kaltinamojo. Nukentėjusiajam sulaužytas šonkaulis, nubrozdintas kūnas. Nukentėjusiajam kaulo lūžis sukėlė sunkesnių pasekmių, nei tai būtų sveikam žmogui, nes papildomas nuskausminamųjų vartojimas kenkia (duomenys neskelbtini) žmogaus sveikatai, nukentėjusiajam kilo problemų, vykstant į (duomenys neskelbtini) procedūras. Teismas vertina kaip patikimus nukentėjusiojo paaiškinimus, kad jis dėl sužalojimų patyrė fizinį skausmą, buitinius nepatogumus, sunkius dvasinius išgyvenimus, baimę, pažeminimą, nes jį sumušė artimas žmogus, pasinaudodamas savo fiziniu pranašumu, jis bijo pakartotinio smurto. Kaltinamasis proceso metu neatsiprašė nukentėjusiojo, jam nepasiūlė jokios pagalbos, nebuvo kritiškas savo elgesiui, nepagrįstai kaltino nukentėjusįjį fizinės grėsmės kėlimu, taip toliau skaudindamas sunkiai sergantį, netekusį didelės dalies darbingumo žmogų. Aptartos aplinkybės rodo, kad nukentėjusysis dėl prieš jį įvykdyto smurto patyrė neturtinę žalą, kurią turi atlyginti kaltinamasis. Kaltinamasis yra darbingas, (duomenys neskelbtini) žmogus. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo reikalaujamos atlyginti neturtinės žalos dydis gali kompensuoti bent dalį jo patirtos skriaudos, todėl jo ieškinys tenkintinas visiškai. Iš kaltinamojo priteistinos 5 procentų metinės palūkanos, skaičiuotinos nuo ieškinyje nurodyto laikotarpio - nuosprendžio priėmimo iki teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnis).

Iš kaltinamojo nukentėjusiajam priteistinos nukentėjusiajam advokatės teiktos teisinės pagalbos išlaidos - 900 Eur (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Panevėžio teritorinės ligonių kasos ieškinys kaltinamajam dėl 83,06 Eur žalos, patirtos dėl nukentėjusiajam suteiktų gydymo paslaugų, pagrįstas civilinės ieškovės pateiktais dokumentais, todėl tenkintinas visiškai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305, 307-308 straipsniais,

nusprendžia:

K. P. pripažinti kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir jam skirti laisvės apribojimo bausmę 1 metams 2 mėnesiams, įpareigojant jos metu dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti iš K. P. : Z. P. 4000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 procentų metines palūkanas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki ieškinio įvykdymo ir 900 Eur už advokatės suteiktą teisinę pagalbą, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui 83,06 Eur turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.