Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2014-02-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-440-899/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-02-20
Bylos Nr.
1-440-899/2014
Teisminio proceso Nr.
1-41-1-00202-2014-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Bronius Vinciūnas
Nukentėjusysis
A. K.
Kaltinamasis
D. K.
Advokatai
Lionė Musteikienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-440-899/2014Teisminio proceso Nr. 1-41-1-00202-2014-8Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.11; 1.2.14.1.1; 2.3.6.4.5, 2.10.2
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 20 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Bronius Vinciūnas,sekretoriaujant Linai Paulauskienei,dalyvaujant prokurorui Sigitui Dobiliauskui,gynėjai advokatei Lionei Musteikienei,nukentėjusiajam A. K. (A. K.),

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis profesinį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ staliumi - staklininku, išsituokęs, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, teistas, paskutinį kartą Šiaulių apylinkės teismo 2014-01-22 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 284 straipsnio 1 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu nebuvimas nesusijęs su darbu, ir per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal LR BK 178 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K. 2014-02-08 laikotarpyje nuo 12.00 val. iki 13.30 val., Šiaulių mieste, iš buto esančio adresu (duomenys neskelbtini), priklausančio A. K., pagrobė svetimą turtą – nukentėjusiajam A. K. priklausantį televizorių „Sony“ už 1 180 Lt.

Kaltinamasis D. K. teisiamajame posėdyje pagal jam inkriminuojamą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tą dieną buvo neblaivus. Parėjo namo, juose nieko nerado. Norėjo dar išgerti, todėl paėmė televizorių, kuris priklauso tėvui ir norėjo užstatyti į lombardą. Televizorių norėjo parduoti, nes neturėjo pinigų. Jo elgesį alkoholis įtakojo, blaivus taip nebūtų pasielgęs. Su kaltinimu sutinka, jis yra teisingas. Televizorius yra grąžintas. Tėvo atsiprašė, toliau gyvena kartu. Savo elgesį vertina blogai. Yra išsiskyręs, turi vaiką, kurį padeda auginti.

Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, nes D. K. nėra kaltinamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko teisiamajame posėdyje dalyvavęs prokuroras bei kaltinamojo gynėja.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo D. K. visiško prisipažinimo, jo kaltę padarius nusikalstamą veiką patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti įrodymai:

- nukentėjusiojo A. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2014-02-08 apie 13.30 val. grįžęs į namus pastebėjo, kad buto kambaryje nebėra televizoriaus „SONY“ -1 180 litų vertės. Nukentėjusysis televizoriaus vagystę pastebėjo iš karto tik įėjęs į kambarį ir iš karto puolė ieškoti sūnaus, nes jis vienintelis galėjo jį pavogti, nes tik jis turi raktus nuo buto. Kai jie grįžo su žmona namo, buto durys buvo užrakintos, laužimo žymių nebuvo. Iš karto įtarė sūnų dėl vagystės, nes sūnus išėjo iš namų 2014-02-08 apie 11.00 val., ėjo ieškoti alkoholio, nes buvo „pachmelnas“. Žinojo, kad D. K. pinigų neturi, todėl ieškojo draugų, kurie jam nupirktų alkoholį. Kaip suprato, jis draugų nerado, todėl sugalvojo pavogti televizorių. Namuose daugiau vertingų daiktų, išskyrus baldus, nebuvo. Pinigų nebuvo, daugiau niekas nedingo. Kaip ir minėjo, jis iš karto puolė kviesti liftą į septintą aukštą, kai išgirdo, kad kažkas iš apačios kviečia liftą ir leidžiasi žemyn. Tada suprato, kad tai gali būti D. K., todėl nubėgo laiptais žemyn. Apačioje nieko nematė, tada jam telefonu paskambino žmona ir pasakė, kad mato pro langą D. K. su draugu prie L. – D. gatvių sankryžos. Nubėgo sūnui iš paskos ir pastebėjo sūnų su draugu prie gatvių sankryžos. Sūnų su draugu matė gerai, nes pats stovėjo pasislėpęs už medžių, tačiau prieiti negalėjo, nes bijojo – D. K., nes jis kai yra išgėręs, būna labai agresyvus,. Jeigu būtų priėjęs artyn, būtų kilusios muštynės ir sūnus būtų galėjęs sudaužyti televizorių. Paskui matė kaip sūnus su draugu įėjo į L. g. 2-ojo namo, antrą laiptinę ir iš ten išėjo jau be televizoriaus. Paskui sūnus su draugu nuėjo link D. gatvės. Tuomet paskambino ir iškvietė policijos pareigūnus, kurie D. K. ir jo draugą, su kuriuo jis ėjo kartu, t. y. R. V., sulaikė. Tai ne pirma sūnaus vagystė iš namų, todėl prašo sūnų D. K. nubausti įstatymo nustatyta tvarka dėl jo televizoriaus vagystės, nes jam neatleido. Kadangi televizorius nukentėjusiajam A. K. grąžintas, jis civilinio ieškinio byloje nereiškia (16, 18-19 b. l.);

- liudytojos R. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2014-02-08 apie 13.00 val. pas ją atėjo jos draugas R. V. kartu su savo draugu, kurį prieš tai buvo mačiusi vieną kartą. Minėtą draugą pažįsta iš matymo, jo vardas D.. Pastarasis paprašė leisti jos bute pasidėti televizorių, kurį žadėjo tuoj pasiimti. Paklausė D. K. kieno šis televizorius, jis atsakė, kad televizorius priklauso jam. Kaip suprato, jie sakė, kad televizorių pasiims už kelių minučių. Kodėl jį reikėjo pas ją palikti, nežino, nes jai neaiškino. Paskui jie abu išėjo ir daugiau jų tą dieną nematė. Kai jos draugas su draugu neatėjo pasiimti televizoriaus, pradėjo skambinti R. V. telefonu, tačiau jis buvo išjungtas. Apie televizoriaus vagystę nieko nežino, jos neįvykdė, pavogti ar paslėpti televizoriaus nepadėjo. Buvo įsitikinusi, kad televizorius yra D. K. nuosavybė, todėl televizorių sutiko trumpam palaikyti savo bute. Apie tai, kad televizorius vogtas, sužinojo iš policijos pareigūno, kai jie atėjo jo paimti. Jeigu būtų žinojusi, kad televizorius vogtas, būtų apie tai pranešusi policijai ir nesutikusi jo laikyti savo bute (20-21 b. l.);

- 2014-02-08 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, jog buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Šiauliuose (10-15 b. l.);

- 2014-02-09 daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad R. A. pateikė televizorių „Sony”, kaip daiktą susijusį su padaryta nusikalstama veika (25 b. l.);

- 2014-02-10 apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad buvo atlikta televizoriaus „Sony” apžiūra (26-30 b. l.).

Teismas sprendžia, kad D. K. kaltė visiškai įrodyta jos paties parodymais bei šiuos jos parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisme ištirti įrodymai. Išdėstyti įrodymai neginčijamai patvirtina, jog D. K. 2014-02-08 laikotarpyje nuo 12.00 val. iki 13.30 val., Šiaulių mieste, iš buto priklausančio A. K. ir esančio adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą turtą – nukentėjusiajam A. K. priklausantį televizorių „Sony“ už 1 180 Lt. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas laiko, jog D. K. kaltė pagal LR BK 178 straipsnio 1 dalį visiškai įrodyta. Veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 178 straipsnio 1 dalį, kadangi pagrobto turto bendra vertė viršijo 3 MGL, bet neviršijo 250 MGL dydžio sumos

Bausmės paskirtis pagal LR BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą – visumą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Skirdamas D. K. bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

D. K., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną baigtą nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 3 d.). D. K. praeityje teistas (48-51 b. l.), nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus, todėl LR BK 27 straipsnio prasme yra recidyvistas, paskirtos bausmės nėra atlikęs. Prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir davė išsamius parodymus apie padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, kas, remiantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagal LR BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktą teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio (šią aplinkybę pripažino teisme ir pats kaltinamasis) ir pastaroji aplinkybė, teismo įsitikinimu, turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. D. K. nuo 2014-02-03 dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ staliumi - staklininku (43-46 b. l.), yra baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (65-69 b. l.), dėl; jo elgesio yra gauta skundų Pietinėje policijos nuovadoje (64 b. l.). Esant šioms aplinkybėms, siekiant bausmės tikslų (LR BK 41 str.) už nusikalstamos veikos padarymą D. K. skirtina laisvės apribojimo bausmė su atitinkamais įpareigojimais, numatytais LR BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punkte, 3 punkte. Tokia bausmės rūšis, teismo nuomone, turi priversti jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje. Bausmės dydis nustatytinas kaip didesnis nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.

Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499, redakcija, įsigaliojusi nuo 2013-07-13), paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis LR BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta sumažinta bausmė bausmių dalinio sudėjimo būdu subendrintina su Šiaulių apylinkės teismo 2014-01-22 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmės dalimi.

Į bausmę įskaitytinas D. K. laikinojo sulaikymo nuo 2014-02-08, 14.10 val. iki 2014-02-09, 13.00 val. laikas (73-74 b. l.), t. y. 1 para, laikant, kad D. K. atlikęs 2 laisvės apribojimo dienas (LR BK 65 str., 66 str.).

D. K. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (85 b. l.) - iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjos R. P. 2014-02-19 nutarimo įtariamojo/kaltinamojo D. K. gynėju, vadovaujantis LR BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu, buvo paskirta advokatė Lionė Musteikienė. Iš pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad patirtas išlaidas sudaro advokato užmokestis - 80 Lt. LR BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus <...>. Atsižvelgiant į tai kas paminėta, 80 Lt, t. y. išlaidos patirtos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, priteistini valstybės naudai iš D. K.. Antrinės teisinės pagalbos išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, banką - AB „Swedbank“, įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtis - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Daiktinis įrodymas – televizorius „Sony“, kuris ikiteisminio tyrimo metu buvo grąžintas A. K. (31 b. l.) - nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas teisėto savininko A. K. neribotai nuosavybei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

D. K. (D. K.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę ir per visą bausmės atlikimo laikotarpį paskirti jam šiuos įpareigojimus:

- tęsti darbą, o jo netekus, įsidarbinti arba per 1 (vieną) mėnesį užsiregistruoti darbo biržoje ir joje registruotis;

- būti namuose nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir sumažintą bausmę D. K. paskirti laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių ir per visą bausmės atlikimo laikotarpį paskirti jam šiuos įpareigojimus:

- tęsti darbą, o jo netekus, įsidarbinti arba per 1 (vieną) mėnesį užsiregistruoti darbo biržoje ir joje registruotis;

- būti namuose nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirtą sumažintą 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo 2014-01-22 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmės dalimi ir D. K. galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 2 (dviems) mėnesiams, ir per visą bausmės atlikimo laikotarpį paskirti jam šiuos įpareigojimus:

- tęsti darbą, o jo netekus, įsidarbinti arba per 1 (vieną) mėnesį užsiregistruoti darbo biržoje ir joje registruotis;

- būti namuose nuo 23.00 val. vakaro iki 6.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti D. K. laikinajame sulaikyme nuo 2014-02-08, 14.10 val. iki 2014-02-09, 13.00 val. išbūtą laiką (vieną parą), prilyginant jį 2 (dviems) atliktoms laisvės apribojimo dienoms.

D. K. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje - iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.

Priteisti valstybės naudai iš D. K. 80 Lt (aštuoniasdešimt litų) proceso išlaidų už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Daiktinį įrodymą – televizorių „Sony“, kuris ikiteisminio tyrimo metu buvo grąžintas A. K. - nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti teisėto savininko A. K. neribotai nuosavybei.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Bronius Vinciūnas